Dėl nepalankaus oro jums buvo trukdoma reguliariai prižiūrėti veją. Tačiau būkite tikri, kad prieš atėjus žiemai turėsite pakankamai laiko susidėlioti prioritetus ir sėkmingai atlikti svarbiausias užduotis. duoda neįkainojamų patarimų, kaip užtikrinti be klaidų jūsų vejos paruošimą šaltesniais mėnesiais.
Remiantis pateiktomis įžvalgomis, per didelio lietaus laikotarpiais nepatartina aeruoti net senesnės vejos, nes galima žala nusveria naudą. Dėl prisotintos žemės veja sutankėtų, o tai trukdytų siekti tikslo – pagerinti oro cirkuliaciją žolės šaknyse, kad būtų užtikrintas optimalus augimas. Pašnekovas taip pat tikina, kad jei ruošiant veją būtų integruota tinkama vandens nuvedimo sistema, susirūpinimas dėl per didelės drėgmės, galinčios pakenkti vejai, sumažėtų. Be to, pašnekovas tikina, kad bet kuriame sklype galima nustatyti gradientą, tinkamą vandens pertekliui nuleisti.
Pasak, veją būtinai tręšti rudens sezonu, geriausia – spalio mėnesį. Šiuo metu nepatartina tręšti vejos, nes nežinomybė dėl žiemos atėjimo išlieka neaiški. Kaip žinote, trąšų naudojimas paskatintų žolės augimą, todėl ji būtų pažeidžiama užšalimo temperatūroms, kol ji tinkamai aklimatizuojasi prie artėjančio šalčio.
Spalio mėnesį įprasta veją tręšti lėtai išsiskiriančiomis trąšomis, kuriose gausu kalio. Šis esminis elementas palengvina šaknų vystymąsi ir padidina vejos atsparumą žiemos šalčiui. perspėja rudenį nenaudoti azoto trąšų. Įsigydami trąšų sodininkai turėtų atidžiai apžiūrėti pakuotę, nes joje nurodyta, ar produktas skirtas būtent rudeniniam ar pavasariniam vejos tręšimui. Patartina rinktis trąšas, kurių sudėtyje yra mikroelementų, nes, nepaisant santykinai mažos koncentracijos, jos vaidina lemiamą vaidmenį augalams pasisavinant fosforą ir kalį.
Remiantis meteorologų prognozėmis, kad žiema dar neateis, vėlyvą rudenį patartina dar kartą patręšti veją. Šis strateginis laikas yra labai svarbus, nes jis užtikrina, kad žolė nustojo augti, išlaikant žalią būklę. Būtina vengti priešlaikinio tręšimo, dėl kurio gali staiga padidėti žaluma, bet sumažėti atsparumas netikėtoms žiemos sąlygoms. Ir atvirkščiai, uždelsus tręšimo procesą, dirvožemis negalės įsisavinti maistinių medžiagų, todėl bus iššvaistoma. Po atitinkamo rudeninio tręšimo veja gali būti toliau maitinama gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kad pavasarį būtų padidintas jų gyvybingumas.
Tuo atveju, jei dirvožemio pH lygis nukrenta žemiau 6,5, patartina į dirvą įberti kalkių. Rekomenduojama rinktis nurūgštintų kalkių veisles, tokias kaip magnio oksidas arba jūros dumblių kalkės.
Lapkričio mėnesį patartina atlikti galutinį vejos pjovimą, užtikrinant, kad ji turėtų pakankamai laiko atsigauti ir pasiektų maždaug 6-8 cm aukštį iki pradinio snygio pradžios. Svarbu pažymėti, kad aukštesnė žolė linkusi linkti ir gulėti, todėl žiemos sezono metu ji nyksta. Šiuo laikotarpiu būtina stropiai stebėti veją gaubiančio sniego sluoksnio storį, nes norint išvengti dirvos užšalimo būtina gausi danga.
Svarbiausi darbai
1. Prieš tręšdami sodą rudenį, būtinai išbandykite dirvą. Svarbiausi rodikliai – azoto kiekis ir dirvožemio rūgščių bei šarmų balansas.
2. Spalio mėnesį trąšų barstytuvu vejos paviršių išbarstykite ilgai veikiančiomis vejos trąšomis. Trąšų kiekis priklauso nuo dirvožemio tyrimų rezultatų.
3. Jei dirvožemio pH yra mažesnis nei 6,5, po dviejų savaičių, esant sausam orui, vejos paviršių pabarstykite parūgštintų kalkių sluoksniu – 1 kv. Vienam metrui žolės reikia 50 gramų kalkių.
4. Jei iškrenta palyginti mažai kritulių, o oras sausas, žolę reikia laistyti dažnai. Dirva turi būti įmirkyta bent 15 cm gylyje.
Vyrų ir moterų reprodukcinių ląstelių sujungimo procesas, siekiant inicijuoti naujo organizmo vystymąsi.
Rudens sezono metu veją rekomenduojama tręšti sauso ir ramaus oro dienomis, dažniausiai spalio antroje pusėje arba lapkričio pradžioje. Norint užtikrinti tolygų trąšų pasiskirstymą, patartina naudoti specializuotą trąšų barstytuvą.
Žemos temperatūros laikotarpiais, kai veja sukietėja dėl jos paviršiaus užšalimo.
Patartina susilaikyti nuo peršalimo vejos, nes dėl šio veiksmo gali suskilti arba sugadinti užšalusios žolės ašmenys. Žiemą vejos takeliams nerekomenduojama naudoti druskos, o rinktis alternatyvias birias medžiagas, tokias kaip pelenai, smėlis, smulkus žvyras ar panašios medžiagos, kurių galima įsigyti sodininkystės įmonėse.
Lapų buvimas nėra būtinas.
Prieš ateinant pirminiam sniegui, patartina surinkti nukritusius lapus. Jei šie lapai paliekami be priežiūros po sniegu, po juo esanti žolė neteks būtiniausios šviesos, todėl ji išnyks visą žiemos sezoną. Lapus galima patogiai sukrauti sugrėbant juos į sutvirtintą kauburėlį ir vėliau perkeliant ant apsauginės brezento arba į tinkamus maišus. Naudojant specializuotą aparatą, lapai gali būti efektyviai surenkami, išsiurbiami ir vėl naudojami kaip mulčias. Moksliniai tyrimai parodė, kad iki 15 cm storio lapų mulčio sluoksnis nedaro jokios žalos vejai. Tačiau labai svarbu mulčią paruošti tik kruopščiai pagaląstais peiliais.
