Kartusis kietis priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis augalas. Auga daugiausia žvyringose, sausose vietovėse. Kietis gausiau paplitęs TSRS pietiniuose rajonuose; šiauriniuose aptinkamas retai. Vaistinei žaliavai renkamos žydinčios viršūnės ir lapai.
Sausoje kiečio žolėje svarbiausios substancijos: gliukozidinio pobūdžio medžiagos absintinas ir anabsintinas, eterinis aliejus, į kurio sudėtį įeina ketonastujonas. Be to, randama žymūs kiekiai mineralinių druskų, ypač kalio ir askorbininės rūgšties.
Tai senas vaistinis augalas, gana plačiai vartojamas liaudies ir mokslinėje medicinoje. Dar daugiau šios žolės suvartoja degtinės likerio pramonė, ypač ji mėgiama Prancūzijoje ir kitose šalyse.
Mokslinėje medicinoje karčiojo kiečio žolė (Herbą Absinthii, Herbą Regia) ir iš jos pagaminti preparatai daugiausia vartojami sergant virškinamojo trakto sutrikimais — dispepsija, apetitui sužadinti ir bendrai virškinimui pagerinti.
Pasak prof. Mušinskio, karčiojo kiečio žiedai naikina virškinamojo trakto parazitus.
Tačiau reikia neužmiršti, kad, nuolat vartojant pelyno preparatus bei degtinę su pelynais, galima apsinuodyti. Esantis eteriniame aliejuje tujonas veikia centrinę nervų sistemą, — sukelia epileptinio pobūdžio drebėjimus. Be to, moterims didina menstruacinį kraujavimą; todėl nepatartina vartoti pelyno preparatų nėščioms moterims. Tačiau, vartojant nenuolat, terapeutinėmis dozėmis, jis nekenkia ir daugeliu atvejų efektingai veikia.
