Elektra tikru mokslo objektu pradėjo tapti XVII amžiuje, kai ją imta tirti sistemingai, o ne tik stebėti kaip keistą gamtos reiškinį.
Iki tol žmonės jau buvo pastebėję elektrostatinius reiškinius, pavyzdžiui, kad patrintas gintaras traukia lengvus daiktus. Tačiau tai dar nebuvo laikoma atskira mokslo sritimi. Lūžis įvyko tada, kai anglų mokslininkas Williamas Gilbertas apie 1600 metus savo darbuose pradėjo aiškiau atskirti elektrą nuo magnetizmo ir aprašė ją kaip tyrinėtiną reiškinį.
Dar stipriau elektra kaip mokslo objektas įsitvirtino XVIII amžiuje, kai mokslininkai, tokie kaip Benjaminas Franklinas, Luigi Galvani ir Alessandro Volta, jau atliko eksperimentus, kūrė teorijas ir net gamino pirmuosius elektros šaltinius. Nuo tada elektra nebebuvo vien paslaptingas gamtos efektas — ji tapo aiškinama, matuojama ir praktiškai naudojama.
Trumpai tariant, galima sakyti taip: elektra pradėjo virsti tikru mokslo objektu XVII amžiuje, o pilnai įsitvirtino XVIII amžiuje.
