Tarybinių automobilių paminklai

AUTOMOBILIU KOLEKCIJOS

Daug mūsų šalyje paminklu, skirtu Didžiojo Tėvynes karo aukoms atminti, pergalei ir taikiam darbui įamžinti. Neretai pamatysime ir ant pjedestalu sustingusias kovines mašinas — tankus, artilerijos pabūklus, lėktuvus — dideliu mušiu ir pergaliu liudininkus, Panašios pagarbos yra nusipelnė ir darbo didvyriai — žemes ūkio mašinos, automobiliu supirkimas Vilnius.

Tarybiniu automobiliu paminklai simbolizuoja pagarba automobiliui-kovotojui, automobiliui-darbininkui, Automobiliu paminklu rasime ir kaimyninėje Baltarusijoje, ir tolimojoje Kolymoje, ir saulės nutviekstoje Alma-Atoje… Tai savitas automobilių muziejus po atviru dangumi. Šiandien tokių automobilių paminklų šalyje yra apie penkiasdešimt.

Vieną įdomiausių automobilių paminklų turi Leningradas. Tai garsusis šarvuotis, ant kurio 1917 metais balandžio 3 (16) dieną Vladimiras Leninas grįžęs iš emigracijos į Rusiją pasakė savo liepsningą kalbą jį sutikusiems Petrogrado darbininkams, kareiviams, jūrininkams ir užbaigė šūkiu „Tegyvuoja socialistinė revoliucija“

Nuo tos atmintinos balandžio dienos Lenino šarvuotis gynė Smolnį, šturmavo Žiemos rūmus, padėjo likviduoti baltagvardiečių maištus, tarnavo Petropavlovsko tvirtovės garnizone. Jis buvo vadinamas „Kapitalo priešu“,

1940 metų sausio 20 dieną restauruotas garsusis šarvuotis iškilmingai atsistojo ant pakylos. priešais Centrinį V. Lenino muziejų. Tačiau laikas ir darganos nepagailėjo stornjo šarvų po penkiolikos metų automobilį vėl reikėjo nukelti nuo pakylos ir restauruoti. Garsųjį šarvuotį nuo 1955 m. nutarta laikyti V. Lenino muziejaus viduje.

Didingas Mongolijos stepių memorialas primena mūšius prie Chalchin Golo, kuriuose dalyvavo pirmieji tarybiniai sunkieji šarvuočiai BA-10. Jie buvo gaminami ant triašio automobilio GAZ-AAA važiuoklės, turėjo patranką ir du kulkosvaidžius. Dabar vienintelis išlikęs šarvuotis BA-10 stovi memoriale greta garsiojo tanko BT-7.

Reaktyviniai nainosvaidžiai „katiušos“ tapo Didžiojo Tėvynės karo legenda. Pirmąkart jie stojo mūšį 1941 metų liepos 14 dieną Oršoje: gvardijos kapitono J. Flerovo vadovaujama „katiušų“ baterija apšaudė stotyje susibūrusius hitlerininkų ešelonus. Minint pirmųjų Coršoje pasigirdusių „katiušų šūvių 25-metį, ant stataus Dnepro kranto iškilo įspūdingas monumentas, skirtas rūsčiajai keršytojai „Katiušai“. O netoli Rudnios miesto Smolensko srityje ant aukštos raudono granito pakylos stūkso kitas paminklas: pirmasis tarybinis reaktyvinis įrenginys „BM-13″, sumontuotas ant triašio automobilio ZIS-6 važiuoklės. Būtent tokius septynis kovinius įrenginius turėjo kapitono Flerovo baterija.

Nutilusių, nūnai paminklais tapusių „katiušų“ rasime visur Odesos memorialo centre, Tuloje, čeliabinske, Srnolensko srities Dikankos ir Bogatyriovo kaimuose. Garsioji „katiuša“ stovi ir sostinės Izmailovo parke, ant aukštos pakylos ją pamatysime važiuodami Maskvos—Kalinino plentu netoli Konakovo, kur ji primena didvyriškąjį Maskvos gynimą.

Visiems laikams ant pakylų sustingę stovi ir automobiliai — fronto pagalbininkai, kurie rūsčiaisiais karo metais vežiojo sužeistuosius ir šaudmenis, kovinį pastiprinimą, maistą, medikamentus. Štai 1939 metais pagamintas sunkvežimis „GAZ-MM“ ištarnavo 42 metus Chersono srityje: juo važinėta šio krašto stepėmis, juo gabentas vanduo bei kroviniai kariams, vėliau melioratoriams, statybininkams. 1981 metais šis automobilis pats užvažiavo ant pakylos, kurioje iškalta: „Automobiliui-kariui, automobiliui-darbininkui“.

Beje, tai ne vienintelis šio modelio automobilių paminklas: sunkvežimiai „GAZ-MM“ ant pakylos užkelti Kagano mieste netoli Bucharos, Alma-Atoje prie automobilių kombinato Nr. 2. Maskvoje priešais autobazę Nr. 23 įrengta pakyla GAZ-MM — duonos furgonui. Tokiais automobiliais karo metu buvo vežiojama duona Maskvai ir blokados iškankintiems Leningrado gyventojams. Maskviečių paminklas unikalus, nes jokiame muziejuje nėra nė vieno šio radelio pavyzdžio.

Ne vienas garsusis ZIS-5 sunkvežimis taip pat yra tapęs paminklu. Kazachstano vairuotojų Tėvynės karo dalyvių atminimą įamžina ZIS-5, Alraa-Atos automobilių kombinato Nr 1 teritorijoje. To paties modelio sunkvežimių brangių karo metų relikvijų galima pamatyti pamaskvio Tučkovo miestelyje prie automobilių technikumo, Kuibyševo srities Syzranės mieste, Zaporožės miesto pietuose ir už 20 kilometrų nuo Čitos.

Suvokimo ryškumas priklauso nuo žmogaus regėjimo savybių

Suvokimo ryškumas priklauso nuo žmogaus regėjimo savybių. Pavyzdžiui, trumparegis vairuotojas blogai mato kelią, tačiau gerai mato prietaisų parodymus. Toliaregis vairuotojas, atvirkščiai: ryškiai mato kelią ir blogiau prietaisų parodymus.

Teisingas erdvės suvokimas priklauso nuo vairuotojo patyrimo. Pavyzdžiui, pradedantis vairuotojas, nesugebėdamas teisingai nustatyti kelio pločio, nepagristai sumažina greitį arba net sustoja keliui susiaurėjus, be reikalo signalizuoja garsiniu signalu. Tik patyrimu įgyjamas sugebėjimas teisingai nustatyti atstumus. Klaidingai nustatyti važiuojamosios kelio dalies plotį gali ir patyrę vairuotojai, kai jie, anksčiau vairavę – mažesni automobilį, pradeda vairuoti didesni ir atvirkščiai.

Paprastai reikia padirbėti dvi tris savaites, kai kada ir ilgiau, kad vėl būtų galima pasitikėti savimi ir pakankamai tiksliai nustatyti atstumus.

Didėjant važiavimo greičiui, vairuotojas savo žvilgsnį nukreipia – tolimesnę kelio atkarpą. Kuo toliau perkelia žvilgsnį vairuotojas, tuo platesnę kelio atkarpą jis mato, tuo daugiau objektų patenka į jo regėjimo lauką. Kai atstumas 30 m, vairuotojas mato 1,5 m pločio kelio ruožą, kai atstumas 100 m – 5 m ir kai atstumas 500 m – 16 m. Kad galėtų saugiai aplenkti priekyje važiuojanti automobilį, vairuotojas turi matyti prieš save 600-800 m kelią. Tuomet eismas, yra saugiausias. Kai eismo sąlygos nesudėtingos, vairuotojas daugiau dėmesio skiria tolimesnėms kelio atkarpoms, todėl suvokimas yra racionalesnis.

Svarbią informaciją vairuotojui suteikia kelio ženklai. Jų suvokimo ryškumas ir greitis labai priklauso nuo ženklų dydžio ir atstumo iki vairuotojo automobilio greičio, taip pat nuo raidžių arba simbolių kontrastingumo. Pavyzdžiui, laiko skirtumas, suvokiant ženklus, kai jie kontrastingi ir nekontrastingi, gali būti labai didelis (0,6-0,7 s).

Atstumo iki daiktų vertinimui turi įtakos jų spalva. Pavyzdžiui, atstumas iki tamsios spalvos automobilio (juodo, mėlyno) padidinamas, t. y. vairuotojui atrodo, kad automobilis yra toliau negu iš tikrųjų, o atstumas iki šviesiu tonų automobilio (ypač geltono ir raudono), atvirkščiai, atrodo mažesnis.

Kai kurių užsienio specialistų nuomone, racionaliai dažant automobilius, galima išvengti daug eismo nelaimių. Iš statistikos matome, kad ryškiomis spalvomis nudažyti automobiliai patenka eismo nelaimes 2 kartus rečiau, negu nudažyti neryškiomis spalvomis. Manoma, kad eismo saugumo požiūriu automobilius geriausia dažyti oranžine, raudona ir balta spalvomis.

Teisingas laiko suvokimas yra svarbi vairuotojo savybė. Sugebėjimas tiksliai įvertinti laiko intervalus, ypač automobiliui manevruojant dideliu greičiu, dažnai turi lemiamą reikšmę eismo saugumui. Automobilių, pėsčiųjų ir kitų judančių objektų greitis nustatomas iš akies. Sis sugebėjimas yra vienas iš pagrindinių, lemiančių vairuotojo meistriškumą. Netiksliai vertinant laiko intervalą, be reikalo skubama, staigiai manevruojama ir dėl to dažnai sukeliamos avarinės situacijos. Pavyzdžiui, daugumas vairuotojų lenkdami neteisingai nustato laiką ir automobilių greitį. Dažnai vairuotojai klysta, kai, ilgesnį laiką važiavę dideliu greičiu, ima ji mažinti. Pavyzdžiui, sumažinus automobilio greitį nuo 100 km/h iki 60 km/h, pastarąjį vairuotojai nepakankamai įvertina.

Saugaus eismo principai Estijoje

Šiandien magistralės, vedančios iš Talino, sunumeruotos. Pavyzdžiui, iš Talino į Rygą sukame ten, kur rodo skaitmuo „4″. Jis pasitinka mus kiekvienoje sankryžoje, todėl klaidžioti ir klausinėti kelio nereikia. O juk taip daug paprasčiau ir aiškiau negu visur statyti didelius tablo su rodyklėmis.

Kingisepo gatvėje įrengta koordinuoto eismo valdymo sistema panaudojus suomių „FiSKARS“ aparatūrą ir ESM. Kelių kilometrų trasą, kurioje itin Intensyvus automobilių eismas, stebi televizijos kameros. Numatoma sumontuoti 6 „tele akis“ su specialiais televizijos ekranais.

Kovojant už saugų eismą labai daug prisideda mašinų supirkimas kaune automėgėjų draugija „Automas“. „Aulomas“ — tai seniausia automėgėjų organizacija šalyje. Apie jos darbo sėkmę byloja „Automo“ sportininkų autoritetas varžybų trasose ir renginiai, kuriuose dalyvauja tūkstančiai automobilininkų.

Kiekvieną žiemos sekmadienį į senąjį nenaudojamą Talino aerouostą Piritoje susirenka nemažas automėgėjų draugijos narių būrys. Prityrę autotransporto meistrai jiems demonstruoja, kaip geriausia važiuoti slidžiu keliu. Paskui kiekvienas kartu su instruktoriumi pats važiuoja slidžioje aikštelėje, manevruoja. Be šio natūralaus autodromo, kuriuo galima naudotis tik žiemą, septyniuose iš septyniolikos Estijos rajonų statomi ar projektuojami autodromai, kuriuose bus galima tobulinti vairavimo įgūdžius ir imituoti sudėtingesnes važiavimo sąlygas tisus metus.

Centro taryba teisėtai didžiuojasi, kad per metus šios draugijos nariai (o jų tikrai daug — apie 30 000) padaro tik apie 10 rimtesnių avarijų. Manoma, kad avarijų skaičius toks nedidelis todėl, kad kiekvienas „Automo“ narys turi puikias sąlygas ugdyti vairavimo įgūdžius.

Estijoje visi dviratininkai turi pažymėjimus, o jų dviračiai valstybinius numerius. Vien „Automas“ kasmet apmoko apie 3000 dviratininkų. Dauguma jų vyresniųjų klasių moksleiviai. Turbūt todėl Estijos miestų gatvėse ir keliuose nedrausmingą dviratininką pamatysi retai.
„įjungei valytuvus — įsijunk trumpąsias šviesas“ tokios taisyklės laikosi Estijos vairuotojai.

Jei pamatei per lietų važiuojantį automobilį be šviesų, gali būti tikras, kad jo vairuotojas ne vietinis, įdomu, kad šito pasiekta ne piniginėmis ar kitokiomis baudomis. Tiesa, VAI darbuotojai sustabdę pataria, kad taip važiuoti saugiau, bet tikrųjų — tai „Automo“ nuopelnas.
Pavažinėjęs olimpinio Talino gatvėmis, Estijos : keliais įsitikini, kad išgelbėtos gyvybės — didelio ir nuoširdaus darbo, kuriame efektyviai dalyvauja „Automas“, rezultatas.

Objektyvus vairuotojo blaivumo patikrinimas yra vienas iš svarbiausių kovos su eismo nelaimėmis metodų

Objektyviausiai girtumo laipsnis gali būti nustatytas medicininio patikrinimo metu, naudojant klinikinius bandymus ir chemini alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Nustatant, ar vairuotojas vartojo alkoholį, greta klinikinių metodų (vyzdžio reagavimo į šviesą ir kt.), VAI naudoja biocheminį bandymą pagal Machovo-Sinkarenkos metodą, Šis bandymas atliekamas su specialiais indikatoriniais vamzdeliais, kuriuose yra cheminio reagento indikatoriaus. Prieš pat tyrimą atidaromi indikatoriniai vamzdeliai ir tikrinamajam liepiama 25 s iškvėpti oro į vamzdelį. Jeigu tikrinamasis vartojo alkoholį, tai vamzdelyje esantis geltonos spalvos reagentas nusidažys būdinga žalia spalva.

Machovo-Sinkarenkos bandymas nesudėtingas, tačiau jis gali duoti nebūdingą reakciją (pavyzdžiui, indikatoriniame vamzdelyje spalva gali pasikeisti, jeigu dantys yra pažeisti karieso), todėl prieš bandant tiriamajam pasiūloma išskalauti burną. Išvada patelkiama biocheminio ir klinikinio tyrimo duomenų pagrindu.

Indikatorinį vamzdelį naudoja VAI kelių priežiūros inspektoriai vairuotojams patikrinti iki medicininės apžiūros, jeigu įtariama, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kai reakcija teigiama, t. y. indikatorius nusidažo žaliai, vairuotojui nebeleidžiama vairuoti transporto priemones, ir jis pristatomas į medicinos įstaigą ištirti ir girtumo laipsniui nustatyti.

Mūsų šalyje sukurtas tobulesnis prietaisas apsvaigimo alkoholiu greitai diagnostikai. Iškvepiamas oras 3-5 min: analizuojamas automatiškai, paskui prietaiso indikatorinėje skalėje pasirodo skaitmuo, promilėmis nurodantis alkoholio koncentraciją kraujyje.

Objektyvus vairuotojo blaivumo patikrinimas yra vienas iš svarbiausių kovos su eismo nelaimėmis metodų. Tačiau vairuotojų piktnaudžiavimo alkoholiu profilaktikai svarbiausias yra auklėjamasis kolektyvo poveikis, kai sudaroma nepakanti pažiūra į girtuoklius ir jų elgesį.

Kad vairuotojai nevairuotų automobilių būdami neblaivūs, didelė reikšmė teikiama žinioms apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui. Daugelis vairuotojų labai klysta, manydami, kad mažos alkoholio dozės nesumažina jų darbingumo, o jeigu ir sumažina, tai nedaug. Toks požiūris yra pavojingas, nes vėliau teks gailėtis bei pardavinėti transporto priemonę supirkėjams kurie teikia automobilių supirkimas Klaipėdoje paslaugas. Todėl tema „Alkoholis ir eismo nelaimes“ turi būti privaloma programos dalis, vedant užsiėmimus su vairuotojais.

Sunku surinkti duomenis apie tai, kaip vairuotojo liguista būklė veikia darbingumą. Vairuotojų sveikatos būklė prieš darbą mediciniškai tikrinama nė visada ir toli gražu ne visose autotransporto įmonėse (kaip tai yra daroma aviacijoje ir geležinkelyje), o pats vairuotojas dažnai neinformuoja apie blogą savijautą, nes arba pats sąmoningai tai slepia, arba neįvertina savo negalavimo pasekmių, manydamas esąs visiškai darbingas. Tą patį galima pasakyti ir apie vairuotojo fizinius regėjimo ir klausos trūkumus.

Eismo nelaimės gali, įvykti dėl vairuotojo liguistos būklės ir fizinių trūkumų. Pavojingiausi yra vairuotojai su regėjimo ir mažiau pavojingi su klausos trūkumais. Suvokdami savo fizinį trūkumą, kurtieji vairuotojai labiau sukaupia savo dėmesį ir retai patenka į eismo nelaimes.

Efektyvi priemonė prieš pagrobimą yra automobilio draudimas

Kad automobilio nepagrobtų

Lenkijos teritorijoje kiekvieną dieną pasitaiko automobilių pagrobimo atvejų. Vieni automobilį pagrobia, norėdami jį išardyti ir dalis parduoti „iš po skverno“, kiti — norėdami nuimti jo padangas, išimti radijo imtuvą. Jaunimas paprastai pagrobia automobilį pasivažinėti ir, pasibaigus degalams, jį palieka. Labai dažnai pagrobiamas automobilis, siekiant iš jo pavogti paliktus vertingus daiktus.

Efektyvi priemonė prieš pagrobimą yra automobilio draudimas, vadinamasis kasko. Tačiau ne kiekvienas vairuotojas gali apdrausti savo mašiną, nes draudimo kaina yra palyginti aukšta, be to, atlyginant nuostolius, kai nustatoma pagrobto automobilio kaina, atsižvelgiama į jo susidėvėjimo laipsnį. Todėl apsaugai nuo pagrobimo vairuotojai naudoja įvairias priemones.

Efektyviausia iš jų yra įtaisas, įjungiantis garsinį pavojaus signalą, bandant atidaryti automobilio duris. Nors šis įtaisas yra paprastos konstrukcijos, bet jį pasigaminti nėra lengva. Be to, kiekvieną kartą, kai vairuotojas, užsimiršęs išjungti įtaisą, bando atidaryti duris, įsijungia pavojaus signalas. Šis įtaisas visai netinka mašinoms su atviru kėbulu.

Kitas dažnai naudojamas ir efektyvus apsaugos nuo pagrobimo būdas yra vairo užrakinimas, kad nebūtų galima vairuoti automobilio. Tam ant vairo rato paprastai uždedama apkaba, užrakinama patikima spyna. Apkaba pritvirtinama prie kėbulo šoninės sienelės arba grindų. Yra įtaisų, montuojamų ant vairo kolonėlės. spyna blokuoja vairo veleną tokioje padėtyje, kad automobilis galėtų važiuoti tiktai tiesiai arba ratu. Abu įtaisai gana patikimai saugo automobilį nuo pagrobimo. Tačiau profesionaliems grobikams jie nėra kliūtis. Žinoma atvejų, kai grobikai privažiuodavo prie grobiamosios mašinos savuoju automobiliu, pakeldavo jos priekinę dalį ir nusiveždavo kartu su blokuojančiais įtaisais.

Trečiasis apsauginio įrenginio variantas — įtaisai, neleidžiantys užvesti variklio: Jų esmė — slapto srovės išjungiklio įmontavimas į uždegimo grandinę. Tačiau tokio įtaiso paslaptį lengva atspėti. Panašaus tipo įtaisams priklauso taip pat slaptas arba raktu uždaromas čiaupas, nutraukiantis degalų tiekimą į karbiuratorių, Naudojamas ir toks būdas — raktu užrakinama pavarų perjungimo svirtis laisvosios arba atbulinės eigos padėtyje.

Kyla klausimas, kodėl apsaugos priemone nerekomenduotinas kėbulo durų užrakinimas? Atsakymas visiškai akivaizdus. Todėl, kad grobikui visiškai nesunku atrakinti tokias duris. Vairuotojas, užrakinęs automobilio duris, galima sakyti, paliko jas atviras grobikams. Tokioje mašinoje nedera laikyti vertingų daiktų. Apsaugai nuo pagrobimo rekomenduotinos priemonės, kurios neleidžia užvesti variklio arba valdyti automobilio.,

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Yra daug būdų, kaip apsaugoti mašiną nuo pagrobimo. Tačiau visiškai aišku, kad nėra pakankamai efektyvių priemonių apsisaugoti nuo grobikų. Todėl visada reikia pagalvoti apie automobilio pagrobimo galimybę ir nepalikti jo be priežiūros, ypač ten, kur svetimas žmogus prie jo nesukels įtarimo.

Nedrausmingi dviratininkai ir motociklininkai

Dviratis yra nepaprastai judri susisiekimo priemonė. Dviratininkas gali, neįspėjęs ir neapsidairęs, staigiai pasukti, išdygdamas prieš automobilį, kitaip tariant, pasukti pačiu netikėčiausiu momentu. Todėl patyrę vairuotojai vengia dviratininkų, ypač jaunų ir nedrausmingų, kaimynystės. Tokį dviratininką lengva pažinti iš važiavimo manieros. Važiuodamas greitai, nesilaikydamas dešiniojo kelio krašto, jis visada kelia vairuotojui įtarimą.

Ypač pavojingas dviratininkas, važiuojantis prieš automobilį gatvės viduriu. Išgirdęs arba pamatęs iš užpakalio automobilį, jis staigiai suka į dešinę ir dauguma atvejų, paslydęs ant tramvajaus bėgių, krinta prieš pat automobilį. Vairuotojas turi numatyti tokią galimybę ir būti pasiruošęs staigiai pasukti į kairę, kad neužkliudytų gulinčio ant kelio dviratininko, arba stabdyti.

Visada reikia važiuoti pakankamu atstumu nuo dviratininko ir žiūreti, kad jo nekliudytume ir kad mūsų nekliudytų kitas automobilis. Taip pat būtina įsitikinti, ar prieš minutę aplenktasis dviratininkas nevažiuoja už mūsų automobilio. Jeigu mes stabdysim jis gali trenktis į mūsų automobilį ir susižaloti.

Ypač pavojingi dviratininkai naktį. Paprastai jie važinėja be žibintų ir dargi neturi dviračio užpakalyje raudono šviesos atšvaito. Todėl blogai apšviestoje gatvėje jie esti beveik nematomi ir su jais lengva susidurti, tuo labiau, kad vakare jie linkę važinėti gatvės viduriu.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Panašaus atsargumo laikytasi ir mopedų atžvilgiu. Jie važiuoja greičiau už dviratininkus, bet taip pat pasižymi „judrumu“.

Daug vargo vairuotojams sudaro motociklininkai, ypač pamėgdžiojantys sportininkus. Jie įsispraudžia į siauriausias vietas, lenkia kitas transporto priemones, rizikingai kirsdami joms kelią, lekia dideliu greičiu visomis eismo juostomis, dažnai neįspėdami, kad keičia važiavimo kryptį. Privažiuodami sankryžą, prie kurios prieš raudoną šviesoforo signalą stovi. Jie nesilaiko taisyklės, pagal kurią eismo transporto priemonės turi sustoti viena už kitos pagal ta pačia tvarka pajudėti pagal signalą sankryžą.

Po avarinis saugumas – priemonės kuriomis imamasi po eismo nelaimės

Todėl vairuotojas turi būt: labai atsargus, kai kelyje greta jo atsiranda dviratis, mopedas motociklas.

Vežimai

Kinkomojo transporto vežėjai labai dažnai trukdo kelių eismui. Dauguma atvejų jie nežino kelių eismo taisyklių: nieko nenutuokia apie pirmumo teisę sankryžoje, apie draudimą važiuoti arba stovėti, nežino kelio ženklų. Vežėja „prieš srovę“ į vienos krypties eismo gatvę, vakare neuždega žibintu , dažnai nepaiso eismo saugumo.

Ketindamas aplenkti vežimą, vairuotojas turi nuo jo važiuojančio pakankamu atstumu, nes negali būti tikras, kad vežėjas kaip tik tuo momentu nepasuks į automobilio pusę. Jeigu leidžiama signalizuoti signalu, vairuotojas turi tuo signalu įspėti vežėją ir laukti, kol jis pavažiuos į dešinę. Kartais tenka labai ilgai laukti ir vis tiek lenkti nepalankiomis sąlygomis. Ypač nemalonu aplenkti sunkius vežimus, kurie paprastai nepavažiuoja į dešinę ir užstoja vairuotojui kelią.

Važiuojant vingiuotu keliu, kai tenka dažnai stabdyti, naudojami šie stabdymo būdai

Būtina visuomet pasverti ne tik stabdymo galimybę ir sukibimo koeficientą (nuo kurio atvirkščiai proporcingai priklauso stabdymo kelias), bet ir stabdžių sistemos atsparumą, ypač kai dažnai stabdoma, važiuojant dideliu greičiu. Stabdžių antdėklai, labai įkaisdami be atitinkamo ataušimo, genda. Be to, ir stabdžių būgnų trinties jėga mažėja, kylant temperatūrai.

Šios problemos neliečia automobilių su diskiniais stabdžiais. Tereikia tikrinti jų stabdžių trinkelių būklę.

Važiuojant vingiuotu keliu, kai tenka dažnai stabdyti, naudojami šie stabdymo būdai: stabdymas varikliu ir stabdymas oro pasipriešinimu. Antrasis būdas efektyvus, lekiant dideliu greičiu (oro pasipriešinimas didėja proporcingai greičio kvadratui).

Varikliu stabdoma, atitraukiant koją nuo droselio valdymo pedalo. Kai greitis tiek sumažėja, jog nebėra pavojaus viršyti didžiausią leistiną variklio alkūninio veleno apsisukimų skaičių, vairuotojas įjungia sekančią žemesniąją pavarą. Didinant stabdymą tokiu būdu, įsidėmėtina, kad variklis stabdo tik varančiuosius ratus. Todėl šis būdas ne toks efektyvus, kaip stabdymas stabdžiais. Staigiai stabdant posūkyje į dešinę, labiausiai prie kelio spaudžiamas priekinis kairysis ratas, po jo ir užpakalinis kairysis. Abiejų dešiniųjų ratų apkrova sumažėjo, užpakalinis dešinysis ratas netgi pakilo nuo kelio paviršiaus.

Tačiau, važiuojant dideliu greičiu, stabdymas tiek varikliu, tiek oro pasipriešinimu duoda patenkinamus rezultatus.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Stabdydamas prieš posūkį, vairuotojas turi tiksliai žinoti, kada reikia pradėti stabdyti. Jis privalo sumažinti greiti iki šiam posūkiui atitinkamo dydžio tiksliai tuo momentu, kai pradeda sukti. Paprastai vairuotojai, važiuodami 100 km/h, pradeda stabdyti per anksti, o važiuodami didesniu greičiu, — per vėlai. Matyt, nustatydami atstumą iki posūkio, jie dažnai nesuvokia, kad stabdymo kelias proporcingas ne tiesiog greičiui, o jo kvadratui. Vadinasi, padidėjus greičiui, pavyzdžiui, 2 kartus, stabdymo kelias pailgėja ne 2, bet 4 kartus.

Nėra kokios nors bendros taisyklės, kaip nustatyti stabdymo momentą. Vairuotojas turi pats išmokti ji tinkamai nustatyti, treniruodamasis įvairiomis sąlygomis. Tik privalo įsidėmėti: jeigu pradės stabdyti prieš posūkį per anksti, tuo sumažins tik vidutinį greitį; jeigu pradės stabdyti perdaug vėlai, automobilį ištiks šoninis slydimas ir tuo išvyka pasibaigs.

Normalus stabdymas yra toks, kuris pereina iš silpno į stiprų, paskui vėl silpnėja iki nulio. Taip stabdomas automobilis sklandžiai sustoja numatytoje vietoje. Čia negali susidaryti pavojingos situacijos. Šoninis slydimas negresia netgi slidžiausiame kelyje, padangos taip pat negenda.

Paprastai važiuojant, pirma stabdoma varikliu, t. y. nukeliant koją nuo droselio valdymo pedalo. Variklis sudaro pasipriešinimą ir sklandžiai stabdo ratus. Tik galutinis stabdymas, iki visiško sustojimo, atliekamas kojiniu stabdžiu.

Vairuotojas turi būti ypač atidus ir nedaryti klaidų

Vairuotojas turi būti ypač atidus ir nedaryti klaidų, nes priešingu atveju gali kliudyti šalia stovinčius automobilius. Automobilis statomas pakankamu atstumu nuo stovinčiojo iš kairės, kad būtų galima pakankamai plačiai atidaryti duris išlipant. Nuo dešinėje pusėje stovinčio automobilio taip pat sustojama pakankamu atstumu, kad jo vairuotojas galėtų laisvai išlipti.

Mašiną reikia pastatyti labai tiksliai. Tiktai tuomet stovėjimo aikštelėje bus tvarka ir tilps atitinkamas automobilių skaičius. Visiškai neleistina statyti automobilius stovėjimo aikštelėje nerūpestingai, netinkamu kampu arba nesilaikant tinkamo nuotolio nuo pažymėtos aikštelės krašto.

Manevrai, j kuriuos vairuotojasįgunda, atlikdamas išnagrinėtus pratimus, padeda jam išmokti taisyklingai pastatyti automobili stovėjimo aikštelėje tarp kitų automobilių, stovinčių išilgai važiuojamosios dalies.

Jeigu tarp tų automobiliu atstumas didelis, reikia privažiuoti priekine eiga arčiau šaligatvio, pavažiuoti iki priekyje stovinčio automobilio, paskui, pasukus vairo ratą dešinėn, privažiuoti prie šaligatvio atbuline eiga ir sustoti išvažiavimui pakankamu atstumu. Kartu paliekamas reikiamas atstumas užpakalyje stovinčiam automobiliui, kad tas taip pat galėtų laisvai išvažiuoti iš stovėjimo vietos.

Kai automobiliai, tarp kurių ketinama sustoti, stovi arti vienas kito, į numatytą vietą įvažiuojama atbuline eiga ir pasisukant. Tam vairuotojas pirma važiuoja išilgai automobilių eilės ir stabteli ties priekine dalimi to automobilio, kuris stovi prieš numatyta, užimti stovėjimo vietą. Atstumas tarp automobilių turi būti 0,5 m. Suprantama, vairuotojas stabteli tik tuo atveju, jeigu netrukdo eismui. Paskui pradeda važiuoti atbulas, žiūrėdamas pro užpakalinį stiklą.

Kartu pasuka vairą iki galo dešinėn, ir automobilis įsuka į pasirinktą vietą tarp kitu mašinų. Šiuo metu vairuotojas turi būti labai atidus. Kai jo automobilio priekinis durų statramstis susilygina su lenkiamos mašinos užpakaline dalimi, vairas atsargiai pasukamas iš dešinės padėties į kairiąją. Po to atsargiai važiuojama atbulomis iki užpakalyje stovinčio automobilio. Ir pagaliau priekiniai ratai pasukami į važiavimo tiesiai padėtį ir šiek tiek pavažiuojama į priekį, paliekant vietos užpakalyje stovinčiai mašinai išvažiuoti.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Labiausiai paplitusi klaida, statant automobilį už kitų, yra lėtas ir nepakankamas vairo rato pasukimas tiek kairėn, tiek ir dešinėn. Važiuoti reikia lėtai, o vairą sukti kiek galima greičiau. Nuo to priklauso manevro taisyklingumas.

Įvažiavus į numatytą vietą, sustojama: atstumas iki priekyje ir užpakalyje stovinčių automobilių turi būti maždaug vienodas. Tai būtina, kad jie galėtų laisvai išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Vairuotojas, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, privalo kiek galima daugiau pavažiuoti atgal. Labai svarbu, kad jis iš savo vietos sugebėtų nustatyti, kiek gali pavažiuoti atgal, nekliudydamas užpakalyje stovinčio automobilio. Turint patyrimo, šį atstumą galima nustatyti iki 5 cm tikslumu.

Vairuotojas turi būti pasiruošęs netikėtumams

Visos pastabos, pasakytos apie sankryžų pervažiavimą, taip pat liečia ir kelių susikirtimą bei atsišakojimą. Kai vienas kelias susieina su kitu statmenai, visos važiavimo sąlygos yra tokios pat, kaip ir judant paprasta sankryža. Būna sudėtingiau, kai keliai jungiasi arba šakojasi nedideliu kampu. Tačiau ir tokiais atvejais vairuotojas turi neklysdamas orientuotis susidariusioje situacijoje ir laikytis šių pirmumo teisės suteikimo sankryžoje taisyklių: praleisti transporto priemones, važiuojančias iš dešinės, taip pat važiuojančias keliu, prieš kurį stovi kelio ženklas, įspėjantis, kad artėjame prie kelio su pirmumo teise (apverstas trikampis), toliau, praleisti bėgines ir turinčias pirmumo teisę transporto priemones.

Jeigu, privažiavęs prie sankryžos, vairuotojas negali gerai matyti susikertančio kelio iš kairės, nes jį užstoja tvora, pastatas arba netaisyklingai stovintis (per arti sankryžos) automobilis, neturi važiuoti į tą sankryžą, kol neatsiras matomumas į dešinę ir kairę, taip pat kol neįsitikins, kad niekam netrukdo. Iš už kliūties reikia išvažiuoti lėtai, kad būtų galima sustabdyti automobilį iš karto, kai tik to prireiks.

Kai tokioje sankryžoje susiduria transporto priemonės, kaltininkas paprastai teisinasi, kad jis neturėjęs pakankamo matomumo ir, nepastebėjęs automobilio, atvažiuojančio susikertančiąja gatve. Toks pasiaiškinimas ne tik kad jo nepateisina, bet, atvirkščiai, jį pakaltina, nes neprivalėjo rizikuoti, t. y. važiuoti, nesant matomumo. Kokiu būdu vairuotojas turi įsitikinti važiavimo saugumu — jo reikalas, bet tai būtina sąlyga, leidžianti važiuoti.

Ir vis dėlto gali atsitikti, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių susidūrimas sankryžoje tampa neišvengiamas. Tokioje situacijoje nevalia sutrikti, o reikia greitai ir staigiai pasukti į tą pačią pusę, kurią važiuoja „susiduriantis“ su jumis automobilis, kad susidūrimas įvyktų kiek galima mažesniu kampu. Tuomet susilpnėja smūgio jėga ir esti žymiai mažesnės pasekmės, nes automobiliai vienas kitam „tvoja“ šonais, išvengdami smūgio stačiu kampu.

Toliau vairuotojas turi žinoti, kad, laukdamas važiuoti per sankryžą, negali trukdyti pėstiesiems eiti važiuojamąja dalimi. Taip pat jis negali išlįsti, ir nedaug, važiuojamąją susikertančiosios gatvės dalį, kad netrukdytų transporto priemonių eismui dešiniojoje juostoje. Kai, laukdami galimybės važiuoti per sankryžą, išsikišame į susikertančiąją gatvę, tuo parodome žemą vairavimo kultūrą ir pažeidžiame kelių eismo taisykles.

Ir pagaliau paskutinė pastaba. Vairuotojas turi būti pasiruošęs netikėtumams. Tai dažniausiai būna automobiliai, turintys pirmumo teisę, skubantys į avarijos vietą (turima omenyje „Greitosios pagalbos“ automobilis). Kitų transporto priemonių vairuotojai privalo leisti jam laisvai ir saugiai važiuoti per sankryžą bet kokioje situacijoje, visai nepaisant pagrindinių nuostatų apie pirmumo teisę, kelio ženklų reikalavimų arba eismo reguliavimo signalų.

Saugaus automobilio koncepcija

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Vairuotojo reakcija ypač svarbi vairuojant automobilį

Didžiųjų miestų gatvėse, kuriose transporto eismas ypač didelis, įvesta koordinuota, šviesoforų valdymo sistema, dar vadinama „žaliąja banga“. Jeigu vairuotojas nežino, kokiu greičiu jam geriausia važiuoti, kad nesustodamas jis galėtų pravažiuoti sekančią sankryžą, tai rodyklės už kiekvienos reguliuojamos sankryžos jam apie tai praneš. Konstrukcija yra, numatyta eismo režimams nuo 20 iki 60 km/h reguliuoti.

Atskirais laikotarpiais, ypač važiuojant dideliu greičiu, vairuotojas dirba tokiomis sąlygomis, kai trūksta laiko. Tais atvejais vairuotojo veiksmų kokybė priklauso nuo jo atsakomųjų reakcijų į įvairius dirgiklius greičio ir tikslumo. Atsakydamas į tuos dirgiklius, vairuotojas atlieka įvairius veiksmus: spaudžia stabdžio arba akseleratoriaus pedalą, pasuka vairą arba perjungia pavarų perjungimo svirtį. Tokie, atsakomieji veiksmai į dirgiklius vadinami reakcijomis. Kiekvienoje reakcijoje yra paslėptasis (latentinis) periodas, t. y. laikas, kuris praeina nuo dirgiklio atsiradimo iki atsakomojo judesio pradžios, ir judamojo veiksmo realizacijos periodas – laikas nuo judesio pradžios iki pabaigos.

Reakcijos gali būti paprastos ir sudėtingos. Paprastoji reakcija – tai kiek galima greitesnis atsakomasis veiksmas į iš anksto žinomą dirgiklį (signalą), pavyzdžiui, greitas stabdžio pedalo paspaudimas pasirodžius raudonam šviesoforo signalui, jeigu vairuotojas, laukdamas šio signalo, yra pasiruošęs stabdyti. Vidutinė paslėptojo periodo paprastosios reakcijos šviesos signalą trukmė apie 0,2 s, į garsinį signalą – 0,14 s.

Bendrosios judesio reakcijos trukmė (paslėptojo reakcijos periodo ir atsakomojo veiksmo trukmė) labai pasikeičia priklausomai nuo laiko, kuris sugaištamas atsakomajam veiksmui.

Sudėtinga reakcija susijusi su reikalingo atsakymo parinkimu iš keleto galimų. Pavyzdžiui, pasirodžius pėsčiajam, greitai paspaudžiamas stabdžio pedalas, bet tik po to, kai šis veiksmas bus pasirinktas kaip pats racionaliausias atsakomasis veiksmas iš kitų galimų (vairo pasukimo, greičio pakeitimo, signalizavimo garsiniu signalu).

Sudėtingos reakcijos atsakomieji veiksmai gali būti įvairiai derinami, pavyzdžiui, spaudžiamas automobilio stabdžio pedalas ir sukamas vairas.

Sudėtinga reakcija trunka daug ilgiau; tai priklauso nuo aplinkybių sudėtingumo. Atliktais tyrimais nustatyta, kad apytikriai vidutinis laikas situacijai pro užpakalinio vaizdo veidrodį įvertinti yra 1,88 s, o vidutinis laikas situacijai pro priekini stiklą įvertinti nereguliuojamoje sankryžoje yra 2,6 s.

Reikia atsiminti, kad sudėtingoms maršrutinėms rodyklėms suvokti reikia 3-4 s ir kuo didesnis greitis, tuo ilgesnė vairuotojo reakcija.

Manoma, kad vidutinis vairuotojo sudėtingos reakcijos laikas stabdant yra 0,8 s. Šis laikas gali labai svyruoti nuo 0,4 iki 1,5 s ir daugiau. Vairuojant automobilį reikia nepamiršti, kad pavojus gali būti netikėtas ir dėl to gali staigiai padidėti .bendrasis reakcijos laikas.

Ar privalo posūkyje vairuotojas ką nors daryti dėl to, kad nuvedimo kampas yra mažas arba didelis?

Automobilių supirkimas Klaipėdoje