Mokslininkas ir gydytojas ne be pagrindo teigė, kad augalų lakiosios medžiagos, patekdamos per plaučius ir odą į žmogaus organizmą, balzamuoja jo jungiamąjį audinį ir trukdo prasidėti organizmo senatviniams pakitimams. Augalų aromatinės medžiagos taip pat užmuša ligas sukeliančius mikrobus arba stabdo jų vystymąsi ir kartu apsaugo organizmą nuo infekcinių ligų. Tačiau grįžkime prie gilios senovės gydytojų ir mokslininkų. Jų laikais gana populiari buvo, pavyzdžiui, vaistinė šventagaršvė.
Stamboki augalo šakniastiebiai ir šaknys turi iki 1 % eterinio aliejaus. Kadaise šventagaršvė įėjo į garsių likerių šartrezo ir benediktino slaptą receptūrą. Štai ką rašė apie ją garsus rusų gydytojas N. Ambodikas: „Islandijos, Suomijos ir kitų Šiaurės šalių gyventojai labai godžiai valgo jaunas šventagaršvės atžalas, žalias ir virtas. Kartais nulupę viršutinę šventagaršvės šakny odelę, verda jas piene arba kepa pelenuose ir tokias vartoja nuo krūtinės nuo kosulio ir peršalimo. O suvalgę šventagaršvės vienametę šaknį, lapiai mano, jog ilgai gyvensią”.
Priskirdami kai kuriems augalams gyvenimo prailginimo, senatvės išvengimo savybes, senovės mokslininkai ir gydytojai daug dėmesio skyrė racionaliai mitybai. Šiai problemai buvo skirti Hipokrato, Celso, Galeno, Avicenos darbai. Kai kurie iš jų rekomendavo vartoti kukurūzus, žirnius, pupeles ir vėl ne be pagrindo: juose yra baltymų, mineralinių druskų, vitaminų, ypač B grupės. Beje, vertingiausias mineralinių druskų šaltinis organizmui yra žalios daržovės, vaisiai ir uogos. Dabartiniu metu numatyti aktyvaus įsikišimo į senėjimo procesus, ypač per ankstyvo senėjimo, būdai. Tuo tikslu vartojami biologiniai stimuliatoriai — augalų audinių preparatai, ekstraktai, antpilai.
Nustatyta, kad, gydant pradines smegenų kraujagyslių sklerozės formas, teigiamai veikia preparatai iš kaukazinės dioskorėjos. Be to, yra žinoma nemaža gamtinių priemonių, kurios pagerina sveikatą ir kartu prailgina gyvenimą. Viena iš jų yra žiedadulkės. Jos turi daug azotinių medžiagų, angliavandenių, vitaminų (ypač rutino ir karotino), augimo hormonų, mineralinių druskų, į riebalus panašių ir kitų medžiagų. Pastebėta, kad yra naudinga vartoti medų su alavijumi ir spygliuočių medų.
Pastarasis gerina širdies ir kraujagyslių, nervų ir kvėpavimo sistemų, skrandžio ir žarnyno veiklą, stiprina organizmą, pasižymi antimikrobiniu ir žaizdas gydančiuoju veikimu. įvairiai vartojami preparatai iš augalinės žaliavos padeda atitolinti senatvę, prailginti darbinę ir kūrybinę ilgametystę.
Žolių vonios. Oda yra labai svarbi žmogaus organizmo medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Jos funkcijos yra apsauginės (saugo nuo kenksmingų išorinių veiksnių — mechaninių, cheminių, mikroorganizmų patekimo, apykaitos produktų, mikrobų toksinų, kai kurių medikamentų išsiskyrimo), užtikrina lytėjimo jutimą, šilumos reguliaciją, dujų apykaitą, endokrinines ir imunobiologines funkcijas, kurios yra tokios būtinos žmogui. Štai kodėl svarbu, kad oda būtų švari ir normaliai funkcionuoti; tam padeda higieninės vonios. Pasirodo, kad žmogus nuo seno vartoja vandenį ne tik higieniniais tikslais, bet ir gydymui.
