Gruntuotas ir išdžiūvęs paviršius paprastai dažomas du kartus

Gruntuotas ir išdžiūvęs paviršius paprastai dažomas du kartus: pirmą kartą skystesniais ir labiau įklijintais dažais, antrą kartą – truputį tirštesniais ir silpniau (tik tiek, kad nesiteptu) įklijintais dažais.

Klijiniai dažai paruošiami taip. Kreida, kuri yra beveik svarbiausia klijiniams dažams ruošti medžiaga, užmerkiama iš anksto (dar iš vakaro). Tinkamiausia yra smulki, švari malta arba plauta kreida. Gabalinę kreidą, kuri dažniausiai yra su visomis gamtinėmis priemaišomis (akmenimis, šiukšlėmis ir pan.), reikia prieš tai atitinkamai paruošti: kietas dalis atrinkus, susmulkinti ir persijoti ne retesniu kaip 1 X 1 mm skylutėmis sieteliu. Kreida geriau išmirksta, kai užmerkiant ji pilama vandenį (o ne atvirkščiai) ir nemaišyta paliekama.

Norimų spalvų pigmentus taip pat geriausia iš anksto tirštai sumaišyti su vandeniu.

Kambariai dažniausiai dažomi šviesiomis spalvomis ir pagrindinė spalva čia yra balta (šiuo atveju kreida), todėl, ruošiant dažus, patogiausia pirma tirščiau užmaišyti kreidą ir į ją mažais kiekiais dėti skysčiau sumaišytų ir gerai ištrintų pigmentų. Kreidą ir dažus geriausia ištrinti kibire, išspaudant visus gumulėlius rankomis. Reikia atsiminti, kad kai kurie pigmentai, ypač iš grynų junginių ar dažlaktų grupės, yra labai intensyvūs, todėl mažiau įgudęs dažytojas gali spalvas greitai „persūdyti“, t. y. padaryti perdaug ryškias, sodrias ar tamsias.

Paskui, norint pašviesinti, tektų primaišyti juos kreidos ir visai be reikalo pasidaryti daug dažų. Naudojant mišrius, nelabai intensyvių spalvų pigmentus, tokio pavojaus, žinoma, nėra.

Klijiniais, kaip ir kitais vandeniniais dažais nudažytas paviršius šlapias atrodo tamsesnis, negu išdžiūvęs.

Baldų išvežimas iš/į statybų aikštelės prieš/po dažymo darbų tai kertinis dalykas remonto sferoje

Todėl, tikrinant ruošiamų dažų spalva ar lyginant ja su duotojo pavyzdžio spalva, reikia tikrinamuosius dažus, nudažius jais gabaliuką popieriaus, padžiovinti. Be to, reikia atsiminti, kad mažame gabalėlyje ir šviesesnėje patalpoje dažų spalva atrodys visuomet šviesesnė ir ne tokia intensyvi, o didesniame plote ir tamsesnėje patalpoje atvirkščiai – tamsesnė, sodresnė bei intensyvesnė.

KAI KURIOS SVARBESNĖS PAGALBINĖS MEDŽIAGOS

Skiedikliai vartojami tirštiems dažams iki darbui tinkamo tirštumo skiesti ir jų riebumui, nudažyto sluoksnio blizgėjimui bei džiūvimui reguliuoti.

Terpentinas — labiausiai žinomas aliejinių dažų, lakų ir emalių skiediklis. Jis gaminamas iš pušų ir eglių sakų arba iš sakingų pušinių kelmų, malkų.

Sakų terpentinas yra geresnis — šviesesnis, švaresnis, maloniau kvepia, o su juo atskiesti dažai greičiau ir tvirčiau išdžiūsta.

Kelmų terpentinas yra tamsesnis, labiau dvokia ir su juo atskiesti dažai ne taip greitai džiūsta, sluoksnis esti ne toks kietas.

Geras terpentinas, užlašintas ant balto popieriaus, turi, nepalikdamas jokio pėdsako, išgaruoti.

Lakinis benzinas, arba lakinis žibalas (vaitspiritas),— bespalvis, į benziną panašaus kvapo skystis, gaminamas destiliuojant naftą. Jis vartojamas taip pat aliejiniams dažams skiesti.

Solventnafta — žibalo kvapo skystis, gaunamas distiliuojant akmens anglį. Solventnaftos mišinys su lakiniu benzinu (1 : 3) labai tinka lakams ir emaliams skiesti.

Aliejinius dažus galima skiesti ir paprastu vairuotojų benzinu, taip pat ir žibalu, tačiau jais skiestų dažų sluoksnis nėra toks kietas ir patvarus.

Labai gerai aliejinius dažus, aliejinius lakus ir emalius skiedžia tapybiniai skiedikliai, parduodami plokščiuose buteliukuose po 150 g.

Nitrolakams bei nitroemaliams skiesti vartojami specialūs nitroskiedikliai arba acetonas.

Spiritiniai lakai ir politūros skiedžiami paprastu denatūruotu arba techniškuoju spiritu.

Sikatyvai, arba džiovintojai, vartojami aliejinių dažų sluoksnio džiūvimui pagreitinti. Tačiau reikia atsiminti, kad, pridėjus per daug sikatyvo, džiūvimas gali ir pablogėti, be to, nuo per didelio jo kiekio dažų sluoksnis darosi trapus, ima trūkinėti. Todėl sikatyvą reikia naudoti saikingai. gatavai paruoštus dažus jo pakanka pilti apie 4-5% ir ne daugiau kaip 10%.

Vario sulfatas, kitaip vadinamas vario kuporosu, vitrioliu, mėlynuoju akmenėliu, yra mėlyni kristalai, vartojami daugiausia gruntui ruošti.

Geležies sulfatas, vadinamas dar geležies kuporosu, vitrioliu, žaliuoju akmenėliu, yra žalsvi kristalai, vartojami taip pat daugiausia gruntui ruošti.

Alūnas (kalio aliuminio sulfatas) — stambūs bespalviai skaidrūs kristalai. Vartojamas gruntui paruošti ir dažams sutirštinti, dažant purkštiant.

Kaustikinė soda, kitaip vadinama gailiuoju natriu, natrio šarmu, muilo akmeniu, vartojama seniems aliejinių dažų sluoksniams suminkštinti ir nuimti.

Kietas (ūkiškas) ir skystas (žaliasis) muilas vartojami gruntui ruošti ir šiaip valymui.

Svidinamasis popierius ir pemza vartojami paviršiams svidinti (šlifuoti).

Paprastas svidinamasis popierius gaminamas, apibarstant smulkiau ar stambiau sugrūsto stiklo, titnago arba smėlio grūdeliais įteptą stalių klijais tvirtesnį popierių arba audinį. Svidinamojo popieriaus smulkumas ar stambumas žymimas numeriais.

Natūrali pemza — vulkaninės kilmės lengva akyta uoliena. Prekyboje ji esti netaisyklingos formos gabalais.

Dirbtinė pemza — žymiai sunkesnė, rupesnio ar smulkesnio grūdo medžiaga, parduodama keturkampiais, truputi nusmailėjančiais gabalais.

Skardiniams stogams ir metalinėms konstrukcijoms dažyti vartojami skalūniniai dažai

Apšiltinti namai – geresne gyvenimo kokybė ir ekonominė nauda

Apšiltinti namai – geresne gyvenimo kokybė ir ekonominė nauda

Įvairios šiltinimo ir izoliacinės medžiagos mūsų namus ne tik padaro šiltus, sausus ir jaukius, tačiau iš esmės atnaujina fasadą ir net pakeičia architektūrą.

Tiems, kurie šį rudenį dar nepasirūpino šiluma, specialistai pataria tai padaryti pavasarį. Ir ne todėl, kad ima šalti orai, bet renovacijos išlaidos nemenkos – gali tekti mažumėlę pataupyti.

Šiltinami keliais būdais

Senos statybos namai, pasak UAB „Rockwool“ inžinieriaus konsultanto Andriaus Buskos, paprastai šiltinami dviem būdais – iš lauko ir iš vidaus. „Vienas iš būdų – prie sienos kalamos tvirtinimo plokštės ir paskui tinkuojamos, kitas būdas – įrengiamas medinis ar metalinis karkasas, kurio vidus šiltinamas, o apdailai naudojamos kokios nors plokštės ar lentelės“, – paprasčiausius metodus paaiškino A.Buska.

Pasak kai kurių namų šiltintojų, individualų senos statybos namą pigiausiai galima apšiltinti į tarpus tarp sienų įpurškiant polistireno putų. „Tai kainuos 4 kartus pigiau nei šiltinant iš lauko, – teigė „Aginės“ direktorius Gintautas Petreikis. – Be to, paliekant tuščią tarpą sienoje ir šildant iš lauko, nesustabdoma oro trauka ir namas netampa šiltesnis. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad vidutinį standartinį 10 m ilgio ir tiek pat pločio namą, kurio plotas ne didesnis kaip 100 kv. metrų, šiltinti užpildant sienų oro tarpus putomis kainuoja 3500-4000 litų“. Visą namą šiltinant su visomis papildomomis išlaidomis, pasak G.Petreikio, vienas kubinis metras kainuoja 350 litų. Pasak pašnekovo, labai svarbu ne tik šiltinti sienas, tačiau ir pakeisti langus, šiltinti stogą. Pasak G.Petreikio, geriausia namus šiltinti rudenį – putos lėčiau džiūva ir yra stabilesnės. „Danijoje dirbama ir žiemą, – sakė G.Petreikis. – Sunkiau dirbti tik darbininkams, kai temperatūra tampa minusinė“.

Tačiau UAB „Alkesta“ gamybos padalinio vadovas Giedrius Raškauskas sako, jog purškimas į namo sienų tarpą – tik iš didelio vargo. „Tai laikinas sprendimas, kaip uždengti bulves, kad nesušaltų, – sakė G.Raškauskas. – Galima taip šiltinti sienas, tačiau nebūtina, nes fasadų šiltinimas duoda didesnį efektą. Be to, anksčiau vyravo visuotinė nuomonė, kad oro tarpas yra gerai, tai kam jį tada užpurkšti. Blogai, kai jis visas skylėtas, o kai šiltini fasadą, oras nejuda ir namas tampa šiltas“.

Reikės 20 tūkstančių litų

G.Raškauskas „Pastogei“ sakė, kad norintys kokybiškai šiltinti nuosavą namą kišenėje privalo turėti apie 20 tūkstančių litų. „Į šią sumą įskaičiuojamas ir mokestis už atliekamus darbus ir už medžiagas, – sakė pašnekovas. – Suma gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo namo sienų ploto“.

Paprastai Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Europoje, namų fasadai iš lauko šiltinami izoliacine medžiaga putų polistirenu arba akmens vata, paskui atliekama jų apdaila. „Šilumos taupymo atžvilgiu jos duoda panašų ekonominį efektą, – teigė G.Raškauskas, – tačiau akmens vata daugiau nei porą kartų brangesnė. Itin skaičiuojantys ir taupantys pinigus renkasi pigesnį produktą“.

Akmens vatos kubinis metras kainuoja apie 350 litų, o putų polistireno – apie 150 litų.

Šiltinant namą, pasak G.Raškausko, lauko temperatūra turi būti ne žemesnė kaip penki laipsniai šilumos. „Jei netaikyti specialių papildomų priemonių, tai žiema – netinkamas metas šiltinti namus. Šiuo metu namai šiltinami padarius specialų šiltnamį, uždengus namą plėvele“, – sakė pašnekovas.

Šiltinama vis daugiau namų

G.Raškausko teigimu, nuosavų namų Lietuvoje jau šiltinama daug, nes žmonės pajunta ir geresnę gyvenimo kokybę, ir ekonominę naudą, ir suteikia savo namui estetinį vaizdą. „Renovavus nuosavą namą galima būtų pasiekti tokį ekonominį efektą, kad per mėnesį vieno kvadratinio metro šildymas kainuotų vieną litą, – sakė pašnekovas. – Tą patį galima būtų pasiekti ir daugiaaukščiuose namuose“.

Specialistai rekomenduoja šiltinti ir daugiaaukščius namus, tačiau visi kaip vienas tvirtina, kad dažniausiai juose gyvenantys žmonės neturi tam lėšų ir sunkiai dėl to tarpusavyje sutaria.

Daugiabučių namų šiltinimas, G.Raškausko įsitikinimu, yra didžiausia problema. „Daugelis gyvenančiųjų daugiabučiuose yra sukūrę bendrijas, tačiau net nežino, nuo ko tai pradėti, – teigė pašnekovas. – Kol nėra valstybės sukurto mechanizmo, sunku ką nors padaryti. Vyriausybė žino šias problemas, tačiau neeskaluoja to klausimo, nes daugiabučių šiltinimui prireiktų labai daug lėšų. Vakarų valstybių vyriausybės dar septintajame dešimtmetyje skyrė didžiules investicijas ir per penketą metų išsprendė daugiabučių šiltinimo problemas. Lenkijoje ir dabar šiltinama labai daug daugiabučių, net stinga šiltinimo medžiagų“.

Šiltinama ir iš vidaus

G.Raškausko nuomone, šiltinti butą arba namą iš vidaus galima tik kai nėra kitos išeities. „Jei namo fasadas labai gražus, senovinis, šeimininkas nenori jo keisti, – sakė specialistas, – namą tenka šiltinti iš vidaus. Tačiau tai nėra pats geriausias sprendimas“.

A.Buskos teigimu, šiltinti butą iš vidaus reikėtų ne storesniu kaip 5 centimetrų pločio izoliacijos sluoksniu. „Naudojant storesnes izoliacines medžiagas specialistai rekomenduoja skaičiuoti bendrą sienos konstrukcijos drėgmės būseną, – sakė pašnekovas. – Be to, kuo storesnis šiltinimo sluoksnis, tuo mažesnė tampa patalpa“.

Geriausias pasirinkimas – roletai diena naktis

Roletų paklausa Lietuvoje yra milžiniška, bet remiantis ekonomikos dėsniu, jei nebūtų paklausos, neaugtų ir pasiūla, esamą padėti galima pateisinti. Naujausiais roletų gamintojų Roletailux.lt statistikos duomenimis, itin sparčiai populiarėja roletai diena naktis. Šis patogus ir gan nebrangus gaminys leidžia „nušauti kelis zuikius“.

Roletai diena naktis

Roletailux.lt, kuri užsiima roletų gamyba ne tik Vilniuje ir Klaipėdoje, bet įgyvendina užsakymus visoje Lietuvoje, turi pasiūlymų ir roletams diena naktis užsakovams. Tiesa, šios rūšies roletai turi ir savo kainą, kuria padidina arba sumažina tam tikri techniniai sprendimai. Kadangi diena ir naktis roletus privalu pripjauti pagal kiekvieno kliento lango matmenis, tai trunka šiek tiek ilgiau, nei gaminant kitos rūšies gaminį. Be to, roletai diena naktis kaina nustebins ne viena, kuris norės patogumo. Kadangi Roletailux.lt gali pasiūlyti tiek mechaninį, tiek automatizuotą roletų pakėlimą, tokie sprendimai kainą palikti nepakitusią arba ją pakelti šiek tiek aukščiau. Žinoma, automatinis roletų pakėlimas reikalauja tam tikro tikslumo, kas Roletailux.lt veda prie didelės atsakomybės. Norint išlaikyti aukščiausią kokybę, už roletus diena naktis su automatizuotu pakėlimo bei nuleidimo mechanizmu teks susimokėti. Bet net ir tokia investicija turi savo pliusų. Kaip žinia, diena ir naktis roletai yra kuriami tam, kad net ir dienos metu, užsakovas galėtų susikurti patalpose nakties būseną. Neretai, toks poreikis atsiranda darbo kambariuose, komercinėse patalpose ar prezentacinėse konferencijų salėse. Roletai diena ir naktis yra geriausias pagalbininkas tokių poreikių tenkinimui.

Kiek kainuoja diena naktis

Jau minėjome, kad roletų diena naktis kainą įtakoja automatinis jų pakėlimo ir nuleidimo bei reguliavimo mechanizmas. Kainą gali įtakoti ir užsakymo įgyvendinimo terminai. Jei užsakovas pageidaus, kad Roletailux.lt pagamintų roletus diena naktis kelių dienų bėgyje, suprantama, tokių roletų kaina kils. Jei užsakovas turės didelį užsakymą gaminiams, taip, bendra diena ir naktis roletų kaina kils. Tačiau perskaičiavus kiekvieno gaminio kainą atskirai, didelio užsakomo kaina vienam vienetui gali kristi iki 30 ar net 45 procentų. Todėl klientų sprendimas uždengti tik vienos patalpos langus ar visų turimų, taip pat gali įtakoti kaina. Tad, prieš priimdami svarbų sprendimą, pasverkite visas galimybes ir tik po to pateikite užsakymą.

Roletailux.lt gali pasigirti ilgamete roletų gamybos patirtimi. Tai, klientams suteikia ženkliai didesne garantijas, kad roletai diena naktis bus pagaminti išlaikant aukščiausią kokybę ir optimalią jų kainą.

Rinkitės mus, diena ar naktis – Roletailux.lt. Taip pat imta informacija iš wiki: https://lt.wikipedia.org/wiki/Roletai

Sutrūkinėjusį, nelygų ar šiaip pažeistą tinką, o kartu ir užtaisytas vietas, reikia pertrinti

Sutrūkinėjusį, nelygų ar šiaip pažeistą tinką, o kartu ir užtaisytas vietas, reikia pertrinti.

Pirmiausia tinką reikia gerai nuvalyti, ypač silpnai besilaikančius klijinius dažus, nuplėšti apmušalus ir iki tinko nuplauti kleisterio liekanas. Klijinius dažus, apmušalus ir kleisterį lengviausia nuvalyti, sušlapinus juos šiltu vandeniu. Suminkštėjusį sluoksnį galima nuskusti plienine glaistykle ar kitu skutikliu arba nuplauti kietu (žolių) grindims valyti šepečiu. Jei tinko paviršius buvo dažytas kalkiniais arba kazeininiais dažais ir šie dar tvirtai laikosi, jų valyti nereikia. Aliejiniais dažais dažytus paviršius reikia valyti tik tuo atveju, jei dažai labai blogai laikosi ir numatoma vėliau perdažyti paviršių klijiniais ar kitais vandeniniais dažais. Jei numatoma dažyti aliejiniais dažais, pakanka tik užtaisyti tinką. Prieš, dažant, jis išlyginamas glaistymu. Prieš dažant aliejiniais dažais patariama pralaisvinti patalpas – išvežti senus baldus.

Tuo atveju, kai tinke yra tik nežymūs įtrūkimai, reikia juos padidinti, t.y. praraižyti giliau ir plačiau. Kitaip skiedinys nepatektų į juos ir neįsikabintų. Pertrynus ir nudažius, jie vėl paviršiuje būtų žymūs, o vėliau imtų trūkinėti.

Pertrynimui skiedinys daromas iš kalkių tešlos ir smulkaus smėlio. Gipso dėti nereikia, nes toks skiedinys betrinant labai greitai džiūsta ir negalima paviršiaus gerai išlyginti. į kalkių skiedinį galima dėti cemento, bet tik tuo atveju, kai senas tinkas yra labai birus arba cementinis.

Seną tinką pertrinant, darbas atliekamas taip, kaip ir užtrinant naują. Skirtumas čia tik tas, kad naujas tinkas užtrinamas, kol jis nepilnai sukietėjęs, o senas tinkas beveik visuomet yra kietas ir tvirtas. Be to, čia reikia žiūrėti, kad įtrinamasis skiedinys gerai susijungtų su paviršiumi, kad tam nekliudytų senų dažų, apmušalų ar buitinės technikos prietaisai, reikia išvežti. Šios liekanos gali pakenkti tiek, kad pertrinant vartojamas skiedinys su tinku nesusijungia ir uždėtas sluoksnis atšoka. Jei jis neatšoks pertrynimui išdžiūvus, tai gali atšokti nudažius. Pertrynimas tikrinamas galais pirštų pastuksenant į sieną. Jei pertrynimo sluoksnis laikosi gerai, garsas yra duslus, jei blogai, tinkas yra atšokęs, — sluoksnis truputį barška.

Buitinės technikos išvežimas visoje Lietuvoje.

Garo izoliacija stogo dengime

Garo izoliacija yra reikalinga tam, kad kuo mažesnis vandens garų kiekis patektų į pastatų konstrukcijas. Ji visuomet įrengiama po vidine atitvaros apdaila arba termoizoliacinės medžiagos sluoksnyje, ne toliau kaip 5 cm nuo vidinio atitvaros paviršiaus. Pagrindinė garo izoliacinės plėvelės savybė – kad būtų kuo mažiau laidi vandens garams.

Polietileno plėvelė

Vandens garai gali prasiskverbti netgi pro orui nelaidžias užtvaras. Garų pavidalo drėgmė pro atitvaras skverbiasi lėtai, tačiau esant kontrukcijoje palankioms sąlygoms, per vieną ar kelis šildymo sezonus gali susikaupti pakankamai dideli iš drėgmės susikondensavusio vandens kiekiai. Šis vanduo įsigeria į atitvaros medžiagas, didina jų šilumos laidumą, susidaro sąlygos pelėsių ir grybų susidarymui

Garo izoliacijai naudojama ne plonesnė kaip 0,2 mm stabilizuotą UV polietileno plėvelę. Daugiasluoksnės metalizuotos folijos atspindi šiluminę energiją ir sudaro papildomą izoliacinį efektą. Gali būti naudojamos visuose ventiliuojamuose ar neventiliuojamuose stoguose. Suformuoja izoliacinį barjerą vandens garams bei vėjui. Skirtos gyvenamosioms patalpoms palėpėse.

Pranašumai garo izoliacijos:

  • Nepraleidžia vandens garų.
  • Apsaugo nuo šilumos praradimų, kuriuos sukelia laisva oro cirkuliacija.
  • Sudaro papildomą izoliaciją nuo vėjo bei garų.
  • Neleidžia sudrėkti stogo šiluminei izoliacijai.
  • Dėka armavimo yra atsparios plyšimui.
  • Elastiškos ir lengvai montuojamos.
  • Panaudojus kartu su kitais stogo sluoksniais, gyvenamos palėpės patalpose, užtikrina tinkamas klimatines sąlygas.

3 Lentelė Garo izoliacinės plėvelės techninė charakteristika

PARAMETRAI AL 90 AL 150
Svoris

Vandens garų difuzinio pasipriešinimo koeficientas

Difuzinis pasipriešinimas

Temperatūrinės panaudojimo ribos:

Degumo klasė

Standartinis plotis

Standartinis ilgis

90 g/m2

>=300 000

360 m2 h hPa/g

-400C iki +800C

B2

1,5 m

50 mb

150 g/m2

>=300 000

360 m2 h hPa/g

-400C iki +800C

B2

1,5 m

50 mb

šaltinis:  Stogo izoliacinės plėvelės

Būdai apsisaugoti nuo saulės – roletai

Būdai apsisaugoti nuo saulės – roletai (roletai nuo saulės)

Saulės energija yra didžiausias natūralios energijos šaltinis visame pasaulyje. Jos skleidžiama šilumos energija yra panaudojama daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje. Tačiau net ir saulė įtinka ne visiems. Natūralu, kai karštomis vasaros dienomis atsiranda perteklinė šilumos energija, tenka ieškoti būdų, kaip išspręsti ir šį klausimą.

Roletai nuo saulės

Nors roletų pasiūla Vilniuje yra gan didelė, gamintojų nėra taip daug, kaip pardavėjų. Norime pristatyti vieną iš roletų gamintojų, tai Roletailux.lt. Ši komanda garsėja kaip modernių roletų nuo saulės gamintoja. Todėl šios kompanijos salone galima rasti roletų bet kokiam poreikiui. Paklausti apie populiariausią roletų rūšį, Roletailux.lt pardavimų skyriaus vadybininkas nedvejodamas atsakė: „yra kelios rūšys, kurios turi itin didelę paklausą. Pirma, tai klasikiniai roletai, antra, roletai nuo saulės“. Klasikinių roletų niekas neišstums iš paklausos, nes tai yra gan pigus būdas ne tik uždengti langus, bet ir paįvairinti interjerą. Roletai nuo saulės taip pat neatsilieka nuo klasikinių. Nors karštų dienų Lietuvoje galima suskaičiuoti vos kelis mėnesius, šios rūšies roletų paklausa taip pat yra didžiulė. Toks klientų poreikis yra suprantamas. Kadangi saulė yra natūralus didelės energijos šaltinis, jos spinduliai gali tapti gan didele kliūtimi įvairios paskirties patalpose.

Saulės spinduliai, kartu perteikia ir didelė šilumos energiją, todėl karštomis vasaros dienomis norisi nuo jos apsisaugoti labiau. Žiemos laikotarpiu, norisi įsileisti į patalpas šilumą, bet tuo pačiu neleidžiant į patalpas patekti tiesioginiams spinduliams. Būtent tokius sprendimus yra paruošęs Roletailux.lt gamybos skyrius. Tankesnis roletų audinys sustabdo saulės spindulius, o kartu su jais ir į patalpas patenkančią šilumą. Retesnis roletų audinys leidžia įsileisti šilumą, bet tuo pačiu užkerta kelią tiesioginiam spindulių srautui patekti į patalpas. Yra dar ir trečias klientų poreikis apsisaugojimui nuo saulės. Tai pilnas langų uždengimas roletais, kad nė vienas saulės spindulys nepatektų į patalpas. Toks poreikis atsiranda konferencijų dalyviams, kai įvairių pristatymų metu norima pateikti vaizdinę medžiagą ekranuose. Akivaizdu, kad į konferencijų sales patenkinti saulė ženkliai mažina vaizdo ryškumą, todėl mažėja ir kokybė. Tam, kad konferencijos vyktų sklandžiai ir pertaikinama vaizdinė medžiaga būtų ryški, todėl ir aiški, Roletailux.lt ir šioje vietoje turi savo pasiūlymą. Itin tankus roletų audinys bei patogi konstrukcija leis patalpas apsaugoti ir nuo pačių mažiausių saulės spindulių patekimo.

Pamatų montavimo technologinio proceso aprašymas

Pamatų montavimas susideda iš šių operacijų: vietos nužymėjimo, pagrindo paruošimo, ašių pažymėjimo ant blokų, užkabinimo ir pastatymo, pastatyto bloko padėties patikslinimo, montavimo kilpų nupjaustymo arba užlankstymo ir tarpų tarp blokų monolitinimo.

Prieš montuojant pamatus, reikia tinkamai paruošti pagrindą. Pamatų vieta išlyginama.Atsitiktinai per giliai iškastos vietos užpilamos tokiu pat gruntu, kuris suplūkiamas iki natūralaus tankūmo. Jeigu vietinio grunto esamomis sąlygomis neįmanoma suplūkti iki natūralaus tankumo, tai per giliai iškastos vietos užpilamos smėliu, žvyru ir gerai suplūkiamos. Ypatingais atvejais per giliai iškastos vietos užbetonuojamos liesu betonu.

Kadangi statybos aikštelėje gruntas smelis tai gruntas tiktai suplūkiamas.

  • Pamatų blokų vietos ant paruošto pagrindo nužymimos šia tvarka:

1)   pirmiausia patikrinama, ar nesuardytas nužymėjimo aptvaras ir ar neišjudinti pastato ašių ženklai;

2)   nuo užtemptos ant nužymėjimo aptvaro ašinės vielos 2 nulei­džiamas svambalas 3  (9.1 pav.). Ant duobės pagrindo rulete atma­tuojamas projektinis atstumas nuo svambalo iki išorinio pamato padinio bloko krašto ir įkalamas metalinis strypas 4 (arba medinis kuo­liukas);

3)   antras strypas tokiu pat būdu įkalamas tos pačios ašies tęsi­nyje už 15—20 metrų nuo pirmojo;

4)  tarp įkaltų strypų ištempiama tiesyklė (plona virvelė arba vie­la). Tiesyklė turi būti  ištempta taip, kad montuojant nesiliestų su pamatų blokais  (tarpas turi būti 3—5 mm). Pagal tiesyklę statomi pamatų padiniai blokai.

Prieš stropuojant bloką, ant jo reikia pažymėti ašis. Jos sužymi­mos ant kampinių ir gairinių blokų. Pamatų blokai stropuojami už kilpų dvišakiu stropu arba traversa. Blokus užkabina stropų prikabinėtojas, o pa­matų duobėje juos priima du montuotojai 0,2—0,3 m virš pastatymo vietos. Montuoti pradedama nuo pastato kampo, tiksliai pastatant pirmiausia kampinius ir kas 15—20 m gairinius blokus. Pastatyto bloko ašies žymės arba kraštas turi sutapti su nu­žymėta ant pagrindo ašimi arba tiesykle.

Turint teodolitą, pamatų blokų vietų duobėje galima ne­nužymėti. Teodolitas statomas ant atitinkamos ašies (9.1 pav.), o jo žiūronas nuvizuojamas j tolimesnį tos ašies tašką (ant aptvaro įkal­tą vinį, dažais pažymėtą brūkšnį ar kitą žymę). Montuojamas blokas šiuo atveju turi būti statomas taip, kad, žiūrint pro teodolito žiūroną,, bloko išilginės ašies žymės sutaptų su žiūrono vertikaliu siūleliu. Jei ašių žymės nesutampa su siūleliu, tai pamatų blokas patraukiamas taip, kad sutaptų.

Gairiniai pamatų blokai

Pastačius gairinius blo­kus, nivelyru tikrinama jų viršaus altitudė, horizon­talumas ir padėtis ašių at­žvilgiu. Jeigu nuokrypos didesnės už leistinąsias (9.1 lentelė), blokas vėl pakeliamas ir, pataisius pagrindą, statomas iš naujo. Tarpiniai pamatų blokai statomi pagal tiesykle be atskiro  nužymėjimo.

Montuojant    juostinius  pamatus, reikia palikti angas  vamzdžiams  ir  kabe­liams.Pamatų blokų montavimo kilpos, kliudančios montuoti viršu­tinių eilių blokus, nupjaustomos. Tarpai tarp pamatų blokų užbetonuojami ne žemesnės kaip pamatų blokų markės betonu, kaip nurodyta projekte.

Horizontalias siūles tarp blokų reikia daryti atidžiai ir tiksliai, nes nuo jų priklauso pamatų stiprumas. Cemento skiedinys pasklei­džiamas ant blokų lygiu sluoksniu, naudojant  specialų rėmelį (9.2 pav., a). Sis rėmelis dedamas montuojamo bloko vietoje, užpil­domas 1,5—2 cm storio skiedinio sluoksniu, kurio paviršius sulygina­mas, nubraukiant lygiu tašeliu. Rėmelis neleidžia skiediniui prieiti iki bloko krašto. Dėl to, statant naują bloką, skiedinys neišsispaudžia ir netepa sienos. Nesant rėmelio, skiedinys klojamas 2—3 cm nuo bloko krašto ir išlyginamas metaline dantyta plokštele (9.2 pav.,). Pa­stačius ir sureguliavus blokus, vertikalios siūlės tarp blokų tuojau pat užtaisomos cemento skiediniu. Skiedinys į siūles krečia­mas specialiu kastuvu, kaušu arba mente ir sutankinamas plokščiu kastuvėliu.

Surenkamieji pamatai

Surenkamieji pamatai montuojami, ratiniu kranu. Surenkamieji juostiniai pamatai gali būti montuojami nuosekliuo­ju metodu, organizuojant darbų srautą. Montuo­jant nuosekliuoju metodu, visame darbo bare pirmiausia sumontuo­jami pamatų padiniai blokai, po to visos aukščiau esančios blokų eilės.

Montuojant pamatų blokų eiles nuosekliai, lengviau blokus su­reguliuoti projektinėje padėtyje, organizuoti darbų srautą, saugesnis darbas.

Montuojant pamatus, kranas stovi šalia pamatų duobės. Montuoti nuo pamatų duobės krašto yra racio­naliau, todėl šis būdas naudojamas, esant pakankamam krano strė­lės siekiui ir kėlimo galiai. Montuojant šiuo būdu, padidėja blokų sandėliavimo plotas, kranas neardo paruošto pagrindo. Pamatų duo­bėje kranas dirba tada, kai jo strėlės siekis mažas ir pamatų blokai sunkūs. Sis būdas ne toks našus ir ne toks saugus, nes reikia taisyti krano suardytą pagrindą ir sunkiau privežti blokus. Montuoti blokus pamatų duobėje galima tik kompleksiniu metodu, nes kranas pastato blokus nuo pastato galo link įvažiavimo į pamatų duobę.

Baigus montuoti rūsio sienas, pamatų viršus išlyginamas cemen­to skiediniu ir daroma hidroizoliacija iš dviejų sluoksnių ruberoido su bitumine mastika (kaip nurodyta projekte).

Taip pat reiktų žinoti apie: Darbų saugos reikalavimai pamatų įrengimui