Mažalapė liepa – visiems gerai pažįstamas medis. Jos lapai pražanginiai, ilgakočiai, širdiški, dažnai nesimetriški. Jų viršus žalias, apačia – pilkšvai melsva. Mezginė plaukuota, o liemenėlis dažniausiai plikas. Liepos žydi liepos mėnesį gelsvai baltais, kvapiais žiedais. Vaisiai subręsta rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis, atžalomis ir atlankomis.
Auga miškuose, sodybose, paupiuose, paežerėse, parkuose. Paplitusi visoje Lietuvoje, vietomis auga ištisi liepynai. Vaistinei žaliavai skinami pražydę žiedai su pažiedlapiais. Surinkti liepžiedžiai paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje.
Stenkitės neperdžiovinti, nes jie sutrupa.
Išdžiūvę liepžiedžiai yra žalsvai geltoni, malonaus kvapo, salstelėję, sutraukiančio skonio. Žaliavą galima vartoti dvejus metus. Draudžiama liepžiedžius rinkti miestuose, nes jie užteršti dujomis, dulkėmis ir kitais nešvarumais!
Liepžiedžiuose yra 0,05% eterinio aliejaus. Jo sudėtyje yra farnezolio, flavonoidų (kvercetino, hesperidino ir kemferolo), glikozido tiliacino, gleivių, saponinų, organinių rūgščių, raugų ir mineralinių medžiagų, cukraus, 31,6 mg % vitamino C, 21 mg % karotino, fitoncidų. Lapuose yra baltymų. 131 mg % vitamino C, karotino, taip pat fitoncidų ir kt.
Biologiškai aktyvios medžiagos teigiamai veikia organizmą sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, peršalus, karščiuojant, kosint, sergant bronchitu, skatina šlapimo išsiskyrimą, skrandžio sulčių gamybą. Be to, liepžiedžių antpilas arba nuoviras švelniai ramina nervų sistemą, truputį mažina kraujo krešumą.
Arbatą patariama gerti vyresniems žmonėms.
Iš liepžiedžių pagaminti vaistai pasižymi antimikrobiniu, priešuždegiminiu ir šlapimą bei prakaitą varančiu poveikiu. Liepžiedžių arbata galima skalauti burną esant gleivinės uždegimui arba sergant angina. Liepžiedžių žiedadulkės – ramina, gerina miegą.
Liepžiedžių dedama lygiomis dalimis į vaistažolių mišinius, sumaišyti su avietėmis, jie yra prakaitą varantis vaistas. Mišiniai taip pat naudojami kompresams sergant sąnarių reumatu ir podagra, taip pat aromatinėms vonioms.
Užpilui ruošti reikia imti vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų liepžiedžių, užpilti stikline verdančio vandens ir palaikyti 20 minučių. Užpilas geriamas šiltas po pusę stiklinės arba po stiklinę tris kartus per dieną po valgio.
Lietuviai liepžiedžiais gydo įsisenėjusį kosulį, mažakraujystę, inkstų bei šlapimo pūslės ligas.
Jų arbata galima plauti veido odą, plaukus. Tuomet oda pasidaro švelnesnė, mažiau raukšlėjasi, plaukai mažiau slenka, geriau auga.
Iš jaunų liepos lapų daromos salotos, jos ypač naudingos pavasarį. Iš liepžiedžių gaminami balzamai ir kai kurios kitos trauktinės. Liepų arbatos nereikėtų gerti lytinio brendimo ir klimakteriniu laikotarpiu, taip pat vartojant prednizoloną, kortizoną ar kitus panašius vaistus.
