Nė vienas žmogus pasaulio istorijoje neperleido per savo rankas tiek briliantų kiek Haris Vinstonas

Nė vienas žmogus pasaulio istorijoje neperleido per savo rankas tiek briliantų kiek Haris Vinstonas. Kartais jam priklausę šešiasdešimt garsiausių ir didžiausių šios žemės deimantų. Milijonieriai mirštant ant stalelio greta lovos žaižaravo dėžutė, inkrustuota šimtu mažų briliantų. Šią dėžute Antverpeno juvelyrai kažkada buvo padare imperatoriui Frydrichui Didžiajam. Tai žinant, labai lengva pasamprotauti apie šio pasaulio tuštybę ir nepastovumą.

Bet, kaip sakoma, žmogus yra laikinas o deimantas amžinas. Juk romėnu istorikas Plinijus Vyresnysis jau beveik prieš du tūkstančius metų rašė: Tai patvariausias iš visu žmogaus turtų.

Prieš mirtį Haris Vinstonas prekyba šiais brangakmeniais apibūdino taip: deimantas magiškas žodis, ypač šiandien, Niekada anksčiau jo kainos nebuvo didesnės ir niekada nekilo sparčiau. ir vis tiek paklausa jų didesnė nei pasiūla. Nors pas mane ateina. Žmonės, perkantys milijonines vertės akmenis, svarbiausias mano biznis ketvirčio karsto ar smulkesni briliantai, tekainuojantys kelis šimtus dolerių”.

Šitokia briliantu prekybos sostinė yra Antverpenas, tačiau atsitiktiniam šio miesto atvykėliui kelio į deimantų biržą nėra. Smalsus pašaliečiai ten nepageidaujami, Vis dėlto vienam kitam pavyksta įsismelkti į biržą, regėti neskubiai atliekamus sandėrius ir pasivaikščioti deimantų pirklių keliais.

Nuo seno Antverpenas vadinamas Šiaures Jeruzale. Kodėl? Štai kaip vokiečių žurnalistui R.Jungblutui apie save pasakojo tipiškas Šio miesto deimantų pirklys Jakobas: “Žinai aš kilęs iš neturtingos žydų šeimos. mano tėvai nuvyko iš Rusijos į Palestina. Užaugau kibuce, ganiau veršius. Jaunuoliu būdamas įsitaisiau, į deimantų šlifavimo dirbtuvę Tel Aviv „ Dešimt metų dirbau ir visko mokiausi. 1970 metais ėmiau prekiauti deimantais ir nepasigailėjau. Dabar turiu viena gražiausių namų šiame mieste, važinėju ”Mersedesu“, dažnai keliauju po pasaulį. Tarnaudamas Izraelio armijoje dalyvavau trijuose karuose su arabais. Po to persikėliau čia, į Antverpena“.

Per Antverpeno rinką pereina apie šešiasdešimt procentų visų pasaulio šlifuotų ir nešlifuotų deimantų. Jų srautą valdo “Huge Raad voor Diamant” “Aukštoji deimantų taryba”, tikrasis Belgijos deimantų karalius. Šiame mieste du tūkstančiai deimantų prekybos firmų, kurios turi 458 šlifavimo dirbtuvių. Brangiame biznyje dalyvauja 30 tūkstančių žmonių, metinė jų apyvarta siekia 12,5 milijardo dolerių. Dauguma šių Žmonių — žydai. Ne veltui pagal tradiciją po sandėrio deimantų pirkliai palinki vienas kitam: “Mazel und broche”; jidiš kalba tai reiškia “laimės ir apvaizdos”. Dabartinis Antverpeno deimantų biržos prezidentas Abraarnas Fišleris pasakoja, kad 1939 metais birža turėjo 1645 narius, po karo iš jų beliko 355. Dauguma žuvo Hitlerio lageriuose, vos tik kai kurie, taip pat ir pats Fišleris, spėjo pabėgti. Karo metais jis dirbo deimantų pramonėje Kuboje, ir kai tik Vokietija kapituliavo, grįžo namo, į Antverpena. “Aš myliu šį miestą ir ne mažiau savo amatą. Diena, kai neperku ir neparduodu deimantų, man prarasta”, prisipažįsta Fišleris.

About author

Author
magyyyla4423