KAIP ILGAI GALIMA GYVENTI BE MAISTO IR VANDENS?

KAIP ILGAI GALIMA GYVENTI BE MAISTO IR VANDENS?

Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių ir pirmiausia nuo organizmo būklės, o paskiau nuo to, ar organizmas kartu negauna ir maisto, ir vandens, arba tik maisto, arba tik vandens. Be vandens organizmas nukenčia daug labiau, negu be maisto: troškulys žudo kur kas greičiau, negu badas.

Organizmui visiškai negaunant maisto, sutrinka medžiagų apykaita. Pritrūkęs maisto, organizmas naudoja jo gyvenimui mažiausiai svarbių organų audinių medžiagą. Daugiausia nustoja svorio riebalinis audinys, mažiausia — smegenys. Badaujančio žmogaus kūno svoris iš pradžių mažėja palengva, vėlesniu badavimo laikotarpiu ima kristi staigiai. Prasideda baltyminių kūnų irimas, organizmas apsinuodija šio irimo produktais ir pagaliau miršta. Žmogus žūva po 40-70 badavimo dienų, žiūrint, kaip atsparus organizmas.

KODĖL ŽMOGUS NORI GERTI? KAS YRA TROŠKULYS?

Tai fiziologinis reiškinys. Nuo mažo troškulio atsiranda truputis ir noras ryti. Esant dideliam troškuliui, seilių nebeišsiskiria, išdžiūsta burna bei gerklė. Ilgas troškulys atsiliepia bendrai savijautai. Burnos ir gerklės gleivinė parausta, ryti darosi sunku, balsas užkimsta, prasideda akių uždegimas ir karščiavimas, padažnėja pulsas, žmogus netenka apetito, veidas dega, atsiranda bendras nuovargis. Vėliau padidėja jutimo organų jaudrumas, prasideda haliucinacijos, karštligė, kliedėjimas, netenkama sąmonės ir pagaliau baisiose kančiose ateina mirtis.

Troškulys atsiranda, pradėjus kraujyje smarkiai kauptis mineralinėms druskoms ir organinėms medžiagoms. Dažniausiai būna dėl to, kad organizmas netenka pernelyg daug vandens. Kartais druskos perteklius kraujyje susidaro dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, vartojant sūrų maistą. Tada taip pat atsiranda kankinantis troškulio jausmas, nors organizme vandens yra pakankamai, net per daug. Vidutiniškai žmogaus organizmas turi 65 procentus vandens (vaiko amžiuje daugiau, subrendusiame mažiau).

Normaliai organizmui per dieną reikia 2-3 litrų vandens. Vanduo iš organizmo išskiriamas drauge su šlapumu (vidutiniškai 1,5 litro per parą) ir su išmatomis (0,2 litro), garų pavidalu kvėpuojant (apie 0,43 litro per parą). Nuolat nustojant vandens, būtina gerti daugiau skysčių. Karštose, sausose dykumose organizmas gali netekti tiek vandens (daugiausia prakaituodamas), jog reikia gerti po 12 litrų per dieną.

Karštame klimate kartais per valandą išteka 0,9 litro prakaito; tuo būdu netenkama ne tik vandens, bet ir mineralinių druskų. Dėl to išlaikyti vandenį organizme pasidaro sunkiau, ir prakaituojama dar smarkiau, o troškulio niekuo negalima numalšinti. Tokiais atvejais vanduo pasūdomas.

Patiko? Pasidalink