Gru 13, 2022
36 Views
Komentavimas išjungtas įraše Daugelis iš mūsų pažįsta paprastąją eglę

Daugelis iš mūsų pažįsta paprastąją eglę

Written by

Daugelis iš mūsų pažįsta paprastąją eglę, tačiau nelengva patikėti, kad Lietuvoje natūraliai auga tik viena rūšis. Juk visos jos miške atrodo taip skirtingai. Vienos yra aukštos ir vešlios, kitos – nedidelės ir retai vainikuotos, su įvairiausiomis šakomis. Tačiau eglėmis ir jų žaluma galime džiaugtis ištisus metus. O artėjant kalendorinių metų pabaigai šis medis tampa tikru žiemos vidurio simboliu.

Šis visžalis medis naudingas daugeliu atžvilgių. Eglės mediena naudinga statyboms, o liaudies medicina ją naudoja vaistiniams preparatams gaminti. Liaudiškas paprastosios eglės pavadinimas: Karlauka. Paprastoji eglė yra 30-50 m aukščio medis. Žievė yra kūgiška. Jei medis auga atviroje vietoje, šakos siekia žemę.

Šaknų sistema paprastai būna paviršinė. Esant palankioms augimo sąlygoms, išsivysto ir kamieninė šaknis. Spygliai 10-25 mm ilgio. Augant pavėsyje – plokšti, o augant pavėsyje – keturbriauniai. Vyriški kūgeliai geltoni, žydėjimo metu cilindro formos, apačioje su šviesiai žaliais žvyneliais.

Moteriški kūgeliai tamsiai raudoni arba žali, cilindro formos. Žydi gegužės mėn. Subrendę kūgeliai yra 10-16 cm ilgio ir 3-4 cm skersmens. Prinokusios jos būna žalios arba tamsiai violetinės spalvos. Prinokusios jos tampa raudonos. Prinoksta spalio mėn. Sėklos išbyra sausio mėnesį.

Sėklos kiaušiniškos, smailiu galu, 4-5 mm ilgio, su 12-15 mm ilgio šviesiai rudu sparnu. 1000 sveria 5-8 g. Daigumas 70-80 %, dygsta iki 5 metų. Augimas ir branda. Eglės laikomos tinkamomis kirsti, kai sulaukia 80-100 metų amžiaus. Vidutinė gyvenimo trukmė – 250-300 metų. Kai kurios išgyvena iki 400-500 metų. Jos pradeda derėti būdamos 20-30 metų amžiaus. Geras derlius nuimamas kas 3-4 metus.

Jauni medeliai nušąla nuo pavasario šalnų. Stiprios šalnos paveikia ir brandžius medžius. Vaistinės savybės Eglės spygliai, derva ir pumpurai naudojami liaudies medicinoje. Jaunų šakelių ir spyglių nuoviras padeda palengvinti atsikosėjimą. Tai malonaus skonio, lengvo dervų aromato arbata. Visos augalo dalys pasižymi antibakterinėmis ir silpnai nuskausminamosiomis savybėmis. Derva vartojama pūliniams ir vėjaraupiams gydyti.

Rinkimas ir laikymas Ilgesniam laikymui eglių spygliai paprastai renkami žiemą tiesiog nuskinant juos nuo eglių. Pavasarį renkamos jaunos šakų viršūnėlės, o vasarą – pumpurai. Nuo jaunų nukirstų eglių nulupama žievė.

Paplitimas Lietuvoje Žinoma, kad paprastosios eglės sudaro apie 20 % Lietuvos medynų. Yra ir gana brandžių medžių, kurių kamieno skersmuo viršija 1 m.

Kiti naudojimo būdai Iš eglės dervos gaminamas terpentinas, o mediena plačiai naudojama statybose. Iš rinktinės eglės medienos gaminami muzikos instrumentai.

Spygliai, jaunos eglės viršūnės, pumpurai ir apatinė žievės dalis naudojami kulinarijoje. Kaip prieskoniai jos dažniausiai naudojamos mėsos patiekalams pagardinti. Apatinė žievės dalis naudojama kaip tirštiklis padažams.

Kankorėžiai naudojami audiniams dažyti šviesiai ruda spalva. Subrendę spurgai yra dekoratyvūs ir naudojami įvairioms kompozicijoms bei namų puošybai.

Dekoratyvinės veislės Išvesta daugybė dekoratyvinių eglių veislių: nuo labai mažų, svyrančių eglučių („Inversa”), iki palei žemę besidriekiančių („Procumbens”, „Reflexa”), piramidės formos („Cranstonii”), su jaunais baltais ūgliais („Finedonensis”) ir daugelio kitų.

Lietuvoje augančios formos Lietuvoje natūraliai augančios eglės skirstomos į dar smulkesnes formas. Eglė dažnai minima liaudies pasakose ir dainose. Tamsiuose eglės miškuose gyvena įvairios mitologinės miško būtybės ir raganos.

Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Paprastoji_egl%C4%97

Article Categories:
Augalai

Comments are closed.