Apšiltinti namai – geresne gyvenimo kokybė ir ekonominė nauda

Apšiltinti namai – geresne gyvenimo kokybė ir ekonominė nauda

Įvairios šiltinimo ir izoliacinės medžiagos mūsų namus ne tik padaro šiltus, sausus ir jaukius, tačiau iš esmės atnaujina fasadą ir net pakeičia architektūrą.

Tiems, kurie šį rudenį dar nepasirūpino šiluma, specialistai pataria tai padaryti pavasarį. Ir ne todėl, kad ima šalti orai, bet renovacijos išlaidos nemenkos – gali tekti mažumėlę pataupyti.

Šiltinami keliais būdais

Senos statybos namai, pasak UAB „Rockwool“ inžinieriaus konsultanto Andriaus Buskos, paprastai šiltinami dviem būdais – iš lauko ir iš vidaus. „Vienas iš būdų – prie sienos kalamos tvirtinimo plokštės ir paskui tinkuojamos, kitas būdas – įrengiamas medinis ar metalinis karkasas, kurio vidus šiltinamas, o apdailai naudojamos kokios nors plokštės ar lentelės“, – paprasčiausius metodus paaiškino A.Buska.

Pasak kai kurių namų šiltintojų, individualų senos statybos namą pigiausiai galima apšiltinti į tarpus tarp sienų įpurškiant polistireno putų. „Tai kainuos 4 kartus pigiau nei šiltinant iš lauko, – teigė „Aginės“ direktorius Gintautas Petreikis. – Be to, paliekant tuščią tarpą sienoje ir šildant iš lauko, nesustabdoma oro trauka ir namas netampa šiltesnis. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad vidutinį standartinį 10 m ilgio ir tiek pat pločio namą, kurio plotas ne didesnis kaip 100 kv. metrų, šiltinti užpildant sienų oro tarpus putomis kainuoja 3500-4000 litų“. Visą namą šiltinant su visomis papildomomis išlaidomis, pasak G.Petreikio, vienas kubinis metras kainuoja 350 litų. Pasak pašnekovo, labai svarbu ne tik šiltinti sienas, tačiau ir pakeisti langus, šiltinti stogą. Pasak G.Petreikio, geriausia namus šiltinti rudenį – putos lėčiau džiūva ir yra stabilesnės. „Danijoje dirbama ir žiemą, – sakė G.Petreikis. – Sunkiau dirbti tik darbininkams, kai temperatūra tampa minusinė“.

Tačiau UAB „Alkesta“ gamybos padalinio vadovas Giedrius Raškauskas sako, jog purškimas į namo sienų tarpą – tik iš didelio vargo. „Tai laikinas sprendimas, kaip uždengti bulves, kad nesušaltų, – sakė G.Raškauskas. – Galima taip šiltinti sienas, tačiau nebūtina, nes fasadų šiltinimas duoda didesnį efektą. Be to, anksčiau vyravo visuotinė nuomonė, kad oro tarpas yra gerai, tai kam jį tada užpurkšti. Blogai, kai jis visas skylėtas, o kai šiltini fasadą, oras nejuda ir namas tampa šiltas“.

Reikės 20 tūkstančių litų

G.Raškauskas „Pastogei“ sakė, kad norintys kokybiškai šiltinti nuosavą namą kišenėje privalo turėti apie 20 tūkstančių litų. „Į šią sumą įskaičiuojamas ir mokestis už atliekamus darbus ir už medžiagas, – sakė pašnekovas. – Suma gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo namo sienų ploto“.

Paprastai Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Europoje, namų fasadai iš lauko šiltinami izoliacine medžiaga putų polistirenu arba akmens vata, paskui atliekama jų apdaila. „Šilumos taupymo atžvilgiu jos duoda panašų ekonominį efektą, – teigė G.Raškauskas, – tačiau akmens vata daugiau nei porą kartų brangesnė. Itin skaičiuojantys ir taupantys pinigus renkasi pigesnį produktą“.

Akmens vatos kubinis metras kainuoja apie 350 litų, o putų polistireno – apie 150 litų.

Šiltinant namą, pasak G.Raškausko, lauko temperatūra turi būti ne žemesnė kaip penki laipsniai šilumos. „Jei netaikyti specialių papildomų priemonių, tai žiema – netinkamas metas šiltinti namus. Šiuo metu namai šiltinami padarius specialų šiltnamį, uždengus namą plėvele“, – sakė pašnekovas.

Šiltinama vis daugiau namų

G.Raškausko teigimu, nuosavų namų Lietuvoje jau šiltinama daug, nes žmonės pajunta ir geresnę gyvenimo kokybę, ir ekonominę naudą, ir suteikia savo namui estetinį vaizdą. „Renovavus nuosavą namą galima būtų pasiekti tokį ekonominį efektą, kad per mėnesį vieno kvadratinio metro šildymas kainuotų vieną litą, – sakė pašnekovas. – Tą patį galima būtų pasiekti ir daugiaaukščiuose namuose“.

Specialistai rekomenduoja šiltinti ir daugiaaukščius namus, tačiau visi kaip vienas tvirtina, kad dažniausiai juose gyvenantys žmonės neturi tam lėšų ir sunkiai dėl to tarpusavyje sutaria.

Daugiabučių namų šiltinimas, G.Raškausko įsitikinimu, yra didžiausia problema. „Daugelis gyvenančiųjų daugiabučiuose yra sukūrę bendrijas, tačiau net nežino, nuo ko tai pradėti, – teigė pašnekovas. – Kol nėra valstybės sukurto mechanizmo, sunku ką nors padaryti. Vyriausybė žino šias problemas, tačiau neeskaluoja to klausimo, nes daugiabučių šiltinimui prireiktų labai daug lėšų. Vakarų valstybių vyriausybės dar septintajame dešimtmetyje skyrė didžiules investicijas ir per penketą metų išsprendė daugiabučių šiltinimo problemas. Lenkijoje ir dabar šiltinama labai daug daugiabučių, net stinga šiltinimo medžiagų“.

Šiltinama ir iš vidaus

G.Raškausko nuomone, šiltinti butą arba namą iš vidaus galima tik kai nėra kitos išeities. „Jei namo fasadas labai gražus, senovinis, šeimininkas nenori jo keisti, – sakė specialistas, – namą tenka šiltinti iš vidaus. Tačiau tai nėra pats geriausias sprendimas“.

A.Buskos teigimu, šiltinti butą iš vidaus reikėtų ne storesniu kaip 5 centimetrų pločio izoliacijos sluoksniu. „Naudojant storesnes izoliacines medžiagas specialistai rekomenduoja skaičiuoti bendrą sienos konstrukcijos drėgmės būseną, – sakė pašnekovas. – Be to, kuo storesnis šiltinimo sluoksnis, tuo mažesnė tampa patalpa“.

Patiko? Pasidalink