Sau 11, 2023
51 Views
Komentavimas išjungtas įraše Didelę reikšmę kambarinių dekoratyvinių augalų vystymuisi ir žydėjimui turi žemė

Didelę reikšmę kambarinių dekoratyvinių augalų vystymuisi ir žydėjimui turi žemė

Written by

Didelę reikšmę kambarinių dekoratyvinių augalų vystymuisi ir žydėjimui turi žemė. Šiam reikalui iš velėninės, lapinės, mėšlinės, durpinės, viržinės, kompostinės žemės ir smėlio specialiai sudaromi žemių mišiniai.

Velėninė žemė.

Velėninė žemė gaminama iš velėnų, kurios imamos iš nešlapios pievos arba senos ganyklos. Tam tikslui antroje vasaros pusėje pieva arba ganykla suaria lengvesnei velėninei žemei pagaminti 8 centimetrų, 12 centimetrų gyliu. Suartos dirvos velėnos supiaustomos gabalais ir kraunamos žole žemyn pakaitomis su karvių mėšlu į 2 metrų pločio ir 1-1,5 metro aukščio krūvas. Per metus krūvos 2-3 kartus perkasamos ir retkarčiais palaistomos vandeniu arba karvių mėšlo srutomis. Velėninė žemė tinka naudoti po 1-2 metų. Ši žemė yra trąši ir geros struktūros.

Lapinė žemė.

Gera lapinė žemė gaminama iš nukritusių medžių lapų, surinktų rudenį arba pagulėjusių po sniegu per žiemą. Tinkamiausi yra liepų, lazdynų ir klevų lapai. Surinkti lapai kraunami į 0,5 metro aukščio krūvas. Sekančiais metais krūvos perkasamos ir prireikus palaistomos. Lapinė žemė tinka naudoti po 2-3 metų. Žemių mišiniams ji teikia rišlumo ir purumo. Be to, 2 dalys lapinės žemės mišinyje su 3 dalimis durpinės žemės ir 1 dalimi smėlio, gali pakeisti viržinę žemę, kurios ne visada galima turėti.

Mėšlinė žemė.

Šiai žemei gaminti naudojamas šviežias karvių arba arklių mėšlas ir rudenį iš inspektų išimtas jau šiek tiek apipuvęs mėšlas. Mėšlas kraunamas į krūvas, kurios per vasarą 2-3 kartus perkasamos. Iš mėšlo, išimto iš inspektų, pagamintą žemę galima naudoti jau po 1-2 metų, o iš šviežio mėšlo pagamintą žemę – tik po 3 metų. Mėšlinė žemė yra lengva, puri ir trąši. Ji, sumaišyta su kitų rūšių žemėmis, padidina mišinio derlingumą.

Durpinė žemė.

Kambariniams augalams durpinė žemė yra labai reikalinga. Ji gaminama iš žemutinio tipo durpynų durpių, kurios kraunamos į 1-1,2 metro aukščio ir 2 metrų pločio krūvas, sluoksniuojant su karvių mėšlu arba paukščių išmatomis. Vasarą krūvos 2-3 kartus perkasamos ir, jei durpės sausos, palaistomos vandeniu arba srutomis. Durpinę žemę naudoti galima po 1-2 metų. Ji teikia žemių mišiniams purumo be to, ji naudojama sėjant smulkias sėklas, veisiant ūgiais ir t. t. Kai kuriems augalams (hortenzijoms, azalijoms, kamelijoms) auginti paruošiama durpinė-velėninė žemė. Ji gaminama iš velėnos, paimtos iš durpinės pievos, panašiai kaip ir velėninė žemėè. Naudojama viena, be kitų žemių mišinio.

Viržinė žemė.

Ši žemė yra labai lengva, puri ir pakan-kamai maistinga. Ji parsigabenama iš miško iš viržiais ir bruknėmis apaugusių vietų, kuriose ji susidaro natūra: Ju būdu iš negyvų viržių, šaknų ir kitų augalų liekanų 5-6 centimetrų storio sluoksneliu. Šis sluoksnelis atsargiai nuimamas ir sudedamas į krūvas, kurios per vasarą kelis kartus perkasamos, kad gerai išsivėdintų. Po to žemė tinka naudoti.

Kompostinė žemė.

Kompostinė žemė gaminama iš įvairių atmatų, kurios sumetamos į krūvas ir půdomos 2-3 metus. Vasarą krūvos 1-2 kartus perkasamos. Į komposto krūvą naudinga primaišyti pelenų arba kalkių. Naudojimui kompostinė žemė tinka po 3-4 metų.

Smėlis.

Žemių mišiniams paruošti, pasėtoms sėkloms pridengti, vegetatyviniam augalų veisimui ūgiais naudojamas švarus upių smėlis, o drenažams vazonuose – žvyras.

Gruntinis smėlis, iškastas iš žemės su dideliu dumblo kiekiu, augalams netinka. Netinka taip pat raudonas ir geltonas smėlys, nes jame yra labai daug geležies. Neturint upės smėlio, galima panaudoti gruntinį šviesios spalvos, gerai išplautą smėlį.
Žemių mišiniai turi nesulaikyti vandens, praleisti orą prie augalo šaknų, būti pakankamai trąšūs ir neapkrėsti grybinėmis ligomis bei kenkėjais.

Prieš sudarant žemių mišinius, žemė persijojama per sietus.

Dideliems augalams su stambiomis šaknimis žemė persijojama per sietą su 2-3 centimetrų dydžio akutėmis, mažesniems augalams per sietą su 0,5-1 centimetro dydžio akutėmis. Sėkloms sėti bei augalų daigams pikuoti žemė persijojama per sietą su 2-3 milimetrų dydžio akutėmis. Žemių mišiniai būna sunkūs, vidutinio sunkumo ir lengvi.

Velėninė žemė yra pagrindas sunkiems žemių mišiniams sudaryti, o lapinė ir mėšlinė lengviems. Sunkus žemių mišinys paruošiamas iš 3 dalių velėninės, 1 dalies lapinės arba mėšlinės žemės ir 1 dalies smėlio. Vidutinio sunkumo žemių mišiniui paruošti imama 2 dalys veleninės, 2 dalys lapinės, mėšlinės arba durpinės žemės ir 1 dalis smėlio.

Lengvas žemių mišinys paruošiamas iš 1 dalies veleninės, 3 dalių lapinės, mėšlinės arba durpinės žemės ir 1 dalies smėlio. Dideli augalai su ilgomis, stambiomis šaknimis (palmės) ir svogūniniai (krinas, klivija) sodinami į sunkų žemių mišinį. Sėkloms sėti ir augalams su gležnomis, menkomis šaknimis sodinti tinka lengvas žemių mišinys. Greit augantiems augalams paruošiamas vidutinio sunkumo žemių mišinys.

Article Categories:
Gėlės

Comments are closed.