Apsinuodijus žalčialunkės uogomis ar kitomis augalo dalimis, plaunamas skrandis, sukeliamas vėmimas ir viduriavimas bei suleidžiama nuodus sugeriančių medžiagų. Pasiskirstymas, auginimas Žaliasis migdolas Lietuvoje natūraliai aptinkama viena rūšis – paprastasis žalčialunkis.
O argi neateitumėte atidžiau pasižiūrėti, jei ankstyvą pavasarį miške pamatytumėte krūmą be lapų, žydintį ryškiais alyviniais žiedais? Mane iš karto suviliojo ši išskirtinė spalva. Tai nuodingas augalas su nevalgomomis raudonomis uogomis ir žaliais lapais vasarą.
Vasarą jį sunkiau pastebėti, raudonos uogos jį išduoda, nes man teko susidurti tik su augančiu krūmynuose. Žinoma, visko pasitaiko. Rašoma, kad vaikai kartais susigundo valgyti šių augalų uogas, todėl jei žinote, kur jie auga, saugokite mažylius. žaliosios sausmedžio zylės žiedai
Apsinuodijimo požymiai. Nerekomenduojama žydinčių šakelių neštis į patalpas. Žiedadulkės gali sukelti kvėpavimo takų ir akių uždegimą. Nuodingiausi yra kaulavaisiai. Valgant uogas, kramtant žievę patinsta lūpos, stipriai sudirgsta burnos gleivinė, gali atsirasti vandeningų pūslių ar net iškristi dantys.
Apsinuodijus galima šlapintis krauju, o sunkiais atvejais netekti sąmonės ar net mirti. Apie 10-12 uogų yra mirtina dozė žmogui. Apsinuodijus pasireiškia bendras silpnumas, pilvo pūtimas, vėmimas ir viduriavimas.
Ji gana dažna Lietuvoje, rečiau paplitusi Žemaitijoje. Auginamos kelios dekoratyvinės rūšys, besiskiriančios žiedų ir vaisių spalvomis. Mėgsta derlingą priemolį arba priesmėlį, pakenčia dalinį pavėsį, atspari šalčiui, bet sunkiai ištveria sausrą.
Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDal%C4%8Dialunkis
