Geodezija pradiniame raidos etape rutuliojosi pavieniuose geografiniuose regionuose (Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje ir pietryčių Azijoje, pietinėje Europoje), kur atsirado senosios civilizacijos. Vėliau geodezija intensyviai buvo plėtojama aukštesnės civilizacijos ir kultūros šalyse.
Reikia paminėti žymiausius pasaulinio garso geodezininkus.
Graikų mokslininkas K. Eratostenas (Eratosthenes, 276-:-196 m. pr. Kr.) pirmasis išmatavo Žemės rutulio spindulį. įžymiausias XVI a. kartografas buvo G. Merkatorius (Mercator). 1616 olandas V. Snelijus (Snellius) pasiūlė trianguliacijos metodą dideliems atstumams nustatyti. Šis metodas naudojamas ir dabar.
Žemės elipsoido parametrams nustatyti prancūzų mokslininkai D. Kasinis (Cassini) ir N. La Kailis (La Caille) Prancūzijoje, L. Godenas (Godin), P. Bugeras (Bouguer) ir Š. La ‘Kondaminas (La Condamine) Peru, P. Mopertiui (Maupertuis), A. Klero (Clairaut), A. Celsijus (Celsius) ir kt. Laplandijoje XVIII a. pirmojoje pusėje išmatavo meridiano lanko ilgį.
Sudarydami metrinę matų sistemą, prancūzų mokslininkai Z. Delambras (Delambre), P. Mešenas (Mechain), Z. Borde (Bordet) ir kt. XVIII a. pabaigoje išmatavo Paryžiaus meridiano lanko ilgį tarp Diunkerko ir Barselonos.
Pasaulinės reikšmės darbus atliko vokiečių geodezininkai: K. Gausas (klaidų teorijos ir mažiausių kvadratų metodo kūrėjas), F. Helmertas, V. Jordanas, F. Beselis, O. Šraiberis, O. Egertas ir kt.
Iš žymiausių rusų mokslininkų paminėtini V. Struvė, A. Bolotovas, N. Cingeris ir kt., taip pat — F. Krasovskis, V. Popovas, A. Cebotariovas, A. Izotovas, F. Drobyševas, V. Bolšakovas, J. Markuze, A. Solomonovas ir kt., kurie daug pasidarbavo geodezijoje, fotogrametrijoje ir geodezinėje astronomijoje. F. Krasovskis ir A.Izotovas 1940 m. nustatė referencinio elipsoido parametrus.
Svarbius darbus atliko ir Lietuvos geodezininkai 1918-1940 m. 1924 m. Lietuvai pasirašius tarptautinę konvenciją dėl Pabaltijo valstybių geodezinės komisijos įsteigimo (pagrindinis jos tikslas buvo sudaryti I klasės trianguliacijos tinklą aplink Baltijos jūrą), buvo suprojektuota šio tinklo Lietuvoje dalis ir atlikti lauko bei kameraliniai darbai, taip pat su Baltijos trianguliacija susiję gravimetriniai, astronominiai ir niveliacijos darbai. Suprojektuoti Lietuvos I klasės trianguliacijos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir kitų miestų geodeziniai tinklai ir atlikti lauko bei kameraliniai darbai. Sudaryti Lietuvos teritorijos 1:100 000 ir dalies teritorijos 1:25 000 mastelių topografiniai žemėlapiai, miestų ir gyvenviečių planai. Šiuos darbus vykdė žymūs Lietuvos geodezininkai M. Ratautas, P. Butrimas, K. Sleževičius, J. Liesis ir kt.
Dabar Lietuvos geodezininkai atlieka darbus, turinčius svarbią reikšmę geodezijos mokslui ir krašto ūkiui. Sėkmingai išspręsta geodezinių tinklų projektavimo problema (Z. Tamutis). Dideli analitinės fotogrametrijos laimėjimai kartografuojant kraštą bei vertingus istorijos ir architektūros paminklus, tiriant upių krantų eroziją ir kt. (V. Vainauskas, A. Zalnierukas ir kt.).
Lietuvoje atlikti svarbūs geodezinių matavimo rezultatų tikslumo įvertinimo darbai (J. Skeivalas), automatizuojamas stambaus mastelio planų sudarymas (V. Zlatkus, R. Ramanauskas, J. Masolas ir kt.). Jau daug metų tiriami vertikalieji žemės paviršiaus judesiai (J. Liesis, A. Zakarevičius), pastatų nuosėdžiai ir deformacijos (M. Kosčiauskas, Z. Tamutis, V. Tulevičius ir kt.). Tobulinama dirbtinių Žemės palydovų orbitų skaičiavimo metodika (P. Petroškevičius), tiriamas geogravitacinis potencialas Pabaltijyje, jo ryšys su dabartiniais vertikaliaisiais Žemės plutos judesiais ir kt. (A. Ražinskas).
Sudaryti ir išleisti Lietuvos teritorijos 1:10 000 ir smulkesnių mastelių topografiniai žemėlapiai, dalies teritorijos 1:5 000 ir stambesnių mastelių topografiniai planai, dirvožemių dangos, žemių ekonominio įvertinimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų bei kitokie planai žemėtvarkos, žemės apskaitos ir kadastro, miestų komunalinio ūkio, statybos ir kitiems reikalams.
