Tinkama drėgmė yra esminis veiksnys užtikrinant komfortą namuose. Žiemą plastikiniai langai dažnai sukelia per didelę drėgmę, todėl reikia pašalinti drėgmę iš patalpų oro.
Patogi ir kontroliuojama mikroaplinka.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Jolanta Rybalko akcentuoja Lietuvoje nusistovėjusius reglamentus dėl idealaus santykinio oro drėgnumo lygio gyvenamosiose patalpose. Šaltuoju metų laiku, kuriam būdinga trijų dienų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra neviršija +10 °C, rekomenduojamas santykinės drėgmės diapazonas yra 35-60 proc. Panašiai šiltuoju metų periodu rekomenduojamas 35–65 procentų santykinis oro drėgnumas. Pažymėtina, kad esant 30 procentų drėgmės lygiui, patalpos laikomos per sausomis, o 70 procentų – per drėgnomis.
Per daug drėgmės tam tikroje erdvėje gali susikaupti dėl įvairių veiklų, tokių kaip maisto gaminimas, drabužių džiovinimas ir net žmogaus kvėpavimas. Jis linkęs kauptis ant šalčiausių paviršių, ypač ant stiklo, o tai rodo, kad trūksta tinkamos ventiliacijos. Tais atvejais, kai būste yra plastikiniai langai, žinomi dėl savo geresnio sandarumo, palyginti su mediniais, jie yra mažiau linkę į oro nutekėjimą, todėl ant stiklo paviršių kondensuojasi drėgmė, o tai rodo oro cirkuliacijos sutrikimą patalpoje. .
Panašiai nėra neįprasta, kad įgudęs terpė susiduria su grybelinėmis ligomis, dėl kurių paviršiuose dauginasi pelėsis. Optimalios sąlygos pelėsiui atsirasti ir plisti – maždaug 20 °C temperatūra ir 95 proc. viršijanti santykinė oro drėgmė. Nepakankamas oro srautas dar labiau skatina grybų dauginimąsi. Todėl pelėsis klesti esant aplinkos temperatūrai, ypač aplinkoje, kurioje yra padidėjęs drėgmės lygis ir nepakankama ventiliacija.
Egzistuoja daugybė veiksnių, lemiančių per didelės drėgmės kaupimąsi pastate, o išoriniai šaltiniai, tokie kaip stogų gedimas, vandentiekio nutekėjimas, plytų sienų įtrūkimai ir kondensatas ant vamzdynų bei metalinių konstrukcijų, yra vyraujantis. Be to, vidiniai veiksniai, tokie kaip nepakankamos šildymo ir vėdinimo sistemos, taip pat drėgmės kondensacija ant šaltų paviršių, prisideda prie bendro drėgmės lygio. Be to, drėgmės lygį patalpose gali įtakoti sezoniniai pokyčiai, oro sąlygos ir buitinės technikos naudojimas.
Prasidėjus šildymo sezonui patalpų atmosfera tampa pernelyg sausa, santykinė oro drėgmė nukrenta iki vos 20–25 proc. Kai patalpų temperatūra nukrenta žemiau +18 °C, o santykinė oro drėgmė viršija 60 procentų, patalpų oras prisisotina drėgmės, todėl vėsiausiose patalpų vietose (pvz., langų stikluose) pradeda kondensuotis.
Žvarbus oras gana varginantis.
Dėl sauso oro patalpoje gali išsausėti oda ir gleivinės, o tai savo ruožtu pažeidžia apsaugines organizmo funkcijas. Per didelio sausumo laikotarpiais žmonės dažnai pabunda nuo gerklės džiūvimo, sausų nosies ertmių ir nosies užgulimo, todėl tampa sunku kvėpuoti. Be to, viršutinių kvėpavimo takų džiūvimas padidina jautrumą infekcijoms. Nepakankama drėgmė ore taip pat neigiamai veikia odą, todėl prarandama elastingumas, stangrumas ir pagreitėja senėjimas. Be to, dėl sauso oro plaukai gali tapti trapūs ir susilpnėti nagai. Alergines reakcijas, paveikiančias akis, taip pat dažnai sukelia sausas patalpų oras, todėl padidėja jautrumas, ašarojimas, paraudimas ir jautrumas šviesai. Oda aplink akis gali išsausėti, patinti ir niežėti.
Susidūręs su dideliu drėgmės lygiu, pelėsis pradeda daugintis ant drėgnų paviršių tam tikroje srityje. Skilus jų ląstelėms, susidaro nepatrauklus kvapas, o sporų išsiskyrimas į patalpų atmosferą gali sukelti alerginių negalavimų. Drėgmės prisotintose patalpose žmogaus kūnas išskiria papildomą šilumą, todėl jaučiamas šaltkrėtis, galintis sukelti galvos skausmą arba pabloginti lėtinį bronchitą.
Kokių priemonių reikia imtis, jei namuose per daug drėgmės? P. Rybalko nurodymu, pati tiesiausia rekomendacija būtų palaikyti nuolatinį vėdinimą patalpose, taip palengvinant drėgmės perteklių ir neleisdama rasoti langams. Galima pagrįstai tikėtis, kad langai tose vietose, kuriose yra didesnis drėgmės lygis, pavyzdžiui, vonios kambaryje ar virtuvėje, greičiau kaupsis rasa. Todėl gaminant maistą patartina naudoti gartraukį, vonioje įrengti ištraukiamą ventiliaciją arba palikti duris tam tikrą laiką atidarytas, kad drėgmė išsisklaidytų.
Tinkamo vėdinimo užtikrinimas patalpoje padeda ne tik palaikyti palankų mikroklimatą, bet ir išvalyti orą, pašalinti per didelę drėgmę, išvengti drėgmės kaupimosi ant šaltesnių paviršių, tokių kaip langai. Tais atvejais, kai vėdinimo sistemų nėra arba jos neveikia, rekomenduojama visą dieną periodiškai 10-15 minučių atidaryti visus langus, kad būtų aeruojama erdvė. Tačiau itin svarbu užtikrinti, kad vėdinimo metu patalpų temperatūra nenukristų žemiau +15 laipsnių Celsijaus.
Jei palangė yra per plati virš radiatorių, trukdanti efektyviai šilto oro cirkuliacijai ir trukdant jam kilti į langą, todėl rasoja, patartina langą pakeisti siauresne alternatyva.
Būtina padidinti drėgmės lygį sausose patalpose. Ir atvirkščiai, pernelyg drėgnose patalpose patartina įsigyti oro sausintuvą – įrenginį, skirtą drėgmei pašalinti.
Namuose būtina palaikyti optimalų drėgmės lygį, vengiant tiek per didelio sausumo, tiek per didelės drėgmės. Tai rodo, kad trūksta pusiausvyros, ant langų susidaro kondensatas ir ant sienų atsiranda pelėsis, reiškia, kad patalpose yra per daug drėgmės.
Į kokius veiksnius reikia atsižvelgti renkantis oro drėkintuvą?
Mikroklimato ir oro kokybės gerinimo prietaisų, „VP sprendimai“ (www.orosprendimai.lt) prekyboje besispecializuojančios bendrovės generalinis direktorius Deividas Kasperas (www.orosprendimai.lt) siūlo ekspertų patarimus, kaip pasirinkti oro sausintuvą ar drėgmės surinkėją pagal įvairius veiksnius.
Oro sausintuvai yra specialiai sukurti taip, kad per tam tikrą laiką ištrauktų tam tikrą drėgmės kiekį iš aplinkos oro. Vadinasi, tinkamo sausintuvo pasirinkimas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į patalpos, kurioje numatoma sausinti orą, matmenis. Be to, norint užtikrinti optimalų oro sausinimą, patartina rinktis didesnės talpos modelį. Jei to nepadarysite, prietaisas gali veikti maksimaliai, kad pašalintų per didelę drėgmę, o tai sumažins bendrą jo efektyvumą ir ilgalaikį atsparumą.
Pavyzdžiui, patalpose, kurių plotas – 80 kv.m, rinktis 80–90 kv.m sausintuvą nėra optimalus pasirinkimas. Taip yra todėl, kad prietaisas turės veikti ilgą laiką ir gali greičiau susidėvėti. Be to, nuosekliai naudojant drėkintuvą norimam drėgmės lygiui palaikyti, padidės elektros sąnaudos. Todėl išmintingiausia yra pasirinkti galingesnį oro sausintuvą. Tai užtikrins geresnį veikimą, ilgesnį tarnavimo laiką, sumažins elektros sąnaudas ir efektyvesnį džiovinimą. Buitinių oro sausintuvų galia svyruoja nuo 150 iki 700 vatų.
Labai svarbu atsižvelgti į aplinkos oro temperatūrą patalpoje, kurioje bus naudojamas drėgmės kolektorius. Daugelis oro sausintuvų nėra sukurti taip, kad efektyviai veiktų esant žemesnei temperatūrai ir gali užšalti, dėl to sumažės efektyvumas arba visiškai išsijungs. Tačiau yra modelių, kurie gali veikti žemoje temperatūroje. Be to, žiemos metu absoliuti santykinė oro drėgmė paprastai būna mažesnė, todėl drėgmės surinkėjai yra mažiau reikalingi, nebent žmogus gyvena šalia reikšmingo vandens šaltinio, pvz., ežero, tvenkinio ar jūros, arba patalpose palaikoma nuolat žema temperatūra, dėl kurios susidaro vandens garai. kondensuotis.
Koks yra jo veikimo mechanizmas?
Dauguma drėgmės rinktuvų veikia bendru principu: jie įsiurbia orą ir greitai jį atvėsina, todėl kondensuojasi drėgmė. Tada ventiliatorius paskirsto sausą orą atgal į kambarį. Išgaunamas vanduo arba surenkamas į specialiai tam skirtą indą, arba išleidžiamas per drenažo vamzdį, daugumoje drėgmės rinktuvų yra įrengti abu mechanizmai. Be to, kai kuriuose sausintuvuose yra sugeriančios medžiagos, kuri sugeria drėgmės perteklių iš oro, o kaitinant ją išskiria kaip garus.
Iš pradžių oro sausintuvas turi būti naudojamas patalpoje, kurioje yra didžiausias drėgmės lygis ir kur dažnai kyla problemų dėl per didelės drėgmės. Esant scenarijui, kai reikia džiovinti kelias tarpusavyje sujungtas patalpas, įrenginio transportuoti per patalpas gali ir nereikėti, nes užteks natūralaus drėgmės išsklaidymo ir drėgmės kolektoriaus ventiliatoriaus oro maišymo galimybių. Tačiau patartina, kad oro sausintuvas pirmenybę teiktų oro džiovinimui patalpoje, kurioje jis yra.
Jei kruopščiai pasirinkote tinkamą oro sausintuvą, atsižvelgdami į erdvės dydį ir drėgmę, o jame nėra reikšmingų drėgmės pertekliaus šaltinių, prietaisas gali efektyviai sumažinti drėgmę per kelias dienas, o gal ir per savaitę. Iš pradžių sausintuvui gali tekti veikti ilgesnį laiką, kad būtų gerai išdžiovinti visi patalpoje esantys daiktai, tokie kaip baldai, grindys ir drabužiai. Pasiekus pageidaujamą drėgmės lygį, oro sausintuvo automatinė drėgmės palaikymo funkcija sumaniai reaguos į aplinkos drėgmę, automatiškai išsijungs ir įsijungs, kai reikia.
Drėgmės surinkėjo skleidžiamo garso lygį pirmiausia įtakoja jo tipas ir galia. Kompresorių pagrindu veikiantys sausintuvai paprastai skleidžia daugiau triukšmo, palyginti su tais, kurie neturi kompresorių. Nors oro sausintuvai nėra visiškai be triukšmo, jų garso išvestis skiriasi priklausomai nuo konkretaus modelio. Gamintojai paprastai pateikia savo sausintuvų garso lygį decibelais.
Oro sausintuvams paprastai reikia minimalios priežiūros ir paprastai nereikia keisti sunaudojamų dalių. Pirminė priežiūra apima reguliarų apsauginio filtro valymą, paprastai atliekamą kartą per mėnesį, siekiant pašalinti susikaupusias dulkes, pūkus, plaukus ir kitas ore esančias šiukšles. Užtikrinus, kad oro sausintuvas išliks švarus, efektyviai prailgins jo eksploatavimo laiką.
Buitinio oro sausintuvo kaina gali labai skirtis – nuo mažiau nei 150 eurų iki virš 500 eurų. Nors šie įrenginiai veikia pagal tą patį pagrindinį principą, skirtumai yra meistriškumo lygis, našumas (matuojamas litrais per valandą) ir vidiniai komponentai, kurie lemia kiekvieno oro drėkintuvo unikalumą. Norint nustatyti tinkamiausią modelį pagal jūsų poreikius, patartina susipažinti su bendrais šių prietaisų skirtumais ir pasirinkti jūsų poreikius atitinkančias sausintuvo savybes.
