Papuošalai susideda iš įvairių metalų, tokių kaip auksas, sidabras, varis ir žalvaris, puošti tiek sintetiniais, tiek natūraliais brangakmeniais. Šių gabalų sudėtis priklauso nuo tokių veiksnių kaip numatomas naudojimas, priežiūros reikalavimai, laikymo sąlygos ir galimybė prireikus restauruoti. Laikui bėgant sidabro, aukso ir žalvario papuošalai gali subraižyti ir prarasti blizgesį dėl reguliaraus dėvėjimo. Kita vertus, bižuterijos papuošalai, paprastai pagaminti iš unikalaus metalo lydinio, yra dar subtilesni. Nors ir nebrangiai, tačiau susidėvėjus ar sulūžus, gal ir neteks gailėtis, tačiau atsisveikinti su kokybiškais žinomų gamintojų gaminiais būtų nepageidautina. Pažymėtina, kad skirtingai nei auksiniai ir sidabriniai papuošalai, metaliniai papuošalai negali būti taisomi, todėl labai svarbu susipažinti su pagrindinėmis juvelyrinių dirbinių priežiūros gairėmis.
Tinkamas sidabro saugojimas yra būtinas.
Sidabras yra kalusis metalas, pasižymintis unikalia savybe keisti savo išvaizdą, pavyzdžiui, oksiduotis, braižytis ir lenkti. Veikiamas ore ar net laikomas stalčiuje, sidabras ilgainiui sutepa ir pajuoduoja. Kad išlaikytų estetinį patrauklumą, jis turi būti apsaugotas rodžio sluoksniu. Ši apsauginė danga užtikrina, kad sidabras išlaikys gražią baltą spalvą. Įdomu tai, kad baltojo aukso dirbiniai taip pat padengiami rodžio danga, nes pats auksas neturi visiškai balto atspalvio. Rodis, būdamas išskirtinai baltas ir patvarus metalas, ilgą laiką išlaiko nesugadintą baltojo aukso spalvą, apsaugodamas nuo oksidacijos ir įbrėžimų. Pasak vilniečio juvelyro Tomo Vasiliausko, šis konservavimo būdas yra itin efektyvus.
Sidabro valymas gali būti nesudėtinga užduotis. Neretai ant sidabro papuošalų, tokių kaip žiedai ar auskarai, kaupiasi kremų, pudrų ar net plaukų lako likučiai. Tačiau tai galima nesunkiai ištaisyti namuose, išplaunant sidabrinius papuošalus muiluotame vandenyje. Įdėjus papuošalus į puodą su muiluotu vandeniu ir panaudojus šilumą, susikaupusius nešvarumus galima lengvai pašalinti. Kitas veiksmingas būdas yra druskos naudojimas sidabro papuošalams valyti. Plastikinį kibirą išklojus folija, įpylus šilto vandens ir druskos bei gerai sumaišius tirpalą, sidabro dirbinius galima panardinti, kad būtų pasiektas pageidaujamas valymo efektas. Labai svarbu, kad būtų folija, nes ji palengvina druskos ir metalo reakciją ir sustiprina valymo procesą. Nepaisant to, svarbu atsižvelgti į konkretų aspektą. Valymo metu sumaišius sidabrinius dirbinius su auksiniais gaminiais, dėl sąlyčio su sidabru gali šiek tiek pakisti aukso spalva. Todėl sidabrinius ir auksinius papuošalus patartina skalbti atskirai. Verta paminėti, kad šie „pasidaryk pats“ metodai negali visiškai pašalinti sidabro sutepimo. Norint pasiekti optimalų rezultatą, suteptus sidabro papuošalus rekomenduojama patikėti profesionaliam juvelyrui. Jie turi patirties išvalyti, nublizginti ir atkurti sidabrą į ankstesnę šlovę per palyginti trumpą laiką – nuo pusvalandžio iki valandos. Vadovaudamiesi jų nurodymais, sidabriniai papuošalai atrodys kaip nauji.
Be rekomenduojamos reguliaraus sidabro valymo praktikos, būtina turėti žinių, kaip tinkamai jį laikyti. Venkite drėgmės poveikio, įsitikinkite, kad kruopščiai nuvalyti sidabriniai papuošalai prieš perkeliant juos būtų gerai išdžiovinti. Optimalūs laikymo būdai apima sidabro dirbinių įvyniojimą į berūgštį vyniojamąjį popierių arba pritvirtinimą popieriniame maišelyje. Arba vyniojimui galima naudoti flanelinį audinį arba specialius flanelinius maišelius. Pažymėtina, kad sidabro papuošalai, apvilkti popieriumi ar audiniu, gali būti dar labiau apsaugoti įdedant juos į hermetiškai uždarytą plastikinį maišelį.
Norėdami apsaugoti savo sidabrinius papuošalus nuo drėgmės, kaip apsauginę priemonę rekomenduojama naudoti druską. Įdėjus papuošalus į stiklinį indą kartu su druska, druska efektyviai sugers bet kokią esančią drėgmę. Be to, būtina susilaikyti nuo sidabro laikymo arti gumos, nerūdijančio plieno ar dažų, nes šios medžiagos gali sugadinti.
Optimali papuošalų priežiūra – tai ne tik reguliarus sidabro valymas, bet ir tinkama laikymo technika.
Kokie yra auksinių papuošalų atnaujinimo žingsniai?
Nepaisant aukso, palyginti su sidabru, kietumo, aukso papuošalų išvaizda laikui bėgant keičiasi. Aukso gabalo pažeidžiamumas didėja tiesiogiai koreliuojant su didesne jo praba. Tais atvejais, kai tokie papuošalai lieka nenešioti ilgą laiką, netinkamai laikomi ir kaupiasi nešvarumai, rekomenduojama juos pamirkyti šiltame muiluotame vandenyje, įpiltame nedideliu kiekiu kepimo sodos. Vėliau rekomenduojama atlikti kruopštų valymo procesą, ypač sutelkiant dėmesį į segtukus, naudojant minkštą dantų šepetėlį.
Veiksmingiausias auksinių grandinių valymo būdas – sudėti jas į talpyklas ir švelniai pakratyti, kad išsivalytų nešvarumai. Po plovimo papuošalus reikia kruopščiai nuplauti šiltu vandeniu, į kurį įpiltas nedidelis kiekis etilo alkoholio. Norėdami nusausinti grandines, švelniai susukite jas į sausą rankšluostį ir nupoliruokite minkštu skudurėliu, sudrėkintu citrinos sultimis. Alternatyvus būdas valyti auksinius papuošalus yra šilto tirpalo, kuriame yra chloro kalkių, kepimo sodos, druskos ir vandens, naudojimas. Išėmus papuošalą iš šio tirpalo, jį reikia nuplauti šiltu vandeniu ir soda, nusausinti suvyniojus į minkštą audinį, nublizginti švelnia šluoste. Be to, amoniakas gali būti naudojamas aukso papuošalų blizgesiui atkurti.
Pasak juvelyro, pašildytas amoniako tirpalas, panašus į muiluotą vandenį, turi galimybę efektyviai išvalyti įmantrius įtrūkimus ir įdubimus, esančius reljefiniuose ir graviruotuose papuošaluose, ypač po akmenimis slypinčias vietas. Šis tirpalas puikiai tirpina įvairias priemaišas, tokias kaip nešvarumai, lakas, milteliai ir muilo likučiai, taip pašalinant bet kokius nelygumus. Be to, svarbu pažymėti, kad šis valymo būdas yra skirtas tik papuošalo paviršiui, užtikrinant, kad metalo sudėtis liktų nepakitusi.
Remiantis eksperto rekomendacija, papuošalus galima efektyviai valyti naudojant specializuotą pastą, tokią kaip pavyzdinė GOI. Tiesiog naudokite minkštą flanelę arba panašų audinį, šiek tiek panardinkite į pastą ir švelniai nupoliruokite papuošalo paviršių. Nors gilesni įbrėžimai gali išlikti, šis metodas pagerins bendrą blizgesį. Be to, tam tikrus gaminius taip pat galima valyti naudojant dantų pastą.
Nustatyta, kad aukso dirbinių valymas etilo alkoholiu, degtine ar odekolonu padidina jų spindesį. Be to, išmanantys asmenys siūlo auksinius žiedus švelniai patrinti plaktu kiaušinio baltymu arba nulupto svogūno skiltele, o po to švelniai nupoliruoti. Be to, įrodyta, kad aukso papuošalų panardinimas į saldintą vandenį veiksmingai atkuria ankstesnį jų blizgesį.
T. Vasiliausko teigimu, didžiausią žalą auksui daro sąlyčio su kietais paviršiais aktas. Tai rodo auksinio žiedo nešiojimas, kuris dažnai susiduria su trintimi į automobilio vairą ir durų rankenas, taip pat daug kartų sąveikauja su įvairiais virtuvės reikmenimis. Dėl to, kad auksas yra palyginti minkštesnis, palyginti su metalais, tokiais kaip plienas, jis yra linkęs subraižyti ir vėliau praranda blizgesį. Tokiais atvejais tradiciniai plovimo metodai yra neveiksmingi, todėl poliravimas yra vienintelis tinkamas sprendimas. Patikėjus šią užduotį profesionaliam juvelyrui, gaunami geriausi rezultatai, nes galutiniam gaminiui atkuriama pirminė, nesugadinta būklė, panaši į naujai įsigyto daikto būklę.
Nešvarumų kaupimasis žiedų, auskarų ar karolių akutėse yra dažna problema. Norėdami tai išspręsti, patartina kruopščiai nuvalyti kilpas ir aplinkines vietas degtuku, suvyniotu į vatą, suvilgytą spirite, gliceroliu ar amoniako tirpalu. Svarbu vengti naudoti aštrius daiktus, kurie gali pakenkti akims. Reikėtų pažymėti, kad tam tikri akmenys, pavyzdžiui, cirkonis ir sintetinės alternatyvos, laikui bėgant gali nusidėvėti. Kita vertus, kietesni akmenys, tokie kaip deimantas, safyras ir rubinas, yra labai atsparūs pažeidimams ir jiems sulaužyti reikia didelės jėgos. Tačiau verta paminėti, kad kai kurie brangakmeniai, pavyzdžiui, smaragdas, parduodami parduotuvėse, gali turėti nedidelių netobulumų, pavyzdžiui, vos matomų įtrūkimų ar druskų, kurie gali susilpninti jų paviršių. Vis dėlto, jei brangakmenis yra švarus ir kokybiškas, be matomų įtrūkimų, anot pašnekovo, tikimybė jį sugadinti yra mažesnė.
Norint išlaikyti papuošalų spindesį ir puošnumą, patartina susilaikyti nuo atviro jų laikymo ant kosmetinių staliukų.
Perlai nemėgsta cheminių reakcijų tyrimo ir supratimo.
Į jūros ar upės gelmėse įsitaisiusį kiautą įsiskverbus smiltskirmėliui ar smulkmeniškam parazitui, moliuskas reaguoja išskirdamas kalcio karbonatą, taip inicijuodamas perlo augimą. Ekologiški perlai dėl susidėvėjimo šiek tiek nusitrina, todėl reikia papildomos apsaugos, kai jie įdedami į karolius ar apyrankes. Tarp kiekvieno perlų esantis mazgas neleidžia jiems trintis vienas į kitą ir apsaugo jų vientisumą. Norint išlaikyti perlų vėrinių ar kitų papuošalų ilgaamžiškumą, reikia būti atsargiems – nenumesti jų atsitiktinai arba nedėti į maišelį, kur gali atsirasti trintis tarp perlų. Vietoj to, patartina perlų papuošalus laikyti tam skirtoje dėžutėje, užtikrinant, kad jie liktų apsaugoti.
Aukštos kokybės perlai laikui bėgant negelsta, nebent vasarą jie būtų pernelyg veikiami saulės spindulių. Būtina apsaugoti perlus nuo įvairių cheminių medžiagų poveikio, nes jie gali pakenkti perlų paviršiui. Juvelyro T. Vasiliausko teigimu, tuo atveju, jei nešiojant ant kaklo perlų vėrinys nuo prakaito šiek tiek išsitepa, priežiūrai pakanka švelnaus nuvalymo drėgna kempine, po to nusausinti. Valant perlus svarbu nenaudoti muilų, kuriuose yra dažiklių. Vietoj to, kruopščiai nuplaukite švariu vandeniu ir atskirai nusausinkite minkšta servetėle. Perlus pažeidžia kosmetika, kvepalai, plaukų lakas, todėl prieš dėvint perlų papuošalus patartina pasipuošti šiomis priemonėmis. Be to, patartina netepti bet kokiomis medžiagomis, kurios skleidžia kvapą kūno vietose, kurios liesis perlais.
Tualetinis staliukas nepasiūlo pačios optimaliausios vietos.
Remiantis eksperto analize, dauguma papuošalų nėra veikiami šviesos, todėl juos galima laikyti bet kurioje vietoje. Tačiau šiuo klausimu būtų protinga elgtis atsargiai. Nors papuošalai dažnai eksponuojami gerai apšviestose vitrinose parduotuvėse be jokios šviesos sukeltos žalos, vis tiek nepatartina jų nuolat palikti atvirų. Moterys dažnai deda savo papuošalus ant tualetinio staliuko, kur dulkės yra visur. Mažinti dulkių kaupimąsi ant papuošalų labai svarbu, jei norima ilgą laiką išlaikyti jų ryškumą ir grožį. Todėl papuošalus rekomenduojama per naktį laikyti dėžutėse, kad ant jų nenusėstų dulkės, kaip siūlo T. Vasiliauskas.
Pagal juvelyro įžvalgą, būtina pripažinti, kad panardintas į jūrą sidabras nėra gerai. Sūrio vandens, kūno prakaitavimo ir saulės poveikio ėsdinantis poveikis daro neigiamą poveikį šiam tauriajam metalui, todėl pagreitėja oksidacija ir spalvos pakitimas.
Vadovaujantis juvelyro eksperto patarimu, moterims, užsiimant indų plovimu, patartina nusimauti visus žiedus. Ši atsargumo priemonė yra pagrįsta, nes žiedai gali subraižyti, kai yra veikiami abrazyvinių metalinių puodų ir indų paviršių. Be to, ploviklių ir šveitimo miltelių buvimas linkęs nusėsti į sudėtingus žiedų raštus ir įtrūkimus, net jei tai gali būti ne iš karto pastebima. Tačiau ilgainiui susikaupia likučių, dėl kurių juvelyriniai dirbiniai praranda blizgesį ir estetinį patrauklumą.
