Miltinė arkliauogė (meškauogė) – daugiametis, visuomet žaliuojantis nedidelis krūmelis. Jo svarbiausia šaknis – liemeninė, ilga. Stiebas – 5-20 cm ilgio, dažniausiai esantis po sąnašomis. Lapai odiški, kieti, į apačią užsilenkusiais krašteliais. Lapo viršus žalsvas, blizgantis, apačia neblizga, šviesesnė raudonas, vainikėlis rausvas, žiedai kekėse. Vaisius kaulavaisis, nemalonaus skonio. Augalas žydi gegužės-birželio mėnesiais, o vaisius subręsta rugsėjo-spalio mėnesiais.
Arkliauogė auga Pietryčių Lietuvoje: kirtimuose, sausuose pušynų ir lapuočių miškuose, viržynuose.
Vaistinei žaliavai arkliauogės lapai renkami anksti pavasarį, dar neišsprogus pumpurams arba pradėjus jiems sprogti, ir antroje vasaros pusėje. Surinkti lapai džiovinami pastogėse arba dirbtinėse džiovyklose. Gerai išdžiūvę lapai yra natūralios spalvos, trapūs, bekvapiai, kartoko, sutraukiančio skonio. Galima laikyti gerai vėdinamoje patalpoje penkerius metus.
Arkliauogės lapuose yra iki 14% arbutino, iki 30% raugų, elaginės, galinės, obuolių, ursolo, skruzdžių rūgščių, flavonoidų (kvercetino, kvercitrino, izokvercitrino, miricitrino, miricetino ir kt.), eterinio aliejaus, mineralinių druskų (daug jodo), vitamino C (iki 200 mg%) ir kitų junginių.
Didžiausio pripažinimo arkliauogė susilaukė praeitame šimtmetyje.
Jos populiarumą medicinoje lėmė daugelis biologinių medžiagų. Arkliauogės lapuose yra medžiagų, slopinančių uždegiminius procesus, pasižyminčių antimikrobiniu poveikiu, taip pat skatinančių šlapimo išsiskyrimą.
Gliukozidas arbutinas organizme skyla į gliukozę ir hidrochinoną, kuris išsiskirdamas pro inkstus, dirgina jų geldeles, skatina diurezę ir naikina mikroorganizmus. Antpilu arba nuoviru gydomos inkstų, šlapimo pūslės, šlapimtakių ligos (dažniausiai pielitai, cistitai, uretritai, akmenligė ir kt.).
Užpilas ruošiamas šitaip: vienas valgomasis šaukštas smulkios žaliavos užpilamas stikline verdančio vandens, pavirinama verdančio vandens vonelėje 15 minučių, aušinama 45 minutes, paskui perkošiama, likusi žaliava nusunkiama ir dar įpilama virinto vandens iki ankstesnio tūrio.
Geriame po pusę stiklinės praėjus valandai po valgio 3-4 kartus per dieną.
Paruoštą užpilą galima laikyti vėsioje vietoje dvi paras. Nuoviras ruošiamas šitaip: vienas valgomasis šaukštas smulkios žaliavos užpilamas stikline verdančio vandens, pakaitinama verdančio vandens vonelėje 30 minučių, aušinama 10 minučių, nukošiama, likusi žaliava nusunkiama ir dar įpilama virinto vandens iki 200 ml tūrio. Geriama praėjus 40-60 minučių po valgio 3-5 kartus per dieną po 1-2 valgomuosius šaukštus.
Ilgai gerti arkliauogės preparatus nerekomenduojama. Ligonį gali pradėti pykinti, jis gali pradėti vemti, viduriuoti. Medicininėse knygose rašoma, kad šio augalo užpilas arba nuoviras bus veiksmingesnis tuomet, kai šlapimo reakcija šarminė. Todėl prieš vartojant reikia išgerti arbatinį šaukštelį geriamosios sodos su vandeniu.
Arkliauogės lapų dedama į vaistinius mišinius, kurie skiriami urologinėms ligoms gydyti. Be minėtųjų ligų, žmonės ją vartoja nuo viduriavimo, šlapimo nelaikymo, taip pat nuo kraujavimo. Be to, ji vartojama ir kaip raminamasis vaistas.
