Sau 5, 2023
11 Views
Komentavimas išjungtas įraše Augalų cheminė sudėtis

Augalų cheminė sudėtis

Written by

Augalų cheminė sudėtis

Baltymai.

Baltymai – svarbiausia organizmo medžiaga, be kurios negali egzistuoti jokia gyvybė. F. Engelsas rašė: Gyvybė yra baltyminių kūnų egzistavimo forma”.

Jie yra ląstelių ir audinių statybinė medžiaga ir organizmo energijos šaltinis. Baltymai susideda iš aminorūgščių: alanino, arginino, asparagino, valino, histidino, glicino, glutamino, izoleucino, leucino, lizino, metionino, prolino, serino, tirozino, treonino, triptofano, fenilalanino, cisteino ir kt.

Mokslininkai mano, kad vienos aminorūgštys kepenyse gali būti pakeistos kitomis, bet yra ir tokių aminorūgščių, kurių organizmas nesugeba pasigaminti, todėl jas turime gauti su maistu. Jos vadinamos esminėmis, arba būtinomis (triptofanas, leucinas, izoleucinas, valinas, treoninas, lizinas, metioninas, fenilalaninas).

Baltymai, kuriuose yra šių aminorūgščių, vadinami pilnaverčiais.

Negaudami lizino, nustoja augę vaikai, moterims sutrinka menstruacinis ciklas, jos jaučiasi prastai, skauda galvą. Triptofano labai reikia augančiam organizmui, nes be šios aminorūgšties gali sutrikti hemoglobino gamyba, žmogus gali susirgti mažakraujyste. Nemažai triptofano yra žirniuose ir pupelėse.

Metioninas dalyvauja organizmo augimo bei formavimosi procesuose, apsaugo kepenis, kad jos nesuriebėtų, o kraujagysles nuo aterosklerozės. Jo yra ne tik gyvūninės kilmės, bet ir augaliniuose maisto produktuose, ypač žirniuose, pupelėse, sojose, burokėliuose, salotinėse daržovėse. Triptofano, lizino randama kukurūzuose, lizino ir treonino – kviečiuose.

Ankštinių augalų baltymuose yra nemažai tirozino, iš kurio organizme pasigamina dofaminas, noradrenalinas ir adrenalinas – itin svarbios nervų sistemai medžiagos. Iš alanino kepenyse gaminasi gliukozė.

Daugiausia augalinės kilmės baltymų yra daržovėse: pupose (26%), pupelėse (24%), žaliuosiuose žirneliuose ir kt. Pilnaverčių baltymų (po truputį) yra bulvėse, kopūstuose ir kt. Nors augalinės kilmės baltymuose yra ne visų svarbiausių aminorūgščių, bet jų organizmui užtenka. Rekomenduojama valgyti mišrų augalinį maistą.

Tyrimais nustatyta, kad organizmui kenkia ne tik baltymų trūkumas, bet ir jų perteklius. Baltymų apykaitos procese pasigaminęs baltymų perteklius apsunkina kepenų ir inkstų veiklą.

Riebalai.

Riebalai yra sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių ir glicerino junginys. Sočiosios riebiosios rūgštys-palmitino ir stearino- lydosi aukštoje temperatūroje. Iš jų susidedantys riebalai yra kieti, todėl lėčiau virškinami.

Nesočiosios riebiosios rūgštys oleino, linolinė, linolininė, arachido lydosi žemoje temperatūroje. Iš jų susidedantys riebalai yra skysti, todėl lengviau virškinami. Jų yra augaluose, todėl jie vadinami aliejais: alyvų, kukurūzų, kanapių, sėmenų, persikų. Yra augalų, kurių riebalai esti kieti, pavyzdžiui, kakavos sviestas.

Riebaliniai aliejai skirstomi į nedžiūstančiuosius (ricinos, persikų, alyvmedžio); pusiau džiūstančiuosius (saulėgrąžų, kukurūzų) ir džiūstančiuosius (sėmenų). Aliejai ilgai negenda, laikomi tamsioje vėsioje vietoje, gerai uždengtuose induose.

Rafinuotieji aliejai skirti ilgesniam laikymui. Pirmiausia iš jų pašalinamos gleivės ir baltymai. Kaitinami aliejai skyla, todėl iš jų pasigamina kancerogeninės medžiagos, kurios gali nuodyti organizmą.

Riebalus žmogaus organizmas gali pasigaminti iš angliavandenių ir aminorūgščių. Be riebalų organizmas negalėtų pasisavinti vitaminų A, D, E, K. Vaikai, kuriems trūksta šių vitaminų, lėčiau auga ir bręsta, suaugęs žmogus pasidaro neatsparus įvairioms ligoms.

Apie https://lt.wikipedia.org/wiki/Baltymai

Article Categories:
Sveikata

Comments are closed.