Bitkrėslė, arba laukinis šermukšnis (liaudyje vadinama kirmytžole, marūnu, auksažiede), daugiametis žolinis iki 1 m aukščio augalas su ryškiais geltonais graižais, susitelkusiais į tankius skydiškus žiedynus, turinčius savotišką kvapą. Auga pakelėse, pievose, dykvietėse, miško želdiniuose, išilgai geležinkelio pylimų. Paplitusi visoje Baltarusijoje, TSRS europinėje dalyje, Kryme, Kaukaze, Kazachstane ir Sibire.
Kartais sudaro ištisus sąžalynus. Bitkrėslės žieduose yra alkaloidų, rauginių ir karčiųjų medžiagų, eterinio aliejaus. Augalas nuo seno buvo vartojamas kepenų ligoms, podagrai, taip pat nuomariui gydyti. Praeityje bitkrėslės žole apdengdavo gyvulių skerdieną, nori ėdami ją ilgai išlaikyti. Bulgarijoje bitkrėslės žiedynai vartojami kaip antimikrobinis, antihelmintinis, Prancūzijoje kaip jaudinantis ir tonizuojantis vaistas.
Vynas, gautas užpylus bitkrėslės žiedynus santykiu 1:10 ir palaikytas 7 dienas, naudingas gerti po valgomąjį šaukštą sergant reumatu. Mūsų šalies mokslininkų duomenimis, bitkrėslės žiedynų antpilas (santykis: 10 g žiedynų — 200 m1 vandens) pagerina širdies darbą, sulėtina jos ritmą, padidina tulžies išsiskyrimą, virškinimo liaukų sekreciją. Tomsko medicinos instituto bendradarbiai pastebėjo, kad, vartojant bitkrėslės žiedus hepatitui, cholecistitui ir tulžies akmenligei gydyti, gaunamas neblogas efektas.
Nepamiršta, jog bitkrėslės antpilas varo kirmėles. Valgomasis šaukštas žiedų stiklinei verdančio vandens, išgertas nevalgius po karčiosios druskos, naudingas esant spalinėms, sergant askaridoze (veikia ne prasčiau kaip vermoksas ir dekaris). Bitkrėslės preparatai nerekomenduojami nėščiosioms, nes jie tonizuojančiai veikia gimdą. Kaimo gyventojai bitkrėslės žiedus ir lapus vartoja kaip insekticidą nuo blakių, uodų, kandžių, medgraužių ir kitų vabzdžių.
