Objektyviausiai girtumo laipsnis gali būti nustatytas medicininio patikrinimo metu, naudojant klinikinius bandymus ir chemini alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Nustatant, ar vairuotojas vartojo alkoholį, greta klinikinių metodų (vyzdžio reagavimo į šviesą ir kt.), VAI naudoja biocheminį bandymą pagal Machovo-Sinkarenkos metodą,
Šis bandymas atliekamas su specialiais indikatoriniais vamzdeliais, kuriuose yra cheminio reagento indikatoriaus. Prieš pat tyrimą atidaromi indikatoriniai vamzdeliai ir tikrinamajam liepiama 25 s iškvėpti oro į vamzdelį. Jeigu tikrinamasis vartojo alkoholį, tai vamzdelyje esantis geltonos spalvos reagentas nusidažys būdinga žalia spalva.
Machovo-Sinkarenkos bandymas nesudėtingas, tačiau jis gali duoti nebūdingą reakciją (pavyzdžiui, indikatoriniame vamzdelyje spalva gali pasikeisti, jeigu dantys yra pažeisti karieso), todėl prieš bandant tiriamajam pasiūloma išskalauti burną. Išvada patelkiama biocheminio ir klinikinio tyrimo duomenų pagrindu.
Indikatorinį vamzdelį naudoja VAI kelių priežiūros inspektoriai vairuotojams patikrinti iki medicininės apžiūros, jeigu įtariama, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kai reakcija teigiama, t. y. indikatorius nusidažo žaliai, vairuotojui nebeleidžiama vairuoti transporto priemones, ir jis pristatomas į medicinos įstaigą ištirti ir girtumo laipsniui nustatyti.
Mūsų šalyje sukurtas tobulesnis prietaisas apsvaigimo alkoholiu greitai diagnostikai. Iškvepiamas oras 3-5 min: analizuojamas automatiškai, paskui prietaiso indikatorinėje skalėje pasirodo skaitmuo, promilėmis nurodantis alkoholio koncentraciją kraujyje.
Objektyvus vairuotojo blaivumo patikrinimas yra vienas iš svarbiausių kovos su eismo nelaimėmis metodų. Tačiau vairuotojų piktnaudžiavimo alkoholiu profilaktikai svarbiausias yra auklėjamasis kolektyvo poveikis, kai sudaroma nepakanti pažiūra į girtuoklius ir jų elgesį.
Kad vairuotojai nevairuotų automobilių būdami neblaivūs, didelė reikšmė teikiama žinioms apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui. Daugelis vairuotojų labai klysta, manydami, kad mažos alkoholio dozės nesumažina jų darbingumo, o jeigu ir sumažina, tai nedaug. Toks požiūris yra pavojingas, nes vėliau teks gailėtis bei pardavinėti transporto priemonę supirkėjams kurie teikia automobilių supirkimas Klaipėdoje paslaugas. Todėl tema „Alkoholis ir eismo nelaimes” turi būti privaloma programos dalis, vedant užsiėmimus su vairuotojais.
Sunku surinkti duomenis apie tai, kaip vairuotojo liguista būklė veikia darbingumą. Vairuotojų sveikatos būklė prieš darbą mediciniškai tikrinama nė visada ir toli gražu ne visose autotransporto įmonėse (kaip tai yra daroma aviacijoje ir geležinkelyje), o pats vairuotojas dažnai neinformuoja apie blogą savijautą, nes arba pats sąmoningai tai slepia, arba neįvertina savo negalavimo pasekmių, manydamas esąs visiškai darbingas. Tą patį galima pasakyti ir apie vairuotojo fizinius regėjimo ir klausos trūkumus.
Eismo nelaimės gali, įvykti dėl vairuotojo liguistos būklės ir fizinių trūkumų. Pavojingiausi yra vairuotojai su regėjimo ir mažiau pavojingi su klausos trūkumais. Suvokdami savo fizinį trūkumą, kurtieji vairuotojai labiau sukaupia savo dėmesį ir retai patenka į eismo nelaimes.
