Jūrų svogūnas priklauso lelijinių (Liliaceae) šeimai. Šioje gentyje priskaitoma iki 40 rūšių. Įvairios jūrų svogūnų rūšys savaime auga Viduržemio jūros baseino pakraščiais: Graikijoje, Italijoje, Šiaurės Afrikoje ir 1.1. Tai daugiametis augalas, kuris per 3—5 metus gerose sąlygose užaugina svogūną, kartais net 2 kg svorio. Šios rūšies yra dvi formos.
Viena forma svogūnų turi lukštą baltos spalvos, kita — raudonos. Pastaroji yra kelis kartus toksiškesnė, todėl daugiau vartojama kaip nuodas graužikams naikinti. Tarybų Sąjungoje jūrų svogūnas savaime neauga, bet yra kultivuojama Suchumio ir Batumio rajonuose. LTSR MA Botanikos sode autoriaus atliktais bandymais nustatyta, kad šį svarbų vaistinį augalą galime užsiauginti ir mūsų krašte.
Jūrų svogūnas, kaip vaistinis augalas, jau buvo žinomas prieš mūsų erą egiptiečiams, o dabar plačiai vartojamas mokslinėje ir liaudies medicinoje širdies ligoms gydyti. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jūrų svogūno preparatai iš dalies pakeičiami rusmenės preparatais. Svogūnuose randama keletas gliukozidų. Svarbesni iš jų — scilarenas A ir scilarenas B. Scilarenas A yra pagrindinė veiklioji substancija, kuri chemine struktūra bei fiziologiniu veikimu artima rusmenių ir strofartto gliukozidams. Svarbu tai, kad scilarenas A neturi kumuliatyvinio veikimo, tačiau diuretinis veikimas yra stipresnis, negu kitų cardiacae grupės gliukozidų.
Žaliame svogūne randamas fermentas sciliarenozė, kuri skaldo sciliareną į gliukozę ir prosciliaridiną A. Tai veikliausia substancija. Tačiau, svogūnams džiūstant, didesnė dalis gliukozidų visai suskyla ir tampa neveiklūs. Todėl žaliava turi būti stabilizuota arba preparatai gaminami iš žalių svogūnų. Gali svogūnai turi gana stiprų vietinį dirginantį veikimą, suerzina odą, o panaudoti per os gali sukelti virškinamojo trakto uždegimą.
Reikalingas atsargumas ir gydytojo priežiūra. Todėl anksčiau vartoti džiovinti svogūnai (Bulbus Scillae, Oxymel Scillae) turi būti pakeisti galeniniais arba neogaleniniais preparatais. Bendrai jūrų svogūno preparatai turi stiprų terapinį veikimą. Net ten, kur rusmenių preparatai neduoda teigiamų rezultatų, jūros svogūno preparatai dažnai būna efektyvūs, ypač pagaminti iš stabilizuotos žaliavos, pavyzdžiui, Intractum Scillae. Šių svogūnų preparatų nepatartina vartoti iki 2 m. vaikams
