Rgs 5, 2021
127 Views
Komentavimas išjungtas įraše Architektūra grindžiamas IS projektavimas

Architektūra grindžiamas IS projektavimas

Written by

Viena iš pažangiausių veiklos procesų ir taikomųjų programų integravimo metodologijų vadinama „architektūriniu modeliavimu” ar „architektūra grindžiamas IS projektavimas” (angį. Architecture-Driven Approach). Veiklos informacinė architektūra apima bendros sistemos struktūros, sistemos komponenčių, loginių jų ryšių ir išoriškai matomų savybių modeliavimą (projektavimą). Organizacijų informacinės architektūros modeliavimas tiesiogiai skirtas informacijos sistemų, atitinkančių realius veiklos poreikius, projektavimo ir realizavimo metodams vystyti.

2.1. J. Zachman modelis „ISA Framevvork”

1987 m. IBM darbuotojas John Zachman, turintis 26-ių metų taikomųjų informacinių sistemų projektuotojo patirtį, sukūrė Zachman Framevvork for Enterprise Architecture – organizacinių sistemų architektūros modelį, skirtą organizacijų veiklai aprašyti ir analizuoti veiklos integralumą, vykdant veiklos kompiuterizavimą.. J.Zachman tvirtina, kad veiklos sistemos architektūros tyrimas tampa ne tik svarbus, bet ir būtinas, ruošiant organizacijas konkurencinei kovai globalioje XXI amžiaus ekonomikoje.

J.Zachman modelis trumpai yra vadinamas „ISA modeliu” („ISA Framework”). Sis modelis teikia bendrą terminologiją ir struktūrą, skirtą sudėtingų šiuolaikinių organizacijų veiklai aprašyti. ISA Framevvork modelis turi aiškią praktinę paskirtį – apsaugoti sparčiai besivystančius biznio procesus (t.y. sparčiai augančias organizacijas) nuo desintegravimo.

Vėliau, populiarindamas šį modelį, J.Zachman įkūrė ZIFA – The Zachman Institute for Framevvork Advancement (www.zifa.com). Tai informacinių technologijų srities profesionalų tinklas, vienijantis tuos, kurie supranta organizacijų architektūros tyrimo svarbą kuriant XXI amžiaus organizacijas.

Šiuo metu J.Zachman modelis populiarus – naudojamas kuriant veiklos modeliavimo ir kompiuterizuoto IS projektavimo programų paketus (pavyzdžiui, sistema System Architect), yra plėtojamas -sukurtas trijų matavimų šio modelio variantas, kuris aprašytas ZIFA interneto svetainėje.

ISA modelio sudėtis

Organizacijos informacijos sistemos architektūros (ISA) modelis yra bazinė struktūra, kuri atvaizduoja visų paskirčių informacinių sistemų (IS), veikiančių organizacijoje, architektūrą keliais svarbiausiais aspektais, būtinais organizuojant IS kūrimą, jas integruojant, valdant, vystant ir analizuojant jų veikimą.

Tokie skirtingus tyrimo aspektus atitinkantys architektūros atvaizdavimai yra vadinami artifaktais. ISA modelis sukuria dvimatį veiklos architektūros modelį: organizacijos veikla dekomponuojama dvimatėje erdvėje. Vertikalios ašies kryptimi išdėstyti veiklos aprašymo (modeliavimo) lygmenys, horizontalios ašies kryptimi išdėstyti veiklos analizės aspektai (ISA Framework modelio sudėtis lentelė).

Pirmajame ISA modelio variante buvo trys organizacijos veiklos tyrimo aspektai „funkcijos”, „duomenys” ir „tinklas”. 1992 m. modelis buvo papildytas trimis naujais veiklos tyrimo aspektais „žmonės”, „laikas” ir „motyvavimas”. ISA modelio sudėtis pateikta ISA Framework modelio sudėtis lentelėje.

Veiklos aprašymo aspektai

Kiekviename aprašymo lygyje organizacijos veikla tiriama šešiais aspektais (ISA Framework modelio sudėtis lentelės stulpeliai), kurių sąlyginiai pavadinimai yra tokie:

•  „Duomenys” (Data) , atsako į klausimą „ką?” (What ?);

Šis stulpelis aprašo organizacijoje naudojamos informacijos turinį: duomenis. Duomenys susideda iš esybių (entities) ir jų tarpusavio ryšių (relationships).

•  „Funkcijos” (Function), atsako į klausimą „kaip?” (How?)

Sis stulpelis skirtas organizacijoje vykstančių procesų ir funkcijų aprašymui. Jis aprašo tai, kaip yra naudojami duomenys. Aprašo elementai yra procesai (funkcijos), argumentai, procesų (funkcijų) įeigos ir išeigos.

•  „Tinklas” (Network), atsako į klausimą „kur?” (Where?)

Šis stulpelis aprašo, kurioje organizacijos vietoje (kur) vyksta procesai, kur preduodami ir apdorojami duomenys. Modelis susideda iš tinklo viršūnių ir lankų.

•  „Žmonės” (People), atsako į klausimą „kas?” (Who?)

Šis stulpelis aprašo darbų (procesų) vykdytojus: organizacijos valdymo ir pareigų išsidėstymą: darbuotojus, padalinius ir atliekamus darbus ar formuojamus produktus. Modelis susideda iš vykdytojų (agents) ir darbų (works).

•  „Laikas” (Time), atsako į klausimą „kada?” (When?)

Šis stulpelis skirtas įvykių sekos aprašo sudarymui, kuris apibrėžia veiklos kriterijus, organizacijos resursų naudojimo tvarką.

•  „Motyvavimas” (Motivation), atsako į klausimą „kodėl?” (Why?) Šis stulpelis skirtas organizacijos veiklos motyvavimui aprašyti, kur veiklos rezultatai (produktai) ir yra tikslai ir siekiai, o veiklos priemonės yra strategijos ir metodai.

Article Categories:
Kompiuteriai

Comments are closed.