Tačiau ar jie iš tikrųjų matuoja tai, kas svarbu? Nagrinėsime šių testų trūkumus ir aptarsime veiksmingesnes mokinių supratimo vertinimo strategijas.
Rote įsiminimo spąstai
Daugkartinio pasirinkimo testuose dažnai akcentuojamas įsiminimas, o ne tikrasis supratimas. Pavyzdžiui, mokiniai gali įveikti testą prisimindami faktus, kuriuos įsiminė išvakarėse, tačiau tai nerodo tikro supratimo. Prisiminimas tik nubrėžia paviršių, o sąvokų supratimas yra tarsi kasimasis giliai į žemę ir vertingų įžvalgų atradimas. Pavyzdžiui, istorijos pamokoje mokiniai gali prisiminti datas ir vardus, bet sunkiai paaiškinti jų reikšmę. Toks susitelkimas į įsiminimą gali lemti paviršutinišką mokymąsi, todėl mokiniai nepasiruošę taikyti žinias realiame pasaulyje.
Nerimo veiksnys
Testų nerimas yra labai realus reiškinys, galintis iškreipti kelių pasirinkimų testų rezultatus. Įsivaizduokite mokinį, kuris išmano medžiagą, bet panikuoja, kai susiduria su standartizuotu testu. Jis gali pasirinkti neteisingą atsakymą dėl streso, o ne dėl žinių trūkumo. Tyrimai rodo, kad pažymiai gali labiau atspindėti išorinius veiksnius, tokius kaip socialinė aplinka ar psichologinis spaudimas, o ne tikrąjį supratimą. Todėl kyla klausimas: ar mes vertiname mokymąsi, ar tik gebėjimą atlaikyti egzaminų spaudimą? Šis klausimas gali trukdyti atskleisti tikrąjį gabių mokinių, kurie tiesiog nesugeba pasirodyti didelio spaudimo situacijose, potencialą.
Kūrybiškumas? Kas tai?
Pasaulyje, kuriame kūrybiškumas skatina inovacijas, ironiška, kad kelių pasirinkimų testai dažnai mažai padeda ugdyti ar vertinti šį gyvybiškai svarbų įgūdį. Kūrybinio rašymo pamokoje mokinys gali turėti puikių idėjų, tačiau, kai jam tenka laikyti kelių pasirinkimų egzaminą, jam atimama galimybė išreikšti save. Tokia griežta struktūra pirmenybę teikia kiekybiniams atsakymams, o ne kokybiniam mąstymui – kaip mes apskritai pradedame vertinti kūrybinį genialumą naudodami paprastą žymimąjį langelį? Mokyklose pradedama pripažinti kūrybiškumo svarbą, pradedami taikyti projektais grindžiami vertinimai ir atviri klausimai, skatinantys mokinius mąstyti nestandartiškai.
Perėjimas prie įgūdžiais grindžiamo ugdymo
Švietimas evoliucionuoja, ir daugelis geriausių mokyklų dabar akcentuoja įgūdžius, o ne testus. Kaip pavyzdys galėtų būti Montessori ir Valdorfo mokyklos. Jose pirmenybė teikiama praktiniams įgūdžiams, kūrybiškumui ir socialiniam vystymuisi, o ne tradiciniam vertinimui. Toks požiūris suderina ugdymo praktiką su XXI a. poreikiais ir skatina mokinių augimo mąstyseną. Pavyzdžiui, Montessori klasėje mokiniai gali dirbti su projektais, reikalaujančiais kritinio mąstymo ir bendradarbiavimo, užuot ramiai sėdėję prie stalų ir rašę testus. Taip mokiniai nustoja mokytis atmintinai ir skatinami giliau įsitraukti į mokymąsi.
Holistinis požiūris Rytų Azijoje
Įdomu tai, kad Rytų Azijoje atsiranda švietimo filosofijų, kurios atkartoja šiuos pažangesnius mokymo metodus. Budistų mokyklose laikomasi holistinio požiūrio, daugiausia dėmesio skiriama emociniam intelektui, sąmoningumui ir įsitraukimui į bendruomenę. Šiose mokyklose ugdomos tokios savybės kaip empatija ir atsparumas, todėl mokiniai ne tik akademiškai, bet ir socialiai bei emociškai pasirengia pasauliui. Tai atskleidžia svarbų dalyką – tokiems pagrindiniams įgūdžiams, kaip kūrybiškumas, emocinis intelektas ir drąsa, turėtų būti teikiama pirmenybė, nes jie ruošia mokinius susidoroti su sudėtingomis gyvenimo situacijomis.
Gritas: slaptasis ingredientas.
Drąsa, apibrėžiama kaip atkaklumas ir aistra, atlieka lemiamą vaidmenį mokinių sėkmei. Angela Duckworth savo tyrimuose pabrėžia, kad charakterio bruožai gali turėti didesnę įtaką nei intelekto koeficientas nustatant ilgalaikius pasiekimus. Ugdydami drąsą kartu su akademinėmis žiniomis, pedagogai ruošia mokinius priimti iššūkius ir ugdo jų atsparumą. Užuot pasikliovusios vien tik testais su keliais atsakymų variantais, mokyklos gali įtraukti vertinimus, kuriais matuojamas drąsumas ir augimo mąstysena. Šioje visapusiškoje strategijoje pripažįstama, kad švietimas – tai ne tik egzaminų laikymas, bet ir novatoriško mąstymo asmenybių ugdymas.
Toliau vertinant mūsų švietimo praktiką, būtina persvarstyti priklausomybę nuo testų su keliais pasirinkimais. Pereidami prie išsamių vertinimo metodų, kuriais pabrėžiamas supratimas, kūrybiškumas ir drąsa, geriau parengsime savo mokinius būsimai sėkmei.
