Horizontalieji ir vertikalieji kampai vietovėje dažniausiai matuojami teodolitu

Horizontalieji ir vertikalieji kampai vietovėje dažniausiai matuojami teodolitu. Pirmą kartą teodolitą aprašė 1552 m. anglas T. Digsas (Digges). Pagrindinės teodolito dalys yra vertikalusis ir horizontalusis skrituliai su limbais 1 ir 7 (limbu va dinama apskrita skalė). LL limbo plokštuma. Limbe gaunam matuojamojo kampo projekcija ir atskaičiuojamos jj sudarančio kryptys.

Virš horizontaliojo limbo sukiojamoji skritulio dalis vadinama alidade. Prie jos pritvirtintos žiūrono atramos ir gulčiukas. Gulsčiukas skirtas limbui nustatyti į horizontalią padėtį. Alidadės ašis yra limbo sukimosi ašyje. Šios ašys gali būti sujungtos įvairiai. Veržimo sraigtu galima nejudamai suveržti su limbu, o šiek tiek pasukti mikrometriniu sraigtu. Alidadės sukimosi centro linija laikoma vertikaliąja teodolito ašimi VV. Teodolitai, kurių limbai turi veržimo bei mikrometrinius sraigtus, vadinami kartotiniais. Vertikalioji teodolito sukimosi ašis turi sutapti su limbo sukimosi ašimi. Sis nesutapimas vadinamas alidadės necentriškumu (ekscentricitetu).

Žiūrono atramose yra horizontalioji ašis, prie kurios pritvirtintas vertikalusis skritulys su limbu ir žiūronas. Žiūroną apie šią ašį galima sukti apskritimu. Žiūrono pasukimas puse apskritimo vadinamas žiūrono vertimu per zenitą. Sukimosi centro linija EE laikoma horizontaliąja žiūrono sukimosi ašimi. Taip sukant žiūroną, sukasi ir vertikalusis limbas. Kai reikia pasukti nedaug, žiūronas sukamas mikrometriniu sraigtu. Vertikalusis skritulys žiūrono okuliaro atžvilgiu gali būti dviejose padėtyse: dešinėje (SD) arba kairėje (SK).

Teodolitas statomas į kelmelį , kuris tvirtinimo sraigtu sujungiamas su trikojo stovo galvute. Kelmelis stovo galvutę remiasi trimis kėlimo sraigtais, kuriuos sukant teodolitas pagal gulsčiuką pastatomas vertikaliai. Kad būtų galima leodolitą centruoti matuojamojo kampo viršūnėje, prie kelmelio pritaisomas svambalas. Šis gali būti siūlinis arba optinis.

Prie teodolito dažnai esti busolė magnetiniams matuoti. Ji tvirtinama viršutinėje teodolito dalyje nulinė padala lygiagreti žiūrono vizavimo plokštumai. Todėl vizavimo ašį galima orientuoti magnetinio meridiano kryptimi, o paskui, nukreipus žiūroną matuojamąja kryptimi, horizontaliajame limbe atskaičiuoti magnetinį azimutą. Prieš matuojant reikia limbe nustatyti atskaitą, lygią nuliui. Teodolitai gaminami iš antimagnetinio metalo.

Teodolitas yra sudėtingas optinis mechaninis prietaisas, todėl jį reikia prižiūrėti saugoti nuo smūgių, drėgmės ir neperveržti jo sraigtų. Norint pasukti bet kurią teodolito dalį, prieš tai reikia įsitikinti, ar atpalaiduotas tam tikras veržimo sraigtas. Teodolitą reikia valyti, o sukimosi vietas retkarčiais patepti. Negalima teodolito palikti be priežiūros lauke.

Vertikalusis skritulys skiriamas vertikaliesiems kampams matuoti. Skritulio limbas nejudamai sujungtas su žiūrono sukimosi ašimi. Su šia ašimi sutampa limbo padalų apskritimo centras. Limbas sukasi kartu su žiūronu. Šiuolaikinių teodolitų vertikalieji limbai sudalyti į sektorius 0-75°. Limbe atskaičiuojama pagal skalę arba brūkšnį. Senesnių konstrukcijų teodolitų vertikalieji limbai sudalyti 0-360°. Atskaičiuojant indeksas 4 turi užimti tam tikrą (sąlyginai vertikalią arba horizontalią) padėtį. Tuo tikslu vertikaliajame skritulyje įtaisytas gulsčiukas arba posvyrio kompensatorius. Mikrometriniu sraigtu gulsčiuko burbulėlis nustatomas viduryje, kartu pakreipiant ir atskaičiavimo indeksą.

Patiko? Pasidalink

Linijos pasaulio šalių atžvilgiu orientuojamos pagal azimutą arba direkcinį kampą

Žemėlapių apipavidalinimas

Žemėlapio lape braižomas koordinačių (kilometrinis) tinklas, rėmelis apipavidalinamas. Apatinio kairiojo trapecijos kampo viršūnės geografinės koordinatės (platuma ir ilguma) — 55°30′ ir 37°45′. Horizontalios linijos abscisė kilometrais — 6154. Prie kitų linijų skaičius 61 nerašomas. Skaičius 7422 rodo, kad 7-oje zonoje vertikalios linijos ordinatė 422 km (nutolusi nuo ašinio meridiano vakarus 78 km). Palei išorinį rėmelį yra juodos ir baltos juostelės, kurių ilgis lygus geografinės ilgumos arba platumos vienai minutei.

Kad būtų patogu naudotis žemėlapiais dviejų zonų sandūroje, žemėlapių lapuose iš vakarinės zonos pusės per 0,5° geografinės ilgumos nuo bendro dviem zonoms meridiano braižomas dvigubas koordinačių tinklas. Rytinėje gretimos zonos pusėje žemėlapių lapuose koordinačių tinklas parodomas tiktai brūkšneliais tarp išorinio ir vidinio rėmelių

Už rėmelio lapo viršuje rašoma jo nomenklatūra ir nurodoma, kad žemėlapis sudarytas 1942 m koordinačių sistemoje. Lapo apačioje rašomas skaitmeninis mastelis, braižomi tiesinis ir polinkio masteliai bei nurodoma magnetinė deklinacija sudarant žemėlapį. Užrašomas magnetinės deklinacijos metinio kitimo dydis, vidutinis meridianų artėjimo kampas, nurodoma, kokia medžiaga naudojantis sudarytas žemėlapis bei jo parengimo metai ir kt.

Linijų orientavimas

Linijos pasaulio šalių atžvilgiu orientuojamos pagal azimutą arba direkcinį kampą.

Yra astronominių, geodezinių ir magnetinių azimutų.

Astronominiu linijos bet kokiame jos taške azimutu vadinamas kampas, kurį sudaro šiaurinis astronominio meridiano, einančio per tą tašką, galas su linija. Jis atskaičiuojamas nuo meridiano laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi ir kinta 0— 360°. Yra tiesioginis (A) ir atvirkštinis (A’) azimutas.

Pažymėjus ant tos pačios linijos bc tašką mi ir išvedus per jį meridianą, tiesioginis linijos azimutas bus Ai. Kadangi meridianai nelygiagretūs, tai ir skirtinguose linijos taškuose azimutai bus nevienodi.

Astronominis linijos azimutas randamas iš astronominių matavimų.

Geodeziniu linijos bet kokiame jos taške azimutu vadinamas kampas, kurį sudaro šiaurinis geodezinio meridiano, einančio per tą tašką, galas su linija.

Geodezinis azimutas gaunamas pataisius astronominį azimutą dėl normalės nuokrypio nuo svambalo linijos.

Yra ir kitas būdas linijos azimutui rasti. Jis pagrįstas žemės magnetinėmis savybėmis.

Laisvai pakabinta ant vertikalios adatėlės magnetinė rodyklė dėl žemės magnetinio lauko įtakos kiekviename žemės paviršiaus taške užima pilnai apibrėžtą padėtį. Arti rodyklės galų yra magnetiniai poliai: šiaurinis ir pietinis. Linija šp vadinama magnetinės rodyklės ašimi.

Kiekviename Žemės paviršiaus taške magnetinės rodyklės ašies projekcija lygio paviršiuje vadinama taško magnetiniu meridianu.

Magnetiniu linijos bet kokiame jos taške azimutu vadinamas kampas, kurį sudaro šiaurinis magnetinio meridiano, einančio per tą tašką, galas su linija. Jis skaičiuojamas nuo meridiano laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi ir kinta 0-360°. Magnetinis azimutas žymimas. Yra tiesioginių ir atvirkštinių magnetinių azimutų.

Magnetinės rodyklės ašis nukrypsta nuo astronominio meridiano. Nuokrypio kampas vadinamas rodyklės deklinacija. Deklinacija vadinama rytine, jei šiaurinis rodyklės galas nukrypsta rytus nuo astronominio meridiano, ir vakarine, jei šiaurinis rodyklės galas nukrypsta į vakarus. Rytinė deklinacija yra teigiama, vakarinė — neigiama.

Magnetinio meridiano nuokrypį nuo astronominio sąlygoja įvairios priežastys. Svarbiausia yra tai, kad ašigaliai nesutampa su magnetiniais poliais.

Patiko? Pasidalink

Žymiausi pasaulinio garso geodezininkai

Geodezija pradiniame raidos etape rutuliojosi pavieniuose geografiniuose regionuose (Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje ir pietryčių Azijoje, pietinėje Europoje), kur atsirado senosios civilizacijos. Vėliau geodezija intensyviai buvo plėtojama aukštesnės civilizacijos ir kultūros šalyse.

Reikia paminėti žymiausius pasaulinio garso geodezininkus.

Graikų mokslininkas K. Eratostenas (Eratosthenes, 276-:-196 m. pr. Kr.) pirmasis išmatavo Žemės rutulio spindulį. įžymiausias XVI a. kartografas buvo G. Merkatorius (Mercator). 1616 olandas V. Snelijus (Snellius) pasiūlė trianguliacijos metodą dideliems atstumams nustatyti. Šis metodas naudojamas ir dabar.

Žemės elipsoido parametrams nustatyti prancūzų mokslininkai D. Kasinis (Cassini) ir N. La Kailis (La Caille) Prancūzijoje, L. Godenas (Godin), P. Bugeras (Bouguer) ir Š. La ‘Kondaminas (La Condamine) Peru, P. Mopertiui (Maupertuis), A. Klero (Clairaut), A. Celsijus (Celsius) ir kt. Laplandijoje XVIII a. pirmojoje pusėje išmatavo meridiano lanko ilgį.

Sudarydami metrinę matų sistemą, prancūzų mokslininkai Z. Delambras (Delambre), P. Mešenas (Mechain), Z. Borde (Bordet) ir kt. XVIII a. pabaigoje išmatavo Paryžiaus meridiano lanko ilgį tarp Diunkerko ir Barselonos.

Pasaulinės reikšmės darbus atliko vokiečių geodezininkai: K. Gausas (klaidų teorijos ir mažiausių kvadratų metodo kūrėjas), F. Helmertas, V. Jordanas, F. Beselis, O. Šraiberis, O. Egertas ir kt.

Iš žymiausių rusų mokslininkų paminėtini V. Struvė, A. Bolotovas, N. Cingeris ir kt., taip pat — F. Krasovskis, V. Popovas, A. Cebotariovas, A. Izotovas, F. Drobyševas, V. Bolšakovas, J. Markuze, A. Solomonovas ir kt., kurie daug pasidarbavo geodezijoje, fotogrametrijoje ir geodezinėje astronomijoje. F. Krasovskis ir A.Izotovas 1940 m. nustatė referencinio elipsoido parametrus.

Svarbius darbus atliko ir Lietuvos geodezininkai 1918-1940 m. 1924 m. Lietuvai pasirašius tarptautinę konvenciją dėl Pabaltijo valstybių geodezinės komisijos įsteigimo (pagrindinis jos tikslas buvo sudaryti I klasės trianguliacijos tinklą aplink Baltijos jūrą), buvo suprojektuota šio tinklo Lietuvoje dalis ir atlikti lauko bei kameraliniai darbai, taip pat su Baltijos trianguliacija susiję gravimetriniai, astronominiai ir niveliacijos darbai. Suprojektuoti Lietuvos I klasės trianguliacijos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir kitų miestų geodeziniai tinklai ir atlikti lauko bei kameraliniai darbai. Sudaryti Lietuvos teritorijos 1:100 000 ir dalies teritorijos 1:25 000 mastelių topografiniai žemėlapiai, miestų ir gyvenviečių planai. Šiuos darbus vykdė žymūs Lietuvos geodezininkai M. Ratautas, P. Butrimas, K. Sleževičius, J. Liesis ir kt.

Dabar Lietuvos geodezininkai atlieka darbus, turinčius svarbią reikšmę geodezijos mokslui ir krašto ūkiui. Sėkmingai išspręsta geodezinių tinklų projektavimo problema (Z. Tamutis). Dideli analitinės fotogrametrijos laimėjimai kartografuojant kraštą bei vertingus istorijos ir architektūros paminklus, tiriant upių krantų eroziją ir kt. (V. Vainauskas, A. Zalnierukas ir kt.).

Lietuvoje atlikti svarbūs geodezinių matavimo rezultatų tikslumo įvertinimo darbai (J. Skeivalas), automatizuojamas stambaus mastelio planų sudarymas (V. Zlatkus, R. Ramanauskas, J. Masolas ir kt.). Jau daug metų tiriami vertikalieji žemės paviršiaus judesiai (J. Liesis, A. Zakarevičius), pastatų nuosėdžiai ir deformacijos (M. Kosčiauskas, Z. Tamutis, V. Tulevičius ir kt.). Tobulinama dirbtinių Žemės palydovų orbitų skaičiavimo metodika (P. Petroškevičius), tiriamas geogravitacinis potencialas Pabaltijyje, jo ryšys su dabartiniais vertikaliaisiais Žemės plutos judesiais ir kt. (A. Ražinskas).

Sudaryti ir išleisti Lietuvos teritorijos 1:10 000 ir smulkesnių mastelių topografiniai žemėlapiai, dalies teritorijos 1:5 000 ir stambesnių mastelių topografiniai planai, dirvožemių dangos, žemių ekonominio įvertinimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų bei kitokie planai žemėtvarkos, žemės apskaitos ir kadastro, miestų komunalinio ūkio, statybos ir kitiems reikalams.

Patiko? Pasidalink

Sutrūkinėjusį, nelygų ar šiaip pažeistą tinką, o kartu ir užtaisytas vietas, reikia pertrinti

Sutrūkinėjusį, nelygų ar šiaip pažeistą tinką, o kartu ir užtaisytas vietas, reikia pertrinti.

Pirmiausia tinką reikia gerai nuvalyti, ypač silpnai besilaikančius klijinius dažus, nuplėšti apmušalus ir iki tinko nuplauti kleisterio liekanas. Klijinius dažus, apmušalus ir kleisterį lengviausia nuvalyti, sušlapinus juos šiltu vandeniu. Suminkštėjusį sluoksnį galima nuskusti plienine glaistykle ar kitu skutikliu arba nuplauti kietu (žolių) grindims valyti šepečiu. Jei tinko paviršius buvo dažytas kalkiniais arba kazeininiais dažais ir šie dar tvirtai laikosi, jų valyti nereikia. Aliejiniais dažais dažytus paviršius reikia valyti tik tuo atveju, jei dažai labai blogai laikosi ir numatoma vėliau perdažyti paviršių klijiniais ar kitais vandeniniais dažais. Jei numatoma dažyti aliejiniais dažais, pakanka tik užtaisyti tinką. Prieš, dažant, jis išlyginamas glaistymu. Prieš dažant aliejiniais dažais patariama pralaisvinti patalpas – išvežti senus baldus.

Tuo atveju, kai tinke yra tik nežymūs įtrūkimai, reikia juos padidinti, t.y. praraižyti giliau ir plačiau. Kitaip skiedinys nepatektų į juos ir neįsikabintų. Pertrynus ir nudažius, jie vėl paviršiuje būtų žymūs, o vėliau imtų trūkinėti.

Pertrynimui skiedinys daromas iš kalkių tešlos ir smulkaus smėlio. Gipso dėti nereikia, nes toks skiedinys betrinant labai greitai džiūsta ir negalima paviršiaus gerai išlyginti. į kalkių skiedinį galima dėti cemento, bet tik tuo atveju, kai senas tinkas yra labai birus arba cementinis.

Seną tinką pertrinant, darbas atliekamas taip, kaip ir užtrinant naują. Skirtumas čia tik tas, kad naujas tinkas užtrinamas, kol jis nepilnai sukietėjęs, o senas tinkas beveik visuomet yra kietas ir tvirtas. Be to, čia reikia žiūrėti, kad įtrinamasis skiedinys gerai susijungtų su paviršiumi, kad tam nekliudytų senų dažų, apmušalų ar buitinės technikos prietaisai, reikia išvežti. Šios liekanos gali pakenkti tiek, kad pertrinant vartojamas skiedinys su tinku nesusijungia ir uždėtas sluoksnis atšoka. Jei jis neatšoks pertrynimui išdžiūvus, tai gali atšokti nudažius. Pertrynimas tikrinamas galais pirštų pastuksenant į sieną. Jei pertrynimo sluoksnis laikosi gerai, garsas yra duslus, jei blogai, tinkas yra atšokęs, — sluoksnis truputį barška.

Buitinės technikos išvežimas visoje Lietuvoje.

Patiko? Pasidalink

Dideliuose miestuose eismas yra intensyvus vadinamosiomis piko valandomis

Dideliuose miestuose gatvių eismas yra labai intensyvus kai kuriomis valandomis, vadinamosiomis piko valandomis. Tuo metu automobilį reikia valdyti ypač atsargiai ir atidžiai. Vairuotojas turi stengtis išnaudoti kiekvieną kelio ruožą, kiekvieną laisvą kelio vietą.

Kai važiuojamosios dalies dešinėje pusėje greta išsitenka du automobiliai, dera važiuoti ne jos viduriu, o dešine arba kaire eismo juosta, kad šalia mūsų galėtų tilpti dar viena automašina. Priartėję prie automobilio, stovinčio prieš mus, sustojame ne už keleto metrų nuo jo, o ne toliau kaip 1 arba 1,5 m. Nedera užimti daugiau vietos, negu būtina. Visada palikime vietos kitam vairuotojui, kuris taip pat nori važiuoti ir taip pat skuba, kaip ir mes.

Stengdamiesi išnaudoti laisvą vietą važiuojamojoje dalyje, kai kurie nedrausmingi vairuotojai tuo piktnaudžiauja. Turime omenyje vadinamąjį „stumdymą“. Nekantrus vairuotojas su savo automobiliu grubiai įsibrauna siauriausią vietą, visiškai nesirūpindamas kitais ir negerbdamas jų teisės naudotis keliu. Bet kuris ramus vairuotojas užleidžia jam vietą, nes nenori gauti smūgio arba sužaloti bamperio. Tokiu būdu vairuotojas chuliganas užgrobia sau kelią ir iš tikrųjų važiuoja greičiau už kitus; jis moka būti „vikrus“. Kai mes stovime sankryžoje prieš raudoną šviesoforo signalą prie pėsčiųjų perėjos, toks „vikruolis“ mus aplenkia, užkerta mums kelią ir sustoja prieš mus ant perėjos, nekreipdamas dėmesio pėsčiuosius. Suprantama, kad toliau šis vairuotojas važiuoja pirma mūsų, bet savo elgesiu jis įrodo, kad yra nekultūringas. Vairuotojai visada turi taip elgtis, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės ir vairavimo kultūra, vadovaudamiesi principu: kas pirmas važiuoja eismo atidarymo laukimo vietą, tas pirmas ir turi teisę toliau judėti.

Automobilių supirkimas Kaune

Vietos išnaudojimas tampa ypač svarbus, statant automobilį stovėjimo vietą. Jį pastačius per toli nuo šaligatvio krašto, atitinkamai su-mažėja važiuojamosios dalies plotis, o pastačius didesniu atstumu nuo priešais stovinčios mašinos, sumažėja stovėjimo juostos plotas, kuriame nebegali tilpti numatytas automobilių skaičius. Nevykdant nurodyto lentelėje, po informuojančiu ženklu, automobilių statymo būdo, kyla betvarkė: mašinos užima daugiau vietos, negu reikia. Vairuotojai privalo to vengti.

Būtina išnaudoti visas eismo juostas. Todėl prieš sankryžą turime užimti vietą juostoje, kurioje, pasikeičiant šviesoforo signalo, laukia mažiausia automobilių, žinoma, jei rodyklės eismo juostose nedraudžia važiuoti tiesiai. Nereikia bijotis važiuoti dviem, trimis ir netgi keturiomis eilėmis, ypač kai eismo juostos pažymėtos brūkšnine linija.

Visi eismo dalyviai turi sudaryti vieningą žmonių kolektyvą, kurie, nors ir nepažindami vienas kito, veiktų lyg tarpusavyje susitarę, pagal visuotinai pripažintus principus ir tas pačias taisykles. Nevalia jaustis geresniu už kitus ir sutrukdyti sau teisių ir privilegijų, kurių neturi.

Pirmasis automobilių maratonas įrodė, kad automobilis — patikima ir greita transporto priemonė

Kelių eisme dažnai susidaro situacijos, kuriose nedidelė vieno vairuotojo nuolaida žymiai palengvina darbą kitam vairuotojui. Todėl vairuotojo pareiga rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais. Jeigu jis, sau nepakenkdamas, gali palengvinti kitam padėtį, privalo tai padaryti, daug negalvodamas. Tuo jis įvykdys būtiną kelių eismo dalyvių savitarpio supratimo sąlygą.

Vairuotojo darbo ir poilsio režimas – svarbus dalykas

Patiko? Pasidalink

Vairuotojas turi būti pasiruošęs netikėtumams

Visos pastabos, pasakytos apie sankryžų pervažiavimą, taip pat liečia ir kelių susikirtimą bei atsišakojimą. Kai vienas kelias susieina su kitu statmenai, visos važiavimo sąlygos yra tokios pat, kaip ir judant paprasta sankryža. Būna sudėtingiau, kai keliai jungiasi arba šakojasi nedideliu kampu. Tačiau ir tokiais atvejais vairuotojas turi neklysdamas orientuotis susidariusioje situacijoje ir laikytis šių pirmumo teisės suteikimo sankryžoje taisyklių: praleisti transporto priemones, važiuojančias iš dešinės, taip pat važiuojančias keliu, prieš kurį stovi kelio ženklas, įspėjantis, kad artėjame prie kelio su pirmumo teise (apverstas trikampis), toliau, praleisti bėgines ir turinčias pirmumo teisę transporto priemones.

Jeigu, privažiavęs prie sankryžos, vairuotojas negali gerai matyti susikertančio kelio iš kairės, nes jį užstoja tvora, pastatas arba netaisyklingai stovintis (per arti sankryžos) automobilis, neturi važiuoti į tą sankryžą, kol neatsiras matomumas į dešinę ir kairę, taip pat kol neįsitikins, kad niekam netrukdo. Iš už kliūties reikia išvažiuoti lėtai, kad būtų galima sustabdyti automobilį iš karto, kai tik to prireiks.

Kai tokioje sankryžoje susiduria transporto priemonės, kaltininkas paprastai teisinasi, kad jis neturėjęs pakankamo matomumo ir, nepastebėjęs automobilio, atvažiuojančio susikertančiąja gatve. Toks pasiaiškinimas ne tik kad jo nepateisina, bet, atvirkščiai, jį pakaltina, nes neprivalėjo rizikuoti, t. y. važiuoti, nesant matomumo. Kokiu būdu vairuotojas turi įsitikinti važiavimo saugumu — jo reikalas, bet tai būtina sąlyga, leidžianti važiuoti.

Ir vis dėlto gali atsitikti, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių susidūrimas sankryžoje tampa neišvengiamas. Tokioje situacijoje nevalia sutrikti, o reikia greitai ir staigiai pasukti į tą pačią pusę, kurią važiuoja „susiduriantis“ su jumis automobilis, kad susidūrimas įvyktų kiek galima mažesniu kampu. Tuomet susilpnėja smūgio jėga ir esti žymiai mažesnės pasekmės, nes automobiliai vienas kitam „tvoja“ šonais, išvengdami smūgio stačiu kampu.

Toliau vairuotojas turi žinoti, kad, laukdamas važiuoti per sankryžą, negali trukdyti pėstiesiems eiti važiuojamąja dalimi. Taip pat jis negali išlįsti, ir nedaug, važiuojamąją susikertančiosios gatvės dalį, kad netrukdytų transporto priemonių eismui dešiniojoje juostoje. Kai, laukdami galimybės važiuoti per sankryžą, išsikišame į susikertančiąją gatvę, tuo parodome žemą vairavimo kultūrą ir pažeidžiame kelių eismo taisykles.

Ir pagaliau paskutinė pastaba. Vairuotojas turi būti pasiruošęs netikėtumams. Tai dažniausiai būna automobiliai, turintys pirmumo teisę, skubantys į avarijos vietą (turima omenyje „Greitosios pagalbos“ automobilis). Kitų transporto priemonių vairuotojai privalo leisti jam laisvai ir saugiai važiuoti per sankryžą bet kokioje situacijoje, visai nepaisant pagrindinių nuostatų apie pirmumo teisę, kelio ženklų reikalavimų arba eismo reguliavimo signalų.

Automobilių supirkimas Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose.

Patiko? Pasidalink

Dainų šventės pažiba: Dobilėlis

Merginos, eidamos viena paskui kitą ratu apie vyrus, grėbia dobilus. Žengdamos pirmą kartą dešine koja, jos rankomis daro mažesnį judesį ir su įsivaizduojamu grėbliu lyg pritraukia arčiau savęs dobilus, o žengdamos antrą kartą, jos daro didesnį judesį, lyg užmesdamos dobilų kuokštą ant kupetos. Pirmųjų dviejų žingsnių metu, kol grėbia, galvos pasuktos dešinėn, o antrųjų, kai meta ant kupetos,, kairėn.

Tuo metu vyrai, kurie viduryje sudaro kupetą, pamažu atsistoja, o į pabaigą pakelia rankas virš galvų.

Merginos susikabina rankomis rateliu ir šoka polkos žingsniu į dešinę apie vyrus, o vyrai, tebelaikydami aukštai pakeltas rankas, pamažu sukasi į kairę.

Kartojant refreninius žaidimo žodžius, merginų ratelis sukasi apie vyrus kaip anksčiau, o vyrai taip pat sukasi kairėn. Dabar jie, susikabindami neperkryžiuotomis rankomis, tačiau jas aukštai tebelaikydami, ratelį po truputi didina.

Paskutinio polkos žingsnio metu vyrai pasikeičia vietomis su merginomis, Vyrai atbuli išeina į išorę, o merginos pro tarpus sulenda į vidurį ir, pakėlusios aukštai rankas, sudaro kupetą.

Paskutiniai štrichai su Kalinino srities šokiu

Grojant vyrų ratelis smagiai sukasi kairėn apie merginų sudarytą kupetą, kuri pamažu sukasi dešinėn. Pabaigoje merginos sustoja, bet rankų žemyn nenuleidžia ir kupetos neišardo. Vyrai sudaro vežimą už kupetos, scenos gilumoje. Priekyje stoja du vyrai, susikabinę rankomis virš alkūnių — tai arkliai, už jų sustoja keturi vyrai, porose susikabinę rankomis paprastai, o išorines rankas uždėję priešais stovintiems ant pečių — tai vežimas; du vyrai, susikabinę rankomis virš alkūnių, jungia arklius su vežimu

Kupeta (merginos) stovi vietoje, o arkliai su vežimu bėgamuoju žingsniu (32 bėgamieji žingsniai) apvažiuoja vieną kartą ratu aplink kupetą. Paskutinį kartą užbėga ne už kupetos, o, merginoms prasiskyrus, įbėga į vidurį. Greitai visi žaidėjai sudaro vieną didelį vežimą. Vežimo priekyje esanti vyrų pora paima ant pečių vieną vyrą, o kita pora — merginą. Vežimą sudarantieji žaidėjai išorinę ranką deda priekyje stovinčiam ant išorinio peties Vežimas bėgamuoju žingsniu smagiai važiuoja, darydamas didelį ratą: arkliai gerai traukia, valdantysis arklius vienoje rankoje lyg laiko vadžias, o antroje botagą, kuriuo kartkartėmis užkerta arkliams. Krovėja išdidžiai sėdi ant vežimo, kuris su dobilais važiuoja namo. Padaręs porą ratų, grojant refreninę žaidimo melodiją, vežimas išvažiuoja į gilumą.

Šokyje Linelis labai svarbų vaidmenį atlieka rateliai

Dainų šventėje būtinai reikia sujungti po du ar po tris Dobilėlio ratelius drauge. Tada pradžioje išeina po aštuonis arba po dvylika vyrų kiekvienoje virtinėje. Vėliau iš jų galima sudaryti lapelius su ilgesniais koteliais. Žiede (II posmas) dvigubai ar trigubai daugiau žaidėjų, o taip pat ir žymiai ilgesnis stiebelis bei daugiau lapelių, kurie yra iš abiejų stiebelio pusių. Pjaunant (III posmas) didesnis dobilų laukas, daugiau pjovėjų ir daugiau pradalgių. Antroje šio posmo dalyje didesnis vyrų ratelis, prie kurio prisikabinę daugiau Kupetos ir vežimai susidaro žymiai didesni. Tada gali būti trys arba keturi arkliai, vežimas ilgesnis ir platesnis, tačiau ant vežimo tik du žmonės.

Šokių bateliai Vilniuje, Kaune ir ne tik tais.

Tokius jungtinius ratelius šokių aikštėje galima išdėstyti, kaip patinka. Jie gali būti eilėmis arba ratu.

Patiko? Pasidalink

Puošdami butą gėlėmis, nepamirškime balkonų

Puošdami butą gėlėmis, nepamirškime balkonų. Gėlės balkone puošia fasadą, keičia visą namo išvaizdą. Tanki žaluma mažina gatvės triukšmą, grynina orą. Puošniai ir patraukliai atrodo žiedais apsipylę neaukšti žali krūmokšniai, sudarantys spalvingas užtvarėles; jas papildo žalios, besivejančių per balkonus vijoklių girliandos. Kiekvienas praeivis stabtels pasigėrėti sumaniai apželdintu balkonu, mintyse dėkodamas žmonėms, sukūrusiems šį grožį.

Tačiau yra gyventojų, kurie pamiršta, kad balkonai — gatvės papuošalas, o ne pagalbinė patalpa, kurią galima paversti senų daiktų sandėliuku ar skalbinių džiovykla. Tuo tarpu gražiai, skoningai apželdintas balkonas džiugins akį visą vasarą. Be to, vasarą jame malonu pasėdėti. Todėl, galvodami apie balkono apželdinimą, turime nepamiršti ne tik jo išorės, matomos iš gatvės pusės, bet ir vidaus, savotiško šio poilsio kampelio „interjero“.

Pirmiausia reikia pasirūpinti dėžėmis ir žeme. Balkonams apželdinti tinka gera sodo žemė. Visuose naujų namų balkonuose yra dėžės. Kur jų nėra, reikia patiems įsiruošti. Dėžės turėtų būti 25 cm aukščio ir 25-30 cm pločio. Ilgis priklauso nuo balkono. Nereikia viso balkono užkrauti dėžėmis dalis jo turi likti laisva.

Dėžes galima sudėti ant ramsčių balkonų išorėje, o viršutiniuose aukštuose, kur stiprus vėjas, patikimiau jas gerai pritvirtinti vidinėje balkono pusėje ar tiesiog pastatyti ant grindų, prie tvorelės. Jei langas ties balkonu, nedidelę dėžę su gėlėmis galima statyti ant palangės. Keletą vazonų ar krepšelį su svyrančiais augalais galima pakabinti prie sienos. Tai gali būti paprastas dekoratyvinis krepšelis, bet ilgiau laikys nupintas iš metalinės vielos.

Gėlių siena galėtų tikti ir balkone

Iš vidaus krepšelio dugnas ir šonai išklojami velėna žemėmis į viršų. Po to pilamas žemių mišinys, sudarytas iš perpuvusios žemės, durpžemio ir smėlio (6 : 3 : 1). Prieš persodinant vazonuose augančios gėlės gerai sudrėkinamos, po to atsargiai, nesuardant žemių gumulo, perkeliamos krepšį. Svyrantys augalai sodinami iš krašto, o aukštaūgiai — viduryje. Tokius krepšelius galima sodinti pelargonijas, nasturtes, fuksijas, begonijas ir kt. Kadangi krepšelyje žemė labai greitai išdžiūsta, o laistant vanduo išbėga, nespėjęs sudrėkinti žemės, geriausia visą krepšelį panardinti į dubenį, pripiltą vandens. Kai žemė gerai sudrėksta, krepšelis išimamas, palaukiama, kol vanduo nuvarvės, ir vėl pakabinamas.

Nuo vėjo apsaugotoje lodžijoje prie sienos taip pat galima pasodinti gėlių. Balkoną tinka papuošti ir kambarinėmis gėlėmis, kurios vasarą geriau auga balkonuose, o ne patalpose. Vasarą balkone galima laikyti kaktusus. Tiktai juos reikia pridengti polietileno nuo vėjo ir lietaus, o prie saulės įpratinti pamažu.

Užsienyje kartais skintos gėlės apdorojamos vakuume

Patiko? Pasidalink

Greitieji kreditai – apie juos girdėti teko kiekvienam iš mūsų

Greitieji kreditai – apie juos girdėti teko kiekvienam iš mūsų, tačiau ar iš tiesų turime pakankamai informacijos apie juos? Į šį klausimą atsakyti galime kiekvienas individualiai, tačiau tiesa ta, jog neretai turime susiformavę nuomonę, na o tikra ir teisinga informacija mums nėra žinoma. Vos tik atsiradus greitiesiems kreditams, jų paklausa buvo tiesiog milžiniška. Juos teikiančių bendrovių populiarumas augo milžinišku tempu ir vartotojai puolė skolintis, negalvodami apie pasiūlymų sąlygas.

Žinoma, kiekvienas atvejis pasibaigė skirtingai, tačiau dalies iš jų pabaiga nėra itin maloni, Tai vartotojai, kurie neįvertino savo galimybių, neįsigilino į siūlomas sandorio sąlygas ir negali atsiskaityti su kredito įstaiga. Visgi, šiandien situacija yra kitokia ir vartotojai neskuba priimti sprendimo. Viską vertiname atidžiau ir tai išties sveikintinas aspektas. Visgi, norint pasirinkti ir priimti sprendimą jums reikia tikslios ir aiškios informacijos, na o ją rasti gan sudėtinga.

Patiems atlikti paieškas užtruktų ilgiau, o tuo pačiu jums būtų sunku atsirinkti tai, kas yra iš ties svarbu. Didelis informacijos kiekis, kurį reikia apdoroti patiems nėra itin geras aspektas, tad pasinaudokite nurodyta nuoroda ir tikrai nepasigailėsite.

Pateikiamos firmos, kurios suteikia greituosius kreditus bei visos sąlygos ir įsipareigojimai. Juos suprasti ir išanalizuoti yra be galo svarbu, nes būtent nuo to priklauso, kaip lengvai atiduosite pasiskolintą sumą. Tai nėra viena iš tų internetinių svetainių, kurioje primygtinai siūloma įsigyti vienos ar kitos bendrovės kreditą. Priešingai, šis puslapis orientuotas į vartotoją, todėl jame pateikiama informacija yra tokia, kuri padeda priimti jums naudingą sprendimą

Patiko? Pasidalink

Niekam ne paslaptis, jog sportininkai savo hobiui turi skirti pakankamai daug investicijų

Šiais laikais sportininkai yra priversti vartoti įvairias medžiagas tam, jog galėtų sportuoti ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, Net ir tuo atveju, jei nesate profesionalai, jums aktualu įgyvendinti savo lūkesčius ir jaustis gerai, na o tam pasiekti reikalingos tam tikros priemonės. Amino rūgštys yra bene dažniausias pasirinkimas, o tam yra priežastis. Ši medžiaga yra reikalinga sportininkams, nes suteikia tam tikras funkcijas. Jos dėka sportininkai turi daugiau energijos, jų kūnas greičiau parodo siekiamus fizinius pokyčius, na o atsistatymas po sunkaus fizinio krūvio yra lengvesnis ir trumpesnis. Kitaip tariant, vartojant amino rūgštis kūnas tampa geriausia galima versija, kuri jums padeda tiek sporto šakoje, tiek asmeniniame gyvenime.

Gera savijauta, puiki nuotaika bei nepakeičiama emocinė būsena,- būtent tai gausite vartodami šią medžiagą. Daugelis žmonių kalba apie natūralumą ir sako, jog reikia vartoti tik tai, kas ateina tiesiai iš gamtos, tačiau šioje situacijoje tai būtų tiesiog neįmanoma. Jei kūnui tenka didesnis fizinis krūvis nei natūraliai, jums reikalingos papildomos priemonės sveikatai ir to nepakeisite. Visgi, gera žinia ta, jog papildai bei kitos medžiagos, skirtos sportininkams, yra visiškai nepavojingi ir nedaro jokios žalos. Taigi, juos galite vartoti be jokių abejonių.

Niekam ne paslaptis, jog sportininkai savo hobiui turi skirti pakankamai daug investicijų. Tai ne tik mokestis už apsilankymą sporto klube ir panašiai, tačiau taip pat subalansuota mityba, apranga, o galbūt net ir papildai. Taigi, pasiryžti dar vienam pirkiniui nėra taip paprasta, na o ypač jei sportas nėra jūsų karjera ir dar tik siekiate tai įgyvendinti.

Patiko? Pasidalink