KAS YRA SAULĖS UŽTEMIMAS?
Šis reiškinys labai paprastas: judėdamas aplink Žemę, Mėnulis tam tikru momentu užstoja Saulės diską. Kaip tik tada ir įvyksta Saulės užtemimas. Jeigu Mėnulis užstoja visą diską, būna pilnas užtemimas, jeigu dalį – dalinis.
Yra žinomas toks istorinis anekdotas. Garsusis Periklas, senovės Graikijos valdovas, lipo į laivą kaip tik tuo metu, kai prasidėjo Saulės užtemimas. Išsigandę jūreiviai norėjo bėgti iš laivo. Tada Periklas vienu rankos judesiu išaiškino jiems to reiškinio esmę. Jis tiesiog pakėlė ranką su permestu ant jos apsiaustu taip, kad apsiausto šešėlis kristų ant jo veido. Šiuo atveju apsiaustas atliko Mėnulio, o Periklo veidas — Žemės vaidmenį.
Tokie reiškiniai, kaip Saulės užtemimas, aplamai ne retenybė. Tačiau jie būna matomi palyginti siauroje Žemes juostoje, nes Mėnulio šešėlis gana mažas; kartais jis siekia šimtą kilometrų, o aplamai jis yra dar mažesnis, mat, Mėnulis toli nuo Žemės. Mėnulio šešėlio kelias Žemėje nuo užtemimo ligi užtemimo įvairus. Todėl retai pasitaiko, kad užtemimo juosta eitų per palyginti mažą šalį (pavyzdžiui, per Lenkiją), tai būna vidutiniškai vieną kartą per kelis dešimtmečius.
Užtat užtemimai TSRS teritorijoje — labai dažnas, beveik kasmetinis reiškinys.
KODĖL ŠVIEČIA SAULĖ IR ŽVAIGŽDĖS?
Saulė ir žvaigždės yra dujiniai rutuliai su labai aukšta temperatūra (daugiau kaip dešimt milijonų laipsnių) ir labai dideliu slėgimu (šimtus milijardų atmosferų). Šiomis sąlygomis susidūrus žvaigždžių viduje atomams, pasikeičia elementų branduoliai, įvyksta branduolinė reakcija, ir dėl to išsiskiria milžiniški energijos kiekiai. Ši energija, spinduliuodama visomis kryptimis žvaigždės viduje vis ilgėjančia banga, pagaliau iš jos išeina tuo pavidalu, kurį kaip tik ir matome.
Iš įvairių reakcijų, vykstančių Saulėje ir žvaigždėse, svarbiausia yra vandenilio virtimas heliu. Mes laikome ją pagrindiniu energijos žvaigždžių viduje tiekėju. Be šios reakcijos, turbūt, vyksta ir kitos, kurių mes nežinome ir kurios taip pat gali tiekti energiją žvaigždėms ir Saulei.
KODĖL SAULĖ BŪNA O KARTAIS RAUDONA, NORS DANGUS NEDEBESUOTAS?
Saulės disko vaizdas priklauso išimtinai nuo mūsų atmosferos. Pavyzdžiui, jeigu Saulė žemai (arti horizonto), jos spinduliai eina pro tankesnį atmosferos sluoksni, negu tada, kai ji aukštai. Todėl ties horizontu Saulė visada raudona, o dideliame aukštyje — balta. Žinoma, pasitaiko, kad Saulė atrodo raudona net ir atsidūrusi aukštai; tai atsitinka, kai ore būna didelis rūkas, kuris žydruosius spindulius išsklaido labiau už raudonuosius.
Jeigu atsidurtume už Žemės atmosferos, Saulės vaizdas praktiškai nepasikeistų, nes visi pakitimai, vykstantieji Saulės paviršiuje, mažai teturi įtakos jos vaizdui ir visos Saulės spinduliavimo intensyvumui.
