Žiedadulkių ir jų ekstraktų stimuliuojantis vaidmuo ir terapinis efektas

Nustatyta, pavyzdžiui, kad erškėčio žiedadulkės skatina šlapimo išsiskyrimą, ardo inkstų akmenis, grikio žiedadulkės turi daug rutino (vitamino P), kuris stiprina kapiliarų sieneles, apsaugo nuo kraujo išsiliejimų, mažina kraujo krešėjimą, sustiprina širdies raumens susitraukimą; čiobrelio žiedadulkės yra nepakeičiamos kraujotakai pagerinti, turi tonizuojančių savybių.

Kai kuriais duomenimis, žiedadulkės kartu su bičių medumi sėkmingai vartojamos hipertoninei ligai gydyti. Taip pat nustatyta, kad žiedadulkės puikiai reguliuoja virškinamojo trakto, žarnyno funkcijas, padidina apetitą, vartojamos sergant neurozėmis, nervine depresija, neurastenija, diabetu. Prancūzų mokslininkai žiedadulkėse aptiko medžiagą, kuri veikia kai kuriuos patogeninius mikroorganizmus kaip antibiotikai. Upsalos ir Lundo (Švedija) universitetų terapijos klinikų duomenimis, žiedadulkių ekstraktai teigiamai veikia sergančiuosius priešinės liaukos (prostatos) ligomis.

Žinoma, kad sergantiesiems lėtiniu alkoholizmu dar būna vitaminų ir baltymų nepakankamumas. Ispanų mokslininkų duomenimis, žiedadulkių vartojimas po 5-15 g per dieną duoda gerą terapinį efektą gydant susilaikymo (abstinencijos) sindromą, kuris yra alkoholio nevartojimo padarinys. Mokslininkai taip pat išreiškė nuomonę, kad medus turi geriatrinių (atjauninančių) savybių, nes jame yra augalų žiedadulkių, kurios teigiamai veikia karštantį organizmą.

Bulgarijos mokslininkai vieno iš senelių namų klinikiniame skyriuje nustatė, kad žiedadulkės teigiamai veikia senelių fizinę ir psichinę būseną. Pastebėtas žiedadulkių ir jų ekstraktų stimuliuojantis vaidmuo ir terapinis efektas gydant odos, ypač veido, ligas. Dabartiniu metu kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, žiedadulkių ištraukos vartojamos kosmetikoje; jų dedama j kosmetinius tepalus (pomadas), losjonus, kremus ir kitus preparatus.

Tarptautiniame apiterapijos (gydymas bitininkystės produktais) simpoziume 1974 metais dauguma mokslinių pranešimų buvo skirta žiedadulkių biologiniam ir terapiniam veikimui. Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse pasirodė naujų gydomųjų ir kosmetinių preparatų, kuriuose yra žiedadulkių ir kitų bitininkystės produktų. Pavyzdžiui, Rumunijoje gaminamos granuliuotos žiedadulkės, polenovitalis — tabletės iš žiedadulkių ir bičių pienelio, tenapinas — maitinamasis veido losjonas, dermapinas losjonas plaukams su bičių pieneliu ir žiedadulkėmis.

Augalų aromatinės medžiagos taip pat užmuša ligas sukeliančius mikrobus

Mokslininkas ir gydytojas ne be pagrindo teigė, kad augalų lakiosios medžiagos, patekdamos per plaučius ir odą į žmogaus organizmą, balzamuoja jo jungiamąjį audinį ir trukdo prasidėti organizmo senatviniams pakitimams. Augalų aromatinės medžiagos taip pat užmuša ligas sukeliančius mikrobus arba stabdo jų vystymąsi ir kartu apsaugo organizmą nuo infekcinių ligų. Tačiau grįžkime prie gilios senovės gydytojų ir mokslininkų. Jų laikais gana populiari buvo, pavyzdžiui, vaistinė šventagaršvė.

Stamboki augalo šakniastiebiai ir šaknys turi iki 1 % eterinio aliejaus. Kadaise šventagaršvė įėjo į garsių likerių šartrezo ir benediktino slaptą receptūrą. Štai ką rašė apie ją garsus rusų gydytojas N. Ambodikas: „Islandijos, Suomijos ir kitų Šiaurės šalių gyventojai labai godžiai valgo jaunas šventagaršvės atžalas, žalias ir virtas. Kartais nulupę viršutinę šventagaršvės šakny odelę, verda jas piene arba kepa pelenuose ir tokias vartoja nuo krūtinės nuo kosulio ir peršalimo. O suvalgę šventagaršvės vienametę šaknį, lapiai mano, jog ilgai gyvensią“.

Priskirdami kai kuriems augalams gyvenimo prailginimo, senatvės išvengimo savybes, senovės mokslininkai ir gydytojai daug dėmesio skyrė racionaliai mitybai. Šiai problemai buvo skirti Hipokrato, Celso, Galeno, Avicenos darbai. Kai kurie iš jų rekomendavo vartoti kukurūzus, žirnius, pupeles ir vėl ne be pagrindo: juose yra baltymų, mineralinių druskų, vitaminų, ypač B grupės. Beje, vertingiausias mineralinių druskų šaltinis organizmui yra žalios daržovės, vaisiai ir uogos. Dabartiniu metu numatyti aktyvaus įsikišimo į senėjimo procesus, ypač per ankstyvo senėjimo, būdai. Tuo tikslu vartojami biologiniai stimuliatoriai — augalų audinių preparatai, ekstraktai, antpilai.

Nustatyta, kad, gydant pradines smegenų kraujagyslių sklerozės formas, teigiamai veikia preparatai iš kaukazinės dioskorėjos. Be to, yra žinoma nemaža gamtinių priemonių, kurios pagerina sveikatą ir kartu prailgina gyvenimą. Viena iš jų yra žiedadulkės. Jos turi daug azotinių medžiagų, angliavandenių, vitaminų (ypač rutino ir karotino), augimo hormonų, mineralinių druskų, į riebalus panašių ir kitų medžiagų. Pastebėta, kad yra naudinga vartoti medų su alavijumi ir spygliuočių medų.

Pastarasis gerina širdies ir kraujagyslių, nervų ir kvėpavimo sistemų, skrandžio ir žarnyno veiklą, stiprina organizmą, pasižymi antimikrobiniu ir žaizdas gydančiuoju veikimu. įvairiai vartojami preparatai iš augalinės žaliavos padeda atitolinti senatvę, prailginti darbinę ir kūrybinę ilgametystę.

Žolių vonios. Oda yra labai svarbi žmogaus organizmo medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Jos funkcijos yra apsauginės (saugo nuo kenksmingų išorinių veiksnių — mechaninių, cheminių, mikroorganizmų patekimo, apykaitos produktų, mikrobų toksinų, kai kurių medikamentų išsiskyrimo), užtikrina lytėjimo jutimą, šilumos reguliaciją, dujų apykaitą, endokrinines ir imunobiologines funkcijas, kurios yra tokios būtinos žmogui. Štai kodėl svarbu, kad oda būtų švari ir normaliai funkcionuoti; tam padeda higieninės vonios. Pasirodo, kad žmogus nuo seno vartoja vandenį ne tik higieniniais tikslais, bet ir gydymui.

Tarybinių automobilių paminklai

AUTOMOBILIU KOLEKCIJOS

Daug mūsų šalyje paminklu, skirtu Didžiojo Tėvynes karo aukoms atminti, pergalei ir taikiam darbui įamžinti. Neretai pamatysime ir ant pjedestalu sustingusias kovines mašinas — tankus, artilerijos pabūklus, lėktuvus — dideliu mušiu ir pergaliu liudininkus, Panašios pagarbos yra nusipelnė ir darbo didvyriai — žemes ūkio mašinos, automobiliu supirkimas Vilnius.

Tarybiniu automobiliu paminklai simbolizuoja pagarba automobiliui-kovotojui, automobiliui-darbininkui, Automobiliu paminklu rasime ir kaimyninėje Baltarusijoje, ir tolimojoje Kolymoje, ir saulės nutviekstoje Alma-Atoje… Tai savitas automobilių muziejus po atviru dangumi. Šiandien tokių automobilių paminklų šalyje yra apie penkiasdešimt.

Vieną įdomiausių automobilių paminklų turi Leningradas. Tai garsusis šarvuotis, ant kurio 1917 metais balandžio 3 (16) dieną Vladimiras Leninas grįžęs iš emigracijos į Rusiją pasakė savo liepsningą kalbą jį sutikusiems Petrogrado darbininkams, kareiviams, jūrininkams ir užbaigė šūkiu „Tegyvuoja socialistinė revoliucija“

Nuo tos atmintinos balandžio dienos Lenino šarvuotis gynė Smolnį, šturmavo Žiemos rūmus, padėjo likviduoti baltagvardiečių maištus, tarnavo Petropavlovsko tvirtovės garnizone. Jis buvo vadinamas „Kapitalo priešu“,

1940 metų sausio 20 dieną restauruotas garsusis šarvuotis iškilmingai atsistojo ant pakylos. priešais Centrinį V. Lenino muziejų. Tačiau laikas ir darganos nepagailėjo stornjo šarvų po penkiolikos metų automobilį vėl reikėjo nukelti nuo pakylos ir restauruoti. Garsųjį šarvuotį nuo 1955 m. nutarta laikyti V. Lenino muziejaus viduje.

Didingas Mongolijos stepių memorialas primena mūšius prie Chalchin Golo, kuriuose dalyvavo pirmieji tarybiniai sunkieji šarvuočiai BA-10. Jie buvo gaminami ant triašio automobilio GAZ-AAA važiuoklės, turėjo patranką ir du kulkosvaidžius. Dabar vienintelis išlikęs šarvuotis BA-10 stovi memoriale greta garsiojo tanko BT-7.

Reaktyviniai nainosvaidžiai „katiušos“ tapo Didžiojo Tėvynės karo legenda. Pirmąkart jie stojo mūšį 1941 metų liepos 14 dieną Oršoje: gvardijos kapitono J. Flerovo vadovaujama „katiušų“ baterija apšaudė stotyje susibūrusius hitlerininkų ešelonus. Minint pirmųjų Coršoje pasigirdusių „katiušų šūvių 25-metį, ant stataus Dnepro kranto iškilo įspūdingas monumentas, skirtas rūsčiajai keršytojai „Katiušai“. O netoli Rudnios miesto Smolensko srityje ant aukštos raudono granito pakylos stūkso kitas paminklas: pirmasis tarybinis reaktyvinis įrenginys „BM-13″, sumontuotas ant triašio automobilio ZIS-6 važiuoklės. Būtent tokius septynis kovinius įrenginius turėjo kapitono Flerovo baterija.

Nutilusių, nūnai paminklais tapusių „katiušų“ rasime visur Odesos memorialo centre, Tuloje, čeliabinske, Srnolensko srities Dikankos ir Bogatyriovo kaimuose. Garsioji „katiuša“ stovi ir sostinės Izmailovo parke, ant aukštos pakylos ją pamatysime važiuodami Maskvos—Kalinino plentu netoli Konakovo, kur ji primena didvyriškąjį Maskvos gynimą.

Visiems laikams ant pakylų sustingę stovi ir automobiliai — fronto pagalbininkai, kurie rūsčiaisiais karo metais vežiojo sužeistuosius ir šaudmenis, kovinį pastiprinimą, maistą, medikamentus. Štai 1939 metais pagamintas sunkvežimis „GAZ-MM“ ištarnavo 42 metus Chersono srityje: juo važinėta šio krašto stepėmis, juo gabentas vanduo bei kroviniai kariams, vėliau melioratoriams, statybininkams. 1981 metais šis automobilis pats užvažiavo ant pakylos, kurioje iškalta: „Automobiliui-kariui, automobiliui-darbininkui“.

Beje, tai ne vienintelis šio modelio automobilių paminklas: sunkvežimiai „GAZ-MM“ ant pakylos užkelti Kagano mieste netoli Bucharos, Alma-Atoje prie automobilių kombinato Nr. 2. Maskvoje priešais autobazę Nr. 23 įrengta pakyla GAZ-MM — duonos furgonui. Tokiais automobiliais karo metu buvo vežiojama duona Maskvai ir blokados iškankintiems Leningrado gyventojams. Maskviečių paminklas unikalus, nes jokiame muziejuje nėra nė vieno šio radelio pavyzdžio.

Ne vienas garsusis ZIS-5 sunkvežimis taip pat yra tapęs paminklu. Kazachstano vairuotojų Tėvynės karo dalyvių atminimą įamžina ZIS-5, Alraa-Atos automobilių kombinato Nr 1 teritorijoje. To paties modelio sunkvežimių brangių karo metų relikvijų galima pamatyti pamaskvio Tučkovo miestelyje prie automobilių technikumo, Kuibyševo srities Syzranės mieste, Zaporožės miesto pietuose ir už 20 kilometrų nuo Čitos.

Gydomosios žolių vonios yra nekenksmingiausios iš visų esamų vaistų

Gydomosios žolių vonios yra nekenksmingiausios iš visų esamų vaistų, kuriais siekiama didinti organizmo apsaugines jėgas, jo atsparumą nepalankiems poveikiams. Yra nemažai receptų gydomųjų vonių, į kurias įeina vaistiniai augalai. Paminėsime vieną iš jų: paprastojo raudonėlio žolės 1 dalis, didžiosios dilgėlės lapų ir stiebų — 5, ramunės žolės — 3, juodojo serbento lapų 2, paprastojo čiobrelio žolės 2, triskiaučio lakišiaus žolės 5 dalys. Šie. auksinės oranžinės spalvos antpilai maloniai kvepia, jie apvalo odą nuo medžiagų apykaitos produktų, suteikia jai elastiškumo, stangrumo, pašalina nemalonų kvapą. Be to, veikia organizmą raminamai, gerina medžiagų apykaitą.

Vonios optimali temperatūra 35 38°, tačiau priklausomai nuo organizmo individualumo gali būti aukštesnė arba žemesnė. Greitai augantis kūdikio organizmas reikalauja rūpestingos odos priežiūros. Tokia priežiūra neįmanoma be vonių su įvairių žolių antpilu. Vonios gali būti naudojamos jau „nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo mėnesių (vietoj paplitusių vonių su kalio permanganatu). Šalia dezinfekuojančio veikimo augalų antpilas odą veikia įvairiapusiškai, o per ją ir visą kūdikio organizmą.

Pirmiausia vonia su atitinkamai parinktų žolių antpilu panaikina patogeninę mikroflorą, atstato normalų odos išorinio sluoksnio (epidermio) funkcionavimą esant įvairiems patologiniams procesams, nukrypimams nuo normos, pagerina apykaitos produktų, toksinų ir kitų kenksmingų organizmui medžiagų išskyrimą pro odą, o tai dažnai būna, kai vaikai serga įvairiomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, diatezėmis. žolių vonios gerai veikia kūdikio centrinę nervų sistemą, tai daro jas nepakeičiamu profilaktiniu gydomuoju veiksniu. Bendrai stiprinančios organizmą vaikų vonios gali susidėti iš nedaugelio augalinių komponentų.

Taigi galima daryti vonias iš lakišiaus, ramunės, čiobrelio, dilgėlės, avižos (žydinčios) ir kitų augalų, atskirai paimtų, nuoviro, bet geriau juos vienaip arba kitaip maišyti vienus su kitais. Galimi tokie mišinio variantai: lakišius, ramunė, aviža ir čiobrelis; lakišius, dilgėlė, raudonėlis; beržas (lapai), juodasis serbentas (lapai), rūgtis, takažolė (žolė), lakišius; dilgėlė, asiūklis, lakišius, plautė, putinas (šakos), aviža, čiobrelis. Šiuo atveju galima imti visų augalų po lygiai. Vonios su šių augalų antpilu dezinfekuoja, bendrai stiprina organizmą, ramina, reguliuoja medžiagų apykaitą ir kartu efektyviai gydo įvairias alergines ligas, ypač eksudacines diatezes, vaikų egzemas.

Antpilas turi malonų, švelnų aromatą. žolių antpilui tinka tik emaliuota, o ne plastmasinė arba cinkuota vonia. Vandens temperatūra įprastinė — 36-38°, vonios trukmė 10-20 minučių. Antpilui paruošti reikia 150-200 g žaliavos, (iki 15 metų amžiaus vaikų voniai). žaliavos dozė visoms vonioms, ypač gydomosioms, tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, gali būti padidinta kiekvienu konkrečiu atveju. Nuovirui paruošti bendrajai voniai suaugusiam žmogui reikia paimti 500-700 g išdžiovintų ir susmulkintų žolių arba 1,5-3,0 kg natūralaus drėgnumo žaliavos, sudėti ją į 8-10 litrų šalto vandens, užvirinti (šaknis, šakas, stambius stiebus virinti 10-15 minučių), duoti pritraukti 40-50 minučių, iškošti ir supilti vonią, po to prileisti reikiamą kiekį vandens.

Maudymąsi gydomosiose voniose turi stebėti gydytojas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju nustatys procedūrų temperatūrą, periodiškumą ir trukmę. Higieninės vonios galimos tik tada, kai oda yra švari. Po vonios nereikia apsiplauti vandeniu, negalima vartoti muilo.

Odos sausumas dažnai susijęs su organizmo senėjimu

Riebią odą švarina ir tonizuoja losjonas. Jo veikimas priklauso nuo sudėties, į kurią įeina augalų antpilai: gysločio, jonažolės, kraujažolės, rožės vainiklapių vaško. Visi šie augalai turi biologiškai aktyvių medžiagų (vitaminų, fitoncidų, organinių rūgščių ir t. t.). Veido oda trinama suvilgytu „Floros“ losjonu vatos tamponu 1-2 kartus per dieną. Prieš vartojimą pageidautina losjoną suplakti. Odos sausumas dažnai susijęs su organizmo senėjimu. Gydytojai kosmetologai rekomenduoja įvairius drėkinamuosius (vilgomuosius) kremus, emulsijas. Vietoj vandens geriau vartoti losjonus (išvertus iš prancūzų kalbos tai reiškia drėkinti, skalauti, vilgyti), kurie valo odą: „Rožių vanduo“ (turi ramunės ir medetkos antpilo), „Agurkų pienas“, „Chlorofilo losjonas“ ir kt.

Veido ir kaklo oda trinama suvilgytu losjone vatos tamponu iš apačios j viršų apskritiminiais judesiais (ratais) arba vadinamųjų odos kryptimi. Losjonai valo veidą, minkština, švelnina odą. Naudingi ir vadinamieji aliejiniai kompresai. Persikų, alyvų arba saulėgrąžų aliejus pakaitinamas švariame inde ir juo tepamas veidas vatos tamponu. Po to paeiliui ant veido dedamas pergamentinis popierius, vata arba rankšluostis. Po 15 20 minučių kompresas nuimamas, oda nuvaloma sausais tamponais. Aliejuose esantys riebalai, vitaminai, prasismelkę į odą, saugo ją nuo žalingų veiksnių, suminkština, padaro elastiškesnę (stangresnę), sulaiko nuo per ankstyvo raukšlių atsiradimo.

Esant sausai odai, ypač kai ji pradeda glebti, tikslinga vartoti losjoną „Rožių vanduo“, kuriame yra natūralaus rožių aliejaus, boro rūgšties ir glicerino. Jis labai tinka žmonėms, kurių oda plona ir labai jautri. Oda trinama smarkiai suvilgytu „Rožių vandens“ losjone vatos tamponu 1-3 kartus per dieną. Negalima nepaminėti puikaus minkštinančio ir gerai valančio odą „Alavijo“ kremo. Gerai veikia ir biokremas „Lelija“, turintis vitamino Alanolino, persikų arba abrikosų aliejaus. Teigiamai užsirekomendavo kremas „Drėkinamasis“, kuriame yra šermukšnio nuoviro, jonažolės antpilo, rožės vainiklapių vaško ir kitų augalų kompleksas.

Sausai odai rekomenduojami taip pat kremai, turintys augalinių komponentų, tokie, kaip „Flora“ sausai odai, „Griozy“, „Liudmila“, „Romaška“, „Večer“, „Zemlianičnyj“, „Limonyj“ ir kt. Daug nemalonumų padaro paprastieji veido spuogai. Dažniau jie atsiranda jaunystėje ir labai priklauso nuo lytinių liaukų funkcijos. Kai jaunuolių veidą išberia spuogai, vartojama keletas losjonų. Kai kuriuos jų galima pasigaminti namuose: valgomasis šaukštas medetkos spiritinės tinktūros ir pusė stiklinės virinto vandens; valgomasis šaukštas ąžuolo žievės užpilama stikline verdančio vandens, leidžiama pritraukti apie valandą, iškošiama per marlę, pridedama pusę stiklinės degtinės ir 1 citrinos sultys.

Kai jaunuolių veidą išberia paprasti spuogai, naudingos yra kaukės iš medetkos, jonažolės ir varnalėšos. Imama 20 g jonažolės žolės (sausų žiedų ir lapų), 10 g varnalėšos šaknies vienai stiklinei vandens, verdama 10 minučių, atšaldoma ir iškošiama. nuovirą pridedama valgomasis šaukštas medetkos. Procedūros daromos 2-3 kartus per savaitę. Būtina veido odą įtrinti 2 kartus — rytą ir vakare 50 % medetkos tinktūra, alavijo sultimis, biolosjonu „Flora“ ir ištepti biokremu BTO.

„Prisikėlęs iš mirusių dukart pasaulio čempionas austras Nikis Lauda

Daugeli agregatų šiems automobiliams gamina garsios ir visada tos pačios automobilių firmos: kiekvieno lenktyninio „pirmosios formulės” automobilio pagrindą sudaro Ford Cosworth V-8 variklis, Hewland firmos pavarų dėžė, Lockheed diskiniai stabdžiai, Goodyear ar Mischelin padangos.

Superkame automobilius Vilniuje ir jų dalis visoje Lietuvoje, tai ne ši formuluote tinkanti F1 bolidams.

„Nepaprasti” žmonės yra ir patys lenktynių dalyviai. Nors jie kiekvienose lenktynėse žvelgia mirčiai į akis, daugelį „Grand Prix” varžybos veikia kaip narkotikai. Tačiau publikos dievaičio šlovę ir didelius pinigus pelnė tik nedaugelis iš jų: jau minėtas Fangio, Džekas Brebhemas, Jumas Klarkas, Džekis Stevortas, Džeimsas Hantas… Populiariausias „pirmosios formulės” lenktynininkas dar ir šiandien yra „prisikėlęs iš mirusių” dukart pasaulio čempionas austras Nikis Lauda.

Deja, dešimtys kitų tikrai gabių sportininkų, trokštančių praturtėti, įsitvirtinti buržuazinėje visuomenėje, tapti jos numylėtiniais, žuvo ir žūsta taip ir nepasiekę geidžiamos šlovės ir pinigų. Liūdniausia, kad kartą laimėjęs „Grand Prix”, ne vienas padėjo galvą sekančiose varžybose, nes neatsispyrė pagundai dar labiau praturtėti ar išgarsėti, nepasitraukė iš šio pražūtingo žaidimo.

Tik per plauką mirties arba luošumo visam gyvenimui išvengęs Lauda trims savaitėms prabėgus vėl sugrįžo į lenktynių trasą. „Iš mirusių prisikėlęs” Nikis Lauda vėl lenktyniauja ir vėl laimi. Lemtingaisiais 1976 m. jis netapo pasaulio čempionu, bet ateinanti sezoną susigrąžino šį titulą. Ketverius metus lenktyniavęs „Ferrari” firmos automobiliu, Lauda pakeitė savo senąjį šeimininką ir 1978 metų sezoną pradėjo su kitos firmos automobiliu „Brabham 45C”. Vėl dvikova su mirtimi, pašėlusi kova su varžovais, su konkuruojančiomis firmomis. Ir nors dar ne kartą Lauda įvairių šalių trasose buvo nenugalimas, tačiau vėl tapti pasaulio čempionu nebesugebėjo.

Kas taps „pirmosios formulės” pasaulio čempionu — ne pats svarbiausias dalykas. Kasmet šios lenktynės nusineša vis daugiau aukų, kuriomis tampa ne tik lenktynininkai profesionalai, bet ir žiūrovai. Pavyzdžiui, Ispanijoje „Grand Prix” lenktynių metu Ralfo Stomeleno automobilis per kelias sekundes užmušė vietoje penkis žmones.

„Grand Prix” lenktynėse dalyvaujantys „pirmosios formulės” lenktyniniai automobiliai iš tiesų dažnai įkūnija pažangiausią techninę mintį. Lenktynes liaupsinanti buržuazinė spauda vertina jas kaip teigiamą reiškinį, būtiną automobilizacijos rytojui. Tačiau reklaminiai straipsniai nutyli žmogiškąją lenktynių pusę, kurią, be abejonės, menkina be atodairiškas pelno vaikymasis. Kai ant pelno aukuro be jokio gailesčio sudedamos žmonių gyvybės, suabejoji, ar už automobilizacijos rytojų būtina mokėti tokią didelę kainą, ir neįmanoma jos pakeisti mažesne, bet humaniškesne.

Visoje Lietuvoje pilna „Nikų Laudų“, kurie baigia keliones apdaužytais „bolidais“ tad į pagalba kaip visad atskuba supirkėjai kurie brangiai supirks automobilius Vilniuje ar Kaune.

Batai ir labai didelis jų asortimentas internetu

Reikalingi nauji ir kokybiški moteriški batai? Norite naujus batus įsigyti už prieinamą kainą ir nepatirti labai didelių išlaidų? Jei taip, tuomet akivaizdu, kad jums reikėtų pakeisti savo įprastinius apsipirkinėjimo įpročius. Nemaža dalis pirkėjų iki šiol naudojasi tik fizinėmis parduotuvėmis, kuomet ieško jiems tinkančios avalynės. Tačiau puikiai suprantama, kad tai tikrai nėra vienintelis avalynės įsigijimo būdas. Ne veltui internetinė prekyba šiomis dienomis populiarėja nesustabdomu greičiu.

Taigi, kaip jau supratote, renkantis naują avalynę visuomet vertėtų daugiau dėmesio skirti internetinėms parduotuvėms. Ir nepaisant to, kad jums gali pasirodyti, jog toks batų įsigijimo būdas yra pakankamai nepraktiškas ir neefektyvus, nes prieš pirkdami jūs negalite pasimatuoti jus sudominusių batų poros, tai tikrai nereiškia, kad susidursite su didesniais sunkumais, jei pasirinksite tokį avalynės įsigijimo būdą. Net jei batai, kuriuos įsigysite, jums netiks, juos visuomet galėsite grąžinti ir pakeisti kita batų pora – visas šis procesas yra įprastinis, kaip ir bet kurių kitų prekių įsigijimo ir grąžinimo atveju.

Be to, svarbu pabrėžti internete vyraujančias kur kas palankesnes kainas. Jei jūs nenorite patirti didelių išlaidų, natūralu, kad turėtumėte peržiūrėti elektroninėse parduotuvėse siūlomų batų asortimentą. Didelė dalis el. parduotuvių reguliariai taiko įvairias patrauklias akcijas ir nuolaidas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad neretai net ir avalynė be akcijų internete būna siūloma daug žemesnėmis kainomis. Visa tai sukuria labai palankias sąlygas pirkėjams, kurie nenori patirti didelių papildomų išlaidų perkant naujus batus.

Kaip bebūtų, nereikia pamiršti, kad interneto pagalba mes galime sutaupyti ir kur kas daugiau laiko. Juk tuomet mums nebėra jokios būtinybės keliauti į fizines parduotuves. Mes galime pasinaudoti internetu ir pasirinkti bet kurią mums patinkančią el. parduotuvę. Taip pat būtina pabrėžti ir gerokai didesnę prekių įvairovę, kuri padeda mums atrasti būtent tai, kas atitinka mūsų individualų skonį. Elektroninių parduotuvių neapriboja fizinė vieta, todėl natūralu, kad savo pirkėjams jos gali pateikti visą tai, ką turi savo pasiūloje.

Suvokimo ryškumas priklauso nuo žmogaus regėjimo savybių

Suvokimo ryškumas priklauso nuo žmogaus regėjimo savybių. Pavyzdžiui, trumparegis vairuotojas blogai mato kelią, tačiau gerai mato prietaisų parodymus. Toliaregis vairuotojas, atvirkščiai: ryškiai mato kelią ir blogiau prietaisų parodymus.

Teisingas erdvės suvokimas priklauso nuo vairuotojo patyrimo. Pavyzdžiui, pradedantis vairuotojas, nesugebėdamas teisingai nustatyti kelio pločio, nepagristai sumažina greitį arba net sustoja keliui susiaurėjus, be reikalo signalizuoja garsiniu signalu. Tik patyrimu įgyjamas sugebėjimas teisingai nustatyti atstumus. Klaidingai nustatyti važiuojamosios kelio dalies plotį gali ir patyrę vairuotojai, kai jie, anksčiau vairavę – mažesni automobilį, pradeda vairuoti didesni ir atvirkščiai.

Paprastai reikia padirbėti dvi tris savaites, kai kada ir ilgiau, kad vėl būtų galima pasitikėti savimi ir pakankamai tiksliai nustatyti atstumus.

Didėjant važiavimo greičiui, vairuotojas savo žvilgsnį nukreipia – tolimesnę kelio atkarpą. Kuo toliau perkelia žvilgsnį vairuotojas, tuo platesnę kelio atkarpą jis mato, tuo daugiau objektų patenka į jo regėjimo lauką. Kai atstumas 30 m, vairuotojas mato 1,5 m pločio kelio ruožą, kai atstumas 100 m – 5 m ir kai atstumas 500 m – 16 m. Kad galėtų saugiai aplenkti priekyje važiuojanti automobilį, vairuotojas turi matyti prieš save 600-800 m kelią. Tuomet eismas, yra saugiausias. Kai eismo sąlygos nesudėtingos, vairuotojas daugiau dėmesio skiria tolimesnėms kelio atkarpoms, todėl suvokimas yra racionalesnis.

Svarbią informaciją vairuotojui suteikia kelio ženklai. Jų suvokimo ryškumas ir greitis labai priklauso nuo ženklų dydžio ir atstumo iki vairuotojo automobilio greičio, taip pat nuo raidžių arba simbolių kontrastingumo. Pavyzdžiui, laiko skirtumas, suvokiant ženklus, kai jie kontrastingi ir nekontrastingi, gali būti labai didelis (0,6-0,7 s).

Atstumo iki daiktų vertinimui turi įtakos jų spalva. Pavyzdžiui, atstumas iki tamsios spalvos automobilio (juodo, mėlyno) padidinamas, t. y. vairuotojui atrodo, kad automobilis yra toliau negu iš tikrųjų, o atstumas iki šviesiu tonų automobilio (ypač geltono ir raudono), atvirkščiai, atrodo mažesnis.

Kai kurių užsienio specialistų nuomone, racionaliai dažant automobilius, galima išvengti daug eismo nelaimių. Iš statistikos matome, kad ryškiomis spalvomis nudažyti automobiliai patenka eismo nelaimes 2 kartus rečiau, negu nudažyti neryškiomis spalvomis. Manoma, kad eismo saugumo požiūriu automobilius geriausia dažyti oranžine, raudona ir balta spalvomis.

Teisingas laiko suvokimas yra svarbi vairuotojo savybė. Sugebėjimas tiksliai įvertinti laiko intervalus, ypač automobiliui manevruojant dideliu greičiu, dažnai turi lemiamą reikšmę eismo saugumui. Automobilių, pėsčiųjų ir kitų judančių objektų greitis nustatomas iš akies. Sis sugebėjimas yra vienas iš pagrindinių, lemiančių vairuotojo meistriškumą. Netiksliai vertinant laiko intervalą, be reikalo skubama, staigiai manevruojama ir dėl to dažnai sukeliamos avarinės situacijos. Pavyzdžiui, daugumas vairuotojų lenkdami neteisingai nustato laiką ir automobilių greitį. Dažnai vairuotojai klysta, kai, ilgesnį laiką važiavę dideliu greičiu, ima ji mažinti. Pavyzdžiui, sumažinus automobilio greitį nuo 100 km/h iki 60 km/h, pastarąjį vairuotojai nepakankamai įvertina.

Saugaus eismo principai Estijoje

Šiandien magistralės, vedančios iš Talino, sunumeruotos. Pavyzdžiui, iš Talino į Rygą sukame ten, kur rodo skaitmuo „4″. Jis pasitinka mus kiekvienoje sankryžoje, todėl klaidžioti ir klausinėti kelio nereikia. O juk taip daug paprasčiau ir aiškiau negu visur statyti didelius tablo su rodyklėmis.

Kingisepo gatvėje įrengta koordinuoto eismo valdymo sistema panaudojus suomių „FiSKARS“ aparatūrą ir ESM. Kelių kilometrų trasą, kurioje itin Intensyvus automobilių eismas, stebi televizijos kameros. Numatoma sumontuoti 6 „tele akis“ su specialiais televizijos ekranais.

Kovojant už saugų eismą labai daug prisideda mašinų supirkimas kaune automėgėjų draugija „Automas“. „Aulomas“ — tai seniausia automėgėjų organizacija šalyje. Apie jos darbo sėkmę byloja „Automo“ sportininkų autoritetas varžybų trasose ir renginiai, kuriuose dalyvauja tūkstančiai automobilininkų.

Kiekvieną žiemos sekmadienį į senąjį nenaudojamą Talino aerouostą Piritoje susirenka nemažas automėgėjų draugijos narių būrys. Prityrę autotransporto meistrai jiems demonstruoja, kaip geriausia važiuoti slidžiu keliu. Paskui kiekvienas kartu su instruktoriumi pats važiuoja slidžioje aikštelėje, manevruoja. Be šio natūralaus autodromo, kuriuo galima naudotis tik žiemą, septyniuose iš septyniolikos Estijos rajonų statomi ar projektuojami autodromai, kuriuose bus galima tobulinti vairavimo įgūdžius ir imituoti sudėtingesnes važiavimo sąlygas tisus metus.

Centro taryba teisėtai didžiuojasi, kad per metus šios draugijos nariai (o jų tikrai daug — apie 30 000) padaro tik apie 10 rimtesnių avarijų. Manoma, kad avarijų skaičius toks nedidelis todėl, kad kiekvienas „Automo“ narys turi puikias sąlygas ugdyti vairavimo įgūdžius.

Estijoje visi dviratininkai turi pažymėjimus, o jų dviračiai valstybinius numerius. Vien „Automas“ kasmet apmoko apie 3000 dviratininkų. Dauguma jų vyresniųjų klasių moksleiviai. Turbūt todėl Estijos miestų gatvėse ir keliuose nedrausmingą dviratininką pamatysi retai.
„įjungei valytuvus — įsijunk trumpąsias šviesas“ tokios taisyklės laikosi Estijos vairuotojai.

Jei pamatei per lietų važiuojantį automobilį be šviesų, gali būti tikras, kad jo vairuotojas ne vietinis, įdomu, kad šito pasiekta ne piniginėmis ar kitokiomis baudomis. Tiesa, VAI darbuotojai sustabdę pataria, kad taip važiuoti saugiau, bet tikrųjų — tai „Automo“ nuopelnas.
Pavažinėjęs olimpinio Talino gatvėmis, Estijos : keliais įsitikini, kad išgelbėtos gyvybės — didelio ir nuoširdaus darbo, kuriame efektyviai dalyvauja „Automas“, rezultatas.

Vairuotojai – įjunkite posūkio rodiklius iš anksto

Jeigu vairuotojas, prieš sustodamas ties raudonu šviesoforo signalu, įjungtų posūkio rodiklį ir jo neišjungtų visą laiką, kol pasikeičia šviesoforo signalas, tai kiti vairuotojai galėtų iš anksto tinkamai atsižvelgti situaciją. Tada ketinantieji važiuoti tiesiai neužimtų vietos kairėje eismo juostoje, prie važiuojamosios dalies vidurio, o sustotų vidurinėje arba dešinėje juostoje.

Tas pat pasakytina apie posūkį dešinėn iš dešiniosios eismo juostos. Kai toje juostoje sustojo tik vienas automobilis, vairuotojas, ketinąs važiuoti tiesiai, gali stoti j ją, nes šis automobilis jam netrukdys ir prie žalio šviesoforo signalo jis galės važiuoti tiesiai. Tačiau, kai dešinėje juostoje jau stovi keletas automobilių ir visų, išskyrus pirmąjį, įjungti dešiniojo posūkio rodikliai, nedera užimti vietos šioje juostoje.

Mes žinome, kad visi šie automobiliai prie raudono šviesoforo signalo negalės pasukti į dešinę, nesuspės nuvažiuoti dėl važiuojamąją dalį pereinančių pėsčiųjų, o pasikeitus šviesoforo signalui žaliu, bus sunku pasukti dėl pėsčiųjų, einančių susikertančiąja gatve. Šioje situacijoje norėdami važiuoti tiesiai, turime užimti kitą juostą, kad būtų sparčiau. Iš čia kyla kreipimasis visus vairuotojus: įjunkite posūkio rodiklius iš anksto. Tuo įrodysite, kad jūs esate kultūringas vairuotojas ir laikotės kelių eismo taisyklių.

Rodant ketinimą daryti posūkį, ypač sukti kairėn (arba keisti eismo juostą), įsidėmėtina, kad signalizavimas posūkio rodikliu dar nesuteikia vairuotojui teisės pradėti posūkį. Prieš pasukdamas, jis turi įvykdyti persirikiavimo į atitinkamą eismo juostą taisykles ir įsitikinti, kad niekam nepastojo kelio. Posūkio būdai nagrinėjami atskirai.

Visos pastabos dėl operavimo posūkio rodikliais liečia ir apsisukimą, kur vairuotojas turi būti ypač atsargus. Juk kairiojo posūkio rodiklio signalas gali būti suprastas tik kaip įspėjimas apie ketinimą keisti eismo juostą, tarkime, kai apsisukama iš dešiniosios juostos. Todėl rekomenduojama papildomai ranka signalizuoti pro kėbulo langą. Beje, pirmiausia vairuotojas turi įsitikinti, kad apsisukdamas niekam netrukdys.

Lieka panagrinėti posūkio rodiklių panaudojimą, automobiliui važiuojant atbuline eiga. Čia galioja toks pat principas, kaip ir važiuojant pirmyn. Vairuotojas turi įjungti posūkio rodiklį toje pusėje, į kurią suka vairą, ir jį tuojau pat išjungti, kai atbulas važiuoja tiesia kryptimi.

Posūkio rodiklio išjungimas kontroliuojamas dviem būdais: prietaisų skyde žybčioja kontrolinė lemputė (paprastai žalios spalvos), be to, girdėti būdingas, periodiškas elektros grandinės pertraukiklio garsas.