Garo izoliacija stogo dengime

Garo izoliacija yra reikalinga tam, kad kuo mažesnis vandens garų kiekis patektų į pastatų konstrukcijas. Ji visuomet įrengiama po vidine atitvaros apdaila arba termoizoliacinės medžiagos sluoksnyje, ne toliau kaip 5 cm nuo vidinio atitvaros paviršiaus. Pagrindinė garo izoliacinės plėvelės savybė – kad būtų kuo mažiau laidi vandens garams.

Polietileno plėvelė

Vandens garai gali prasiskverbti netgi pro orui nelaidžias užtvaras. Garų pavidalo drėgmė pro atitvaras skverbiasi lėtai, tačiau esant kontrukcijoje palankioms sąlygoms, per vieną ar kelis šildymo sezonus gali susikaupti pakankamai dideli iš drėgmės susikondensavusio vandens kiekiai. Šis vanduo įsigeria į atitvaros medžiagas, didina jų šilumos laidumą, susidaro sąlygos pelėsių ir grybų susidarymui

Garo izoliacijai naudojama ne plonesnė kaip 0,2 mm stabilizuotą UV polietileno plėvelę. Daugiasluoksnės metalizuotos folijos atspindi šiluminę energiją ir sudaro papildomą izoliacinį efektą. Gali būti naudojamos visuose ventiliuojamuose ar neventiliuojamuose stoguose. Suformuoja izoliacinį barjerą vandens garams bei vėjui. Skirtos gyvenamosioms patalpoms palėpėse.

Pranašumai garo izoliacijos:

  • Nepraleidžia vandens garų.
  • Apsaugo nuo šilumos praradimų, kuriuos sukelia laisva oro cirkuliacija.
  • Sudaro papildomą izoliaciją nuo vėjo bei garų.
  • Neleidžia sudrėkti stogo šiluminei izoliacijai.
  • Dėka armavimo yra atsparios plyšimui.
  • Elastiškos ir lengvai montuojamos.
  • Panaudojus kartu su kitais stogo sluoksniais, gyvenamos palėpės patalpose, užtikrina tinkamas klimatines sąlygas.

3 Lentelė Garo izoliacinės plėvelės techninė charakteristika

PARAMETRAI AL 90 AL 150
Svoris

Vandens garų difuzinio pasipriešinimo koeficientas

Difuzinis pasipriešinimas

Temperatūrinės panaudojimo ribos:

Degumo klasė

Standartinis plotis

Standartinis ilgis

90 g/m2

>=300 000

360 m2 h hPa/g

-400C iki +800C

B2

1,5 m

50 mb

150 g/m2

>=300 000

360 m2 h hPa/g

-400C iki +800C

B2

1,5 m

50 mb

šaltinis:  Stogo izoliacinės plėvelės

Patiko? Pasidalink

Pamatų montavimo technologinio proceso aprašymas

Pamatų montavimas susideda iš šių operacijų: vietos nužymėjimo, pagrindo paruošimo, ašių pažymėjimo ant blokų, užkabinimo ir pastatymo, pastatyto bloko padėties patikslinimo, montavimo kilpų nupjaustymo arba užlankstymo ir tarpų tarp blokų monolitinimo.

Prieš montuojant pamatus, reikia tinkamai paruošti pagrindą. Pamatų vieta išlyginama.Atsitiktinai per giliai iškastos vietos užpilamos tokiu pat gruntu, kuris suplūkiamas iki natūralaus tankūmo. Jeigu vietinio grunto esamomis sąlygomis neįmanoma suplūkti iki natūralaus tankumo, tai per giliai iškastos vietos užpilamos smėliu, žvyru ir gerai suplūkiamos. Ypatingais atvejais per giliai iškastos vietos užbetonuojamos liesu betonu.

Kadangi statybos aikštelėje gruntas smelis tai gruntas tiktai suplūkiamas.

  • Pamatų blokų vietos ant paruošto pagrindo nužymimos šia tvarka:

1)   pirmiausia patikrinama, ar nesuardytas nužymėjimo aptvaras ir ar neišjudinti pastato ašių ženklai;

2)   nuo užtemptos ant nužymėjimo aptvaro ašinės vielos 2 nulei­džiamas svambalas 3  (9.1 pav.). Ant duobės pagrindo rulete atma­tuojamas projektinis atstumas nuo svambalo iki išorinio pamato padinio bloko krašto ir įkalamas metalinis strypas 4 (arba medinis kuo­liukas);

3)   antras strypas tokiu pat būdu įkalamas tos pačios ašies tęsi­nyje už 15—20 metrų nuo pirmojo;

4)  tarp įkaltų strypų ištempiama tiesyklė (plona virvelė arba vie­la). Tiesyklė turi būti  ištempta taip, kad montuojant nesiliestų su pamatų blokais  (tarpas turi būti 3—5 mm). Pagal tiesyklę statomi pamatų padiniai blokai.

Prieš stropuojant bloką, ant jo reikia pažymėti ašis. Jos sužymi­mos ant kampinių ir gairinių blokų. Pamatų blokai stropuojami už kilpų dvišakiu stropu arba traversa. Blokus užkabina stropų prikabinėtojas, o pa­matų duobėje juos priima du montuotojai 0,2—0,3 m virš pastatymo vietos. Montuoti pradedama nuo pastato kampo, tiksliai pastatant pirmiausia kampinius ir kas 15—20 m gairinius blokus. Pastatyto bloko ašies žymės arba kraštas turi sutapti su nu­žymėta ant pagrindo ašimi arba tiesykle.

Turint teodolitą, pamatų blokų vietų duobėje galima ne­nužymėti. Teodolitas statomas ant atitinkamos ašies (9.1 pav.), o jo žiūronas nuvizuojamas j tolimesnį tos ašies tašką (ant aptvaro įkal­tą vinį, dažais pažymėtą brūkšnį ar kitą žymę). Montuojamas blokas šiuo atveju turi būti statomas taip, kad, žiūrint pro teodolito žiūroną,, bloko išilginės ašies žymės sutaptų su žiūrono vertikaliu siūleliu. Jei ašių žymės nesutampa su siūleliu, tai pamatų blokas patraukiamas taip, kad sutaptų.

Gairiniai pamatų blokai

Pastačius gairinius blo­kus, nivelyru tikrinama jų viršaus altitudė, horizon­talumas ir padėtis ašių at­žvilgiu. Jeigu nuokrypos didesnės už leistinąsias (9.1 lentelė), blokas vėl pakeliamas ir, pataisius pagrindą, statomas iš naujo. Tarpiniai pamatų blokai statomi pagal tiesykle be atskiro  nužymėjimo.

Montuojant    juostinius  pamatus, reikia palikti angas  vamzdžiams  ir  kabe­liams.Pamatų blokų montavimo kilpos, kliudančios montuoti viršu­tinių eilių blokus, nupjaustomos. Tarpai tarp pamatų blokų užbetonuojami ne žemesnės kaip pamatų blokų markės betonu, kaip nurodyta projekte.

Horizontalias siūles tarp blokų reikia daryti atidžiai ir tiksliai, nes nuo jų priklauso pamatų stiprumas. Cemento skiedinys pasklei­džiamas ant blokų lygiu sluoksniu, naudojant  specialų rėmelį (9.2 pav., a). Sis rėmelis dedamas montuojamo bloko vietoje, užpil­domas 1,5—2 cm storio skiedinio sluoksniu, kurio paviršius sulygina­mas, nubraukiant lygiu tašeliu. Rėmelis neleidžia skiediniui prieiti iki bloko krašto. Dėl to, statant naują bloką, skiedinys neišsispaudžia ir netepa sienos. Nesant rėmelio, skiedinys klojamas 2—3 cm nuo bloko krašto ir išlyginamas metaline dantyta plokštele (9.2 pav.,). Pa­stačius ir sureguliavus blokus, vertikalios siūlės tarp blokų tuojau pat užtaisomos cemento skiediniu. Skiedinys į siūles krečia­mas specialiu kastuvu, kaušu arba mente ir sutankinamas plokščiu kastuvėliu.

Surenkamieji pamatai

Surenkamieji pamatai montuojami, ratiniu kranu. Surenkamieji juostiniai pamatai gali būti montuojami nuosekliuo­ju metodu, organizuojant darbų srautą. Montuo­jant nuosekliuoju metodu, visame darbo bare pirmiausia sumontuo­jami pamatų padiniai blokai, po to visos aukščiau esančios blokų eilės.

Montuojant pamatų blokų eiles nuosekliai, lengviau blokus su­reguliuoti projektinėje padėtyje, organizuoti darbų srautą, saugesnis darbas.

Montuojant pamatus, kranas stovi šalia pamatų duobės. Montuoti nuo pamatų duobės krašto yra racio­naliau, todėl šis būdas naudojamas, esant pakankamam krano strė­lės siekiui ir kėlimo galiai. Montuojant šiuo būdu, padidėja blokų sandėliavimo plotas, kranas neardo paruošto pagrindo. Pamatų duo­bėje kranas dirba tada, kai jo strėlės siekis mažas ir pamatų blokai sunkūs. Sis būdas ne toks našus ir ne toks saugus, nes reikia taisyti krano suardytą pagrindą ir sunkiau privežti blokus. Montuoti blokus pamatų duobėje galima tik kompleksiniu metodu, nes kranas pastato blokus nuo pastato galo link įvažiavimo į pamatų duobę.

Baigus montuoti rūsio sienas, pamatų viršus išlyginamas cemen­to skiediniu ir daroma hidroizoliacija iš dviejų sluoksnių ruberoido su bitumine mastika (kaip nurodyta projekte).

Taip pat reiktų žinoti apie: Darbų saugos reikalavimai pamatų įrengimui

Patiko? Pasidalink