Kasdieniniame gyvenime mes jų naudojamės skaitmenimis. Tai yra sutartiniai ženklai skaičiams žymėti. Iš viso jų yra dešimt: 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9. Jais galime užrašyti bet kuriuos skaičius, atlikti apskaičiavimus ir aplamai skaičiuoti. Skaičių ženklai — skaitmenys — turi savo istoriją. Ji yra susijusi su dvasiniu žmonijos vystymusi ir jos kultūriniu lygiu. Pirmykštis žmogus operavo paprasčiausiomis sąvokomis, naudojosi dviem apibrėžimais: vieneto ir dydžio. To jam pakakdavo primityviame gyvenime. Tačiau, kai gimsta visuomenė, pasidaro reikalinga dalyti materialines gėrybes tam tikrais santykiais.
Žmonės pradeda kalboje vartoti skaitvardžius, pirma paprasčiausius: vienas, du, trys, paskiau sudėtingesnius, ir, naudodamiesi kombinacijomis, išreiškia didelius skaičius. Pavyzdžiui, septyni — tai trys, trys ir vienas. Manoma, kad sutartiniai ženklai skaičiams reikšti pasirodė tuo pačiu metu, kaip ir raštas. Atsiranda lyg skaičių abėcėlė. Seniausi ženklai, kurie buvo naudojami skaičiams ir skaičiavimams, mums žinomi iš archeologinių iškasenų. Tie ženklai labai įvairūs. Senovės Egipte vienetui žymėti kurį laiką buvo vaizduojamas ribos stulpas, skaitmuo 5 buvo piešiamas kaip balandis, 7 — kaip gaidys, 10 kaip pasaga ir t. t.
Norint parašyti kokį nors skaičių, stačiai buvo piešiamas atitinkantis daiktas. Vėliau šis sudėtingas būdas užleido vietą paprastesniam. Babilono gyventojai, naudojęsi kyliaraščiu, vienetą vaizdavo kaip vieną kylį, dvejetą kaip du kylius, dešimti — kaip mazginį kylį, pasuktą smaigaliu į kairę, ir t. t. Iki mūsų dienų išliko gana griozdiški įvairių skaičių vaizdavimai, kurie buvo priimti senovės Romoje. Be abejo, jūs visi pažįstate juos. Sudėtingiems skaičiavimams šis skaičių rašymo būdas aiškiai netinka.
Skaitmenys, kuriuos priimta vartoti šių dienų civilizuotame pasaulyje, vadinami arabiškaisiais. Tikriausiai arabai atsinešė juos iš Indijos į Egiptą, iš kur jie per Viduržemio jūros pakrantes pasiekė Europą, maž-daug X m. e. amžiuje. Žinoma, tuometiniai žymėjimai skyrėsi nuo šiandieninių. Mes gerai įsivaizduojame, su kokiais sunkumais susidurdavo senovės pasaulio žmonės, norėdami skaičiuoti dideliais skaičiais.
Rimtai palengvėjo skaičiavimas, kai buvo įvestas skaitmuo 0, leidžiantis suteikti skaitmenims įvairias skaičių reikšmes priklausomai nuo tos vietos, kurioje jie parašyti. Pavyzdžiui, skaitmuo 6 skaičiuje 60 reiškia šešias dešimtis, o tuo tarpu 6 su trimis nuliais — šešis tūkstančius. Toks skaičių rašymo būdas vadinamas pozicine sistema. Jos pradmenys, kaip ir dešimtainės sistemos pradmenys, buvo žinomi gana anksti. Abiem sistemoms susijungus, taip pat bendrai joms besivystant, supaprastėjo skaitmenų rašymas ir skaičiavimas.
