Ar kada nors jautėtės įstrigę, nes siekėte per aukštų tikslų? Mokymosi pasaulyje per didelis dėmesys galutiniams tikslams gali duoti priešingų rezultatų. Panagrinėkime, kaip į procesą orientuotas požiūris gali atskleisti tikrąjį jūsų potencialą.
Kodėl tikslai gali jus stabdyti
Paradoksas: aiškūs tikslai dažnai laikomi sėkmės žemėlapiu, tačiau iš tikrųjų jie gali riboti jūsų augimą. Šiuolaikinis mokslas apie mokymąsi rodo, kad pernelyg didelis susitelkimas į konkrečius rezultatus gali trukdyti kūrybiškumui ir įgūdžių ugdymui. Pavyzdžiui, olimpiniai sportininkai dažnai treniruojasi neturėdami griežtų tikslų, todėl gali prisitaikyti ir tobulinti savo techniką realiuoju laiku. Toks lankstumas padeda siekti geresnių rezultatų. Užuot siekę blizgančio trofėjaus, sutelkite dėmesį į tai, kaip kasdien, po vieną treniruotę, galite tobulinti savo įgūdžius.
Proceso galia, o ne tobulumas
Užsiimdami dalyku be tobulumo spaudimo, įgyjate turtingesnę mokymosi patirtį. Pagalvokite apie menininkus, kurie, užuot tobulinę vieną paveikslą, užsiima įvairiais stiliais. Stanforde atliktas įdomus eksperimentas parodė, kad studentai, kuriems buvo leista kurti kelis puodus, daug labiau patobulino savo įgūdžius ir kūrybiškumą nei tie, kurie buvo prisirišę prie vieno tobulo kūrinio kūrimo. Pirmoji grupė organiškai atrado techniką, o kartu ir gilesnius ryšius bei įžvalgas. Priimkite procesą; būtent jame ir įvyksta stebuklas!
Pasikartojanti praktika: Jūsų slaptasis ginklas
Kartojimo praktika gali skambėti banaliai, tačiau ji yra labai svarbi meistriškumo sudedamoji dalis. Panašiai kaip muzikantai praktikuoja gamas, taip ir tie, kurie reguliariai ir kryptingai praktikuojasi, pasiekia eksponentinį augimą. Studentai, kurie Stanfordo tyrime kūrė daugybę puodų, nustatė, kad įvairių metodų ir konstrukcijų tyrinėjimas leido labiau patobulinti įgūdžius nei susikoncentravimas ties vienu puodu, kol jis taps tobulas. Tai rodo, kad apimtis yra svarbesnė už tobulumą. Kiekviena pastanga, net jei ji netobula, kuria kūrybiškumo pagrindą, o tai ilgainiui lemia geresnius rezultatus.
Mokymosi patirties struktūrizavimas
Norite optimizuoti savo mokymąsi? Pabandykite planuoti tikslingo mokymosi intervalus. Pomodoro technika, kai mokomasi 25 minutes, o po to daroma trumpa pertrauka, gali pagerinti koncentraciją ir įsiminimą. Šis metodas leidžia pasinerti į temą be streso dėl konkrečių tikslų. Laikykite tai sau skirtu „tyrinėjimo laiku“! Tokie struktūruoti užsiėmimai ne tik skatina pasiekimų jausmą, bet ir padeda atsipalaiduoti, kad išvengtumėte perdegimo. Nustebsite, kaip šiek tiek disciplinos gali chaotišką mokymosi laiką paversti kryptingu mokymosi nuotykiu.
Išlaikyti pagreitį
Išlaikyti motyvaciją gali būti sudėtinga, ypač kai ruošiamasi dideliam etapui. Kad išlaikytumėte pagreitį, įtraukite reguliarią praktiką į savo kasdienybę dar prieš ateinant tiems svarbiems momentams. Galvokite apie tai, kaip apie lėktuvo kūrimą skrydžio metu. Bendraukite su bendruomene, dalinkitės savo pažanga, gaukite grįžtamąjį ryšį ir palaikykite tą jaudulio spiralę! Kai esate susiję su kitais, mokymasis tampa ne vieniša užduotimi, o labiau bendru nuotykiu. Taip jūsų entuziazmas klesti, todėl kelionė tampa maloni ir naudinga.
Į procesą orientuoto mokymosi būdai
Taigi, kokie yra keli puikūs į procesą orientuoto mokymosi skatinimo būdai? Pradėkite nuo augimo mąstysenos; tikėkite, kad pasistengę galite tobulėti. Tada pasinerkite į mokymosi sesijas, kuriose suderintas tyrinėjimas ir praktika. Bendradarbiaukite su bendraamžiais ar mentoriais, kad gautumėte konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, nes bendruomenės dalyvavimas gali padaryti stebuklus motyvacijai. Galiausiai nepamirškite prisitaikyti ir būti atviri pokyčiams; geriausiai išmokstama netikėtuose aplinkkeliuose. Kiekvienas žingsnis yra didesnės kelionės meistriškumo link dalis!
Į procesą orientuoto mokymosi metodo taikymas gali pakeisti jūsų kelionę į meistriškumą. Susitelkite į kelionę, mėgaukitės praktika ir žingsnis po žingsnio atskleiskite savo tikrąjį potencialą.