Pomidorai, nepaisant to, kad jie paprastai laikomi kasdienėmis daržovėmis, yra didžiulis iššūkis auginimui. Šis faktas yra gerai žinomas tarp patyrusių sodininkų. Stebėtina, kad Lietuvos šiltnamiai išlieka neatsiejami nuo pomidorų auginimo, nepaisant akivaizdaus patogumo juos įsigyti iš parduotuvės. Nepaisant to, neprilygstamas naminių pomidorų skonis ir aromatas nuolat aplenkia komerciškai prieinamų alternatyvų sritį.
Kaip išsirinkti norimą veislę
Šiais laikais pasauliniu mastu atsirado platus pomidorų veislių ir hibridų asortimentas. Mūsų šalyje sėklų įmonės ir pomidorų sodinukų augintojai siūlo platų šių auginimo galimybių pasirinkimą. Todėl naršyti šiame didžiuliame pasirinkime ir priimti pagrįstą sprendimą, atitinkantį mūsų pageidavimus, gali būti nelengva užduotis.
Anot Agrofirmos „Sėklos“ produktų vadovės Jolitos Grigienės, pomidorai, palyginti su kitomis daržovėmis, pasižymi išskirtine savybe. Jie pasižymi plačiu vaisių formų, spalvų ir dydžių asortimentu. Pomidorų veislių galima rasti žalių (‘Green Zebra’), oranžinių (‘Orange Queen’, ‘Zlatava’), geltonų (‘Lemon boy H’, ‘Jantar’, ‘Yellowstone’), raudonų (‘Orkado H) atspalvių. ‘, ‘Uragan H’, ‘Jasminia H’, ‘Magnus H’), avietines (‘Malinowy rodeo’, ‘Faworyt’) ir net juodąsias (‘Black cherry’, ‘Noire de crime’). Be to, vaisiaus forma taip pat skiriasi: kai kurie iš jų yra kriaušės formos (‘Radana’, ‘Yellow perashaped’, ‘Red pear’, ‘Aurea H’), kiti yra slyvos formos (‘Šejk’, ‘Benito H’, „Santasian H“, „Chico III“ ir kai kurie apvalūs („Tolstoi H“, „Fabiola H“, „Brooklyn H“, „Promyk“). Be to, kai kurių pomidorų paviršius yra briaunotas („Costoluto fiorentino”, „Purple Calabash”), o kiti yra ovalūs („Toyoto H”, „Taiko”). Galiausiai, yra jaučio širdžių tipai, kurių vaisiai dideli, mėsingi („Oxheart”, „Logistika H”, „Mondial H”, „Brutus”).
Pomidorų augalo aukštis yra lemiamas veiksnys ūkininkams. Pašnekovas aiškina, kad pomidorų aukštis gali būti nuo kelių dešimčių centimetrų iki kelių metrų. Remiantis tuo, pomidorai skirstomi į dvi rūšis: neapibrėžtuosius, kurie yra aukšti ir turi neribotą augimo potencialą, pasiekia 2–3 metrus ar aukštesnį aukštį (pvz., „Raissa H“ ir „Premio H“), ir deterministinius, kurie turi riboto augimo ir į krūmą panaši struktūra, užaugantis iki 90 cm aukščio ir paprastai sudarantis 4–6 ar daugiau žiedų (pvz., „Polfast H“ ir „Polbig H“). Aukštiems pomidorams reikia daugiau šviesos, šilumos ir maisto medžiagų, todėl juos tinka auginti tiek šildomuose, tiek nešildomuose šiltnamiuose. Kita vertus, žemaūgiai pomidorai puikiai tinka nešildomiems stikliniams ar polietilenu dengtiems šiltnamiams, taip pat auginti lauke.
Renkantis sėklas, labai svarbu atsižvelgti į tokius veiksnius kaip galimų augalų aukštis, veislė, ar hibridas, ir rekomenduojamas auginimo sąlygas. Hibridinės sėklos gali būti brangesnės, tačiau jos pasižymi didesniu produktyvumu, vienodu augimu, padidintu atsparumu ligoms ir kenkėjams bei aukščiausios kokybės vaisius. Derliaus nuėmimo trukmės skirtumas tarp veislių ir hibridų yra gana nežymus. Ankstyvosios veislės ar hibridai paprastai subręsta per 100–110 dienų po sudygimo, o vidutinio ankstyvumo – 111–125, o vėlyvosios – ilgiau nei 120 dienų. Tačiau verta žinoti, kad derliaus nuėmimo savalaikiškumui dažnai įtakos turi palankios augimo sąlygos, nes net ankstyvos veislės gali sunokti vėliau, jei augalai nėra gerai maitinami.
Artėjant pavasariui, tikslinga ruoštis pomidorų auginimui. Pažymėtina, kad „Black Cherry“ veislė gali pasigirti sodriai tamsia spalva, mažu dydžiu ir išskirtiniu skoniu, kuris neabejotinai džiugins skonio receptorius.
Sodinukų sėjos ir auginimo procesas.
Pomidorų sėklas patartina sėti į plastikinius indus, kurie buvo dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu, arba į kokybiškus daigynus, užpildytus švariu ir smulkios struktūros substratu, tinkamu sėjai. Arba galima naudoti durpių ir rupaus smėlio mišinį santykiu 3:1. Nerekomenduojama naudoti sodo dirvožemio, nes joje gali būti patogenų ir kenksmingų medžiagų, kurios gali pakenkti augalams. Prieš sėjant pomidorų sėklas, būtina užtikrinti tinkamą substrato vėdinimą ir drėgmės lygį. Durpių substrato paviršius turi būti išlygintas, palaistytas ir švelniai suspaustas lygiu paviršiumi. Sėkloms dėti reikia padaryti siaurus, maždaug 1 cm gylio ir 3 cm atstumu vienas nuo kito esančius griovelius, kurie vėliau uždengiami 0,5–1 cm substrato sluoksniu. Pasėjus pomidorus, indus patartina uždengti plėvele, kad kuo mažiau neišgaruotų drėgmė. Tačiau periodiškai nuimti plėvelę, kad būtų galima vėdinti darželį, naudinga laukiant pomidorų sėklų sudygimo.
Ideali temperatūra sėkloms dygti yra nuo 20 iki 25 °C. Temperatūrai nukritus žemiau šio intervalo, dygimo procesas pailgėja, o vėliau vėluoja gėlių kekių formavimasis. Verta paminėti, kad šviesa nėra būtinas sėklų dygimo veiksnys, o šilta aplinka yra labai svarbi. Pradėjus dygti daigams, patartina nuimti visą dengiančią plėvelę ir perkelti sėklų dėžutes į gerai apšviestą vietą. Po maždaug 5-7 dienų dygimo dėžutes rekomenduojama perkelti į vėsesnę aplinką, kur temperatūra dieną svyruoja nuo 12 iki 15 °C, o naktį – nuo 8 iki 10 °C. Šis koregavimas skatina sveikesnį šaknų vystymąsi ir neleidžia daigams pailgėti.
Optimalios oro temperatūros palaikymas yra labai svarbus pomidorų daigų augimui. Rekomenduojama palaikyti 20–22 °C temperatūrą dieną ir 15–17 °C naktį. Be to, substrato temperatūra neturi nukristi žemiau 16° C. Kai daigai išauga pirmąjį tikrąjį lapelį, juos reikia persodinti į 10-12 cm skersmens vazonus, užpildytus durpių substratu sėjai. Svarbu į paruoštą durpių substratą nemaišyti komposto ar sodo žemės. Persodinimui turėtų būti atrenkami tik sveiki ir tvirti sodinukai su gerai išsivysčiusiomis šaknimis. Reikėtų pasirūpinti, kad daigai būtų sodinami giliau nei ankstesnis jų augimas, užtikrinant, kad šaknis nesulenktų. Norint paskatinti geresnį šoninį šakotumą, ilgesnę šaknį reikia švelniai sugnybti. Spygliuokliu ar panašiu įrankiu galima įsmeigti daigus, palengvinančius procesą.
Artėjant pavasariui, derėtų ruoštis pomidorų auginimui. Be to, ‘Green Zebra’ veislė pasižymi unikalia savybe išlaikyti savo žalią atspalvį net ir visiškai subrendus.
Vazoniniai augalai yra strategiškai išdėstyti taip, kad augant būtų išvengta sąlyčio su lapais, taip užtikrinant optimalų tvirtų ir kondensuotų pomidorų daigų vystymąsi. Pomidorų sodinukai laistomi retai, bet gausiai, naudojant šiltą vandenį. Puodo substratas turi išlaikyti drėgną konsistenciją ir per daug neprisotinti.
Po keturiolikos dienų pomidorų daigai gali būti tręšiami 0,15–0,2 % koncentracijos Fitomare trąšomis ir 0,2–0,3 % koncentracijos Razormin, kad augalai gautų reikiamas maistines medžiagas ir išvengtų jų trūkumų. gali trukdyti optimaliam jų augimui. Nepakankamas bet kurio esminio elemento tiekimas greitai trukdo normaliam vystymuisi. Nepaisant to, per didelis tręšimas taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, sukeldamas pernelyg didelį antžeminės dalies augimą, silpną šaknų sistemą ir netinkamą gėlių sankaupų susidarymą.
Norint užtikrinti sėkmingą sodinimą, labai svarbu atrinkti sveikus, ne per daug išaugusius ar pailgus sodinukus su ryškiai žaliais lapais. Idealus sodinukų aukštis turėtų būti 30–35 cm, stiebo skersmuo – 0,8–1,0 cm. Be to, daigai turėtų turėti 7–8 gerai suformuotus lapus, tvirtas šaknis ir galbūt net preliminarų žiedų spiečius. Pomidorams sodinti būtina, kad dirvožemio temperatūra būtų aukštesnė nei 15 °C. Sodinant pomidorus, patartina juos sukrauti, kad paskatintų papildomų šaknų vystymąsi. Be to, būtina užtikrinti pakankamą oro srautą į šaknis, todėl būtina reguliariai purenti augalus supančią dirvą. Tačiau labai svarbu tai daryti atsargiai, vengti per didelio gylio, kad būtų išvengta galimos negiliai esančių pomidorų šaknų pažeidimo.
Tai turi itin didelę reikšmę.
Pomidorai auga ilgai, todėl paprastai reikia optimaliai pasodinti daigus praėjus maždaug 50–55 dienoms po sudygimo. Tiems, kurie ketina auginti pomidorus šildomame šiltnamyje, idealus laikas sėti yra nuo vasario iki kovo pradžios, o neturintys šildymo galimybių gali rinktis sėją kovo viduryje arba vėliau. Kovo pabaigoje galima sėti pomidorus, skirtus auginti lauke. Be to, svarbu pažymėti, kad aukštas pomidorų veisles reikia sodinti rečiau, o trumpesnes – arčiau vienas kito.