Ar esate pasiruošę atskleisti visą savo potencialą? Suprasti augimo mąstysenos ir fiksuotos mąstysenos skirtumus gali būti raktas į jūsų gyvenimo transformaciją. Pasinerkime giliau į tai, kaip šios mąstysenos lemia mūsų patirtį ir galimybes.
Kas yra fiksuota mąstysena?
Fiksuota mąstysena yra tarsi žiūrėjimas pro miglotą langą: matote tik ribotą vaizdą. Fiksuotos mąstysenos žmonės mano, kad jų gebėjimai ir intelektas yra statiški bruožai. Pavyzdžiui, Džėjus, kuris mieliau vengia konfliktų ir laikosi užduočių, kuriose žino, kad jam pavyks, susidūręs su iššūkiais jaučiasi pralaimėjęs. Toks vengimas ne tik riboja jo asmeninį augimą, bet ir daro įtaką jo profesinėms galimybėms. Gavęs grįžtamąjį ryšį, Džėjus dažnai jį priima asmeniškai, todėl nenori tobulėti. Jo nuomonė, kad gebėjimai yra pastovūs, neleidžia jam net išbandyti naujų užduočių, o tai gali slopinti kūrybiškumą ir inovacijas.
Kas yra augimo mąstysena?
Priešingai, augimo mąstysena yra tarsi migloto lango atidarymas ir aiškios šviesos patekimas į vidų. Tokie žmonės kaip Ann iššūkius suvokia ne kaip grėsmę, o kaip galimybę mokytis ir tobulėti. Ji tiki, kad praktikuodamasi, atsidavusi ir pasiryžusi priimti nesėkmes, ji gali tobulinti savo gebėjimus. Įsivaizduokite, kad Ann bando įgyvendinti naują projektą, susiduria su pradinėmis nesėkmėmis, tačiau kiekviena nesėkmė tampa laipteliu jos tobulėjimui. Užuot vertinusi kritiką kaip puolimą, ji priima ją kaip patarimą. Šis teigiamas požiūris keičia jos patirtį, suteikia jai atsparumo ir leidžia nuolat mokytis. Ann randa džiaugsmo ir įkvėpimo kitų sėkmėje, o tai sustiprina jos tikėjimą bendru augimu.
Pasaulyje, kuriame pastangos dažnai nepakankamai vertinamos, augimo mąstysenos atstovai iš esmės supranta jų svarbą. Ann žino, kad sunkus darbas yra augimo ir pasitenkinimo sinonimas. Pavyzdžiui, ji gali matyti, kaip jos kolega pasiekia puikių rezultatų, ir, užuot jautusi pavydą, jaučiasi motyvuota. Tokia perspektyva yra labai svarbi, nes ji lemia malonesnį ir produktyvesnį gyvenimą. Kita vertus, Džėjaus nenoras stengtis neleidžia jam sustingti, jis lieka be įkvėpimo ir nusivylęs. Pastangos nėra tik priemonė tikslui pasiekti; tai kelionė. Priimdami pastangas, priimate mokymosi nuotykį, nesėkmes paverčiate pamokomis, o ne kliūtimis.
Kodėl įmonės vertina augimo mąstyseną
Šiuolaikinėje sparčiai besivystančioje verslo aplinkoje įmonės vis labiau vertina darbuotojų augimo mąstyseną. Šią mąstyseną turintys asmenys pasižymi problemų sprendimo įgūdžiais ir atkakliai dirba nepaisant iššūkių. Užuot pasidavę kliūtims, jie mato jas kaip galvosūkius, kuriuos reikia įminti. Šią mintį patvirtina neurologai, nurodę, kad auklėjimas daro didelę įtaką intelekto ir įgūdžių vystymuisi, todėl paneigia įsitikinimą, kad vadovo talentas yra įgimtas. Daugelis šiuolaikinių įmonių skatina savo komandas nuolat mokytis ir prisitaikyti. Tai atitinka idėją, kad net ir iš nepalankios aplinkos kilę žmonės gali pasiekti puikių rezultatų, jei išsiugdys augimo mąstyseną. Organizacijos klesti, kai skatina tokią augimo kultūrą, lemiančią kolektyvinę sėkmę.
Perėjimas nuo fiksuoto prie augimo
Perėjimas nuo fiksuotos mąstysenos prie augimo mąstysenos visiškai įmanomas sąmoningai praktikuojantis. Tai prasideda nuo įsišaknijusių įsitikinimų atpažinimo ir jų kvestionavimo. Pavyzdžiui, susidūrę su nesėkme, užuot galvoję: „Aš negaliu to padaryti“, pakeiskite savo mintis taip: „Ko galiu pasimokyti iš šios patirties?“. Šis paprastas pokytis ilgainiui gali lemti didelius pokyčius. Tokios strategijos kaip grįžtamojo ryšio ieškojimas, mažų laimėjimų šventimas ar mentoriaus paieška gali padėti dar labiau pakeisti situaciją. Augimo mąstysena lemia atsparumą; ji leidžia į nesėkmę žiūrėti ne kaip į pabaigą, o kaip į vertingą mokymosi kelionės dalį. Sąmoningomis pastangomis ir apmąstymais kiekvienas gali išsiugdyti augimo mąstyseną.
Augimo mąstysena suteikia begalę asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybių. Atminkite, kad pasirinkta mąstysena gali daryti didelę įtaką jūsų gyvenimui. Nesvarbu, ar sprendžiate iššūkius, ar siekiate tobulėti, augimo kelionė verta kiekvieno žingsnio.
