Frezijų mozaika (sukėlėjas Fressia virus Nr. 1 Woodward.). Ant lapų atsiranda tamsiai žali dryžiai ir mažos, tačiau labai ryškios pavandenijusios dėmės. Vėliau šių dėmių pakraščiai patamsėja, o jos pačios pasidaro pergamentinės. Liga pirmiausia pažeidžia lapus, o vėliau stiebus ir žiedus. Žiedai būna smulkūs, blogai skleidžiasi arba visai neišsiskleidžia, su šviesiais dryžiais.
Tai labiausiai išplitusi frezijų virusinė liga. Mūsų stebėjimų metais šis virusas smarkiai pažeidė Rosemunde, Rosita, Margaret, šiek tiek mažiau Pimpernel, Stockholm, Blauwe Wimpel, White Swan veisles. Ant baltažiedžių ir geltonžiedžių veislių ši virusą pamatyti sunkiau.
Pupelių geltonoji mozaika (sukėlėjas pupelių virusas Phaseolus virus Nr. 2). Be pupelių, ja dar serga kardeliai, kvapieji pelėžirniai. Ant frezijų ši liga plinta mažiau, negu pirmoji.
Pirmiausia liga pažeidžia lapų pakraščius, o vėliau apima visą lapą. Geltonos arba žalsvai geltonos dėmės ilgainiui ruduoja. Žiedai blogai skleidžiasi, būna menkaverčiai, nes išsikraipo žiedynkočiai. Piestelė ir kuokeliai ilgesni, negu sveikų žiedų.
Smarkus lapų nekrozės virusas. Ligos požymiai išryškėja anksti. Dažnai augalai apmiršta dar nesusiformavus žiedams, o jeigu jie ir susiformuoja, būna išblukę, jų nedaug (2-3), žiedlapių viršūnėlės susitraukusios. Pažeisti augalai yra visiškai beverčiai.
Nekrozinės dėmės išplinta ir ant gumbasvogūnių. Jie supūva dar prieš iškasant, saugyklose arba jau pasodinus.
Šią ligą galima supainioti su fuzarioze, tačiau šios dvi ligos niekada nepažeidžia to paties augalo (Dorst, 1973).
Lapų nekrozės virusas. Pirmieji ligos požymiai iš-ryškėja ant ketvirto lapo, praėjus 9 savaitėms po sodinimo. Išaugusių iš vaikučių augalų ligos požymiai pradeda ryškėti jau ant antro lapo.
Chlorozinės dėmės ir dryžiai pirmiausia atsiranda ant lapų viršūnėlių ir vėliau plinta per visą lapą. Dar vėliau dėmės pasidaro pilkšvai rudos. Žiedai ir gumbasvogūniai atrodo sveiki, nors liga plinta per gumbasvogūnius.
Šie požymiai labiau išryškėja, auginant frezijas šaltai, drėgnoje dirvoje arba kai temperatūra smarkiai svyruoja per parą. Optimaliomis sąlygomis išorinių ligos požymių nepastebima.
Bandymais įrodyta, kad dėl šios ligos žiedų ir gumbasvogūnių derliaus nuostolių nebūna. Amarai ir kiti vabzdžiai šios ligos neplatina (Dorst, 1973; Bateman, 1971).
Frezijoms daugiausia žalos padaro virusinės ligos. Iki šiol racionalių kovos priemonių nėra, išskyrus auginimą virusais neužsikrėtusių klonų meristemines kultūras, o Tarybų Sąjungoje nėra tokio centro, kur šiuo būdu daugintų frezijas. Dauguma pas mus auginamų veislių yra užsikrėtusios virusinėmis ligomis, o tai labai atsiliepia šios kultūros auginimo rentabilumui.
Svarbiausia profilaktinė priemonė, kovojant su virusinėmis ligomis,— naikinti kenkėjus, ypač amarus.
