Gru 14, 2019
110 Views
Komentavimas išjungtas įraše KOKS STORIAUSIO PASAULYJE MEDŽIO SKERSMUO?

KOKS STORIAUSIO PASAULYJE MEDŽIO SKERSMUO?

Written by

KOKS STORIAUSIO PASAULYJE MEDŽIO SKERSMUO?

Ar žinote, kas yra higrografas? Tai yra prietaisas, kuris automatiškai užrašinėja siauroje popieriaus juostelėje oro drėgmės kitimus. Šis prietaisas išrastas palyginti neseniai ir gali dirbti tik žmogaus kruopščiai kontroliuojamas. O lietmatis? Lietmatis žinomas ir naudojamas nuo senų laikų, jis žymiai paprastesnis prietaisas ir vartojamas atmosferinių kritulių kiekiui matuoti.

Dabar įsivaizduokite, kad tais laikais, kai žmonės visai nesidomėdavo gamtoje vykstančiais pasikeitimais, kai jie tik konstatuodavo: „šalta, šilta, sausa, drėgna”, niekur to neužrašydami ir nedarydami išvadų, gamtoje buvo gyvų higrografų, automatiškai žyminčių lietmačių. žinoma, jie neregistruodavo drėgmės pasikeitimų per parą, bet metinius kitimus jau galima iš jų išskaityti, o periodiniai pasikeitimai, apimantieji daugelį metų, yra visiškai aiškiai sužymėti. Tokie gyvi „prietaisai — tai medžiai, kurie žymėdavo drėgnumo kitimus, vykusius daugiau kaip prieš tūkstanti metų. Mes žinome, kad iš nukirsto medžio kelmo rievių skaičiaus galima nustatyti jo amžių.

Ir ne tiktai amžių. Taip pat galima patikrinti, kuriais metais medžiui „geriau sekėsi”, ir jeigu jo niekas nepersodindavo ir netręšdavo mėšlu (šito tikriausiai neatsitikdavo miško tankmėje daugiau kaip prieš tūkstanti metų), tai iš sluoksnio storio nustatome, kurie periodai buvo drėgni, o kurie sausi. Ligi šiol šitaip stebėta tik nukirstus medžius. Šiuo metu specialiu grąžtu galima išgręžti iš gyvo kamieno plona plokštelę ir, lyginant vieną po kitos einančias rieves, apskaičiuoti, kada būdavo sausros laikotarpiai, o kada būdavo drėgna. Taip skaičiuota Kalifornijoje, kur plokštelės buvo išgręžtos iš keturių šimtų penkiasdešimties sekvojos medžių.

Kruopščiai išmatavus paskirtų rievių storio ir apdorojus rezultatus, pasirodė, kad prieš 600, 900 ir 2000 metų buvo drėgni laikotarpiai (platesnės metinės rievės), tuo tarpu nuo mūsų eros VI amžiaus vidurio ligi VIII amžiaus vidurio buvo sausros laikotarpis. Žinoma, šie duomenys liečia Kaliforniją, ir norint nustatyti, kaip buvo mūsų krašte, tektų daryti tokius pat bandymus su mūsų medžiais milžinais. Bet juk niekas nežalos mūsų gamtos paminklų. Per mažai išliko medžių milžinų, kad būtų galima šitaip juos bandyti. Užtat kelių dešimtmečių laikotarpiu jūs galite patys meteorologiškai stebėti „gyvus lietmačius”.

Būdami miške, apžiūrėkite ir išmatuokite nupjautų medžių kelmų rieves, atsižvelgdami, kad jauniausieji sluoksniai yra pačiame kelmo krašte, ir padarykite išvadas, kurias galite patikrinti, palygindami savo stebėjimus su Hidrologinio meteorologinio instituto duomenimis. Bet grįžkime prie medžių milžinų. Jeigu kalbama apie aukštį, tai su Kalifornijos sekvoja, kuri turi apie 6 tūkstančius metų amžiaus, sėkmingai lenktyniauja Australijos eukaliptas, kuris už ją yra aukštesnis 10-15 metrų, užtat storumu viso pasaulio medžių tarpe nėra lygių sekvojai. Sekvojos kamieno apskritimas kartais siekia 46 metrus. Ant tokio medžio kelmo plokštės kadaise buvo pastatytas namelis žurnalo „Medžio-milžino žinios” redakcijai. Ant kitos plokštės tilpo pianinas, keturių instrumentų orkestras ir šešiolika šokančių porų.

Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.