Paprastasis amalas – daugiametis, nuodingas, parazitinis, visuomet žaliuojantis, rutulio formos krūmas. Stiebas – labai šakotas, apvalus, gelsvai žalias, plikas. Lapai – pailgai ovališki, lygiakraščiai, priešiniai, kieti, odiški, gelsvai žali. Žiedai – bekočiai, gelsvai žali, susitelkę šakelių viršūnėse. Žydi kovo balandžio mėnesiais, o vaisiai prinoksta vėlai rudenį.
Gleivingos sėklos, patekusios ant medžio šakos, sudygsta. Daigo šaknelė prasiskverbia pro medžio žievę ir, pasiekusi medieną, įsitvirtina. Lietuvoje amalas daugiausia parazituoja lapuočius medžius, ypač beržą ir tuopą. Jo farmakologinis poveikis dažniausiai priklauso nuo medžio, ant kurio jis auga.
Paprastasis amalas paplitęs pietinėje Lietuvoje
(Alytaus, Merkinės, Varėnos, Druskininkų, Marijampolės, Lazdijų ir kituose rajonuose). Vaistinei žaliavai visą žiemą pjaunamos jaunos šakelės su lapais. Jos smulkiai supjaustomos, džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, ant krosnies arba specialioje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje.
Išdžiovinta žaliava yra specifinio kvapo, kartaus skonio. Amalo žolėje yra viscerino, viskamino, viskolio, iki 0,1% amorfinio viskotoksino, susidedančio iš aminorūgščių ir cukrų; organinių rūgščių (oleanolovinės ir ursolio), cholino, acetilcholino, tiramino, inozito. Uogose yra alkaloidų, glikozido siringinino, riebalų, vitamino C, karotino, kaučiuko, dervinių, tanidinių ir mineralinių medžiagų.
Paprastasis amalas buvo vartojamas gydymui dar Plinijaus ir Paracelso laikais. Juo buvo gydoma epilepsija, nervų ligos, kraujavimas, o XVIII-XIX a.- galvos kraujagyslių ligos ir net isterija.
Mokslininkai nustatė, kad iš amalo paruošti galeniniai preparatai plečia kraujagysles, ramina centrinę nervų sistemą, mažina kraujospūdį, gerina širdies darbą, skatina miegą. Kai kurie gydytojai mano, kad amalo preparatai geriausiai veikia ligonius pirmojoje hipertonijos stadijoje, o trečiojoje stadijoje ypatingo pagerėjimo nepastebėta.
Paprastojo amalo ekstraktas
geriamas po 30-40 lašų tris kartus per dieną. Paprastojo amalo preparatai skatina šlapimo ir baltymų apykaitos produktų išsiskyrimą, stabdo kraujavimą, juo gydoma aterosklerozė, nefritas ir kitos inkstų ligos (kartu su kitais preparatais). Manoma, kad jie gali padėti ir nuo piktybinių navikų.
Liaudies medicina siūlo amalo užpilus kraujavimui stabdyti, nuo skausmų, taip pat jais varyti kirminus iš virškinimo trakto. Iš vaistinės žaliavos galima paruošti šaltą užpilą šitaip: 15 g žaliavos užpilama 200 ml virinto ir ataušinto vandens, palaikoma 12 valandų, paskui perkošiama ir geriama po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną.
Iš amalo galima ruošti vonias nuo hemorojaus, taip pat tinka išoriškai žaizdoms, opoms, pūliniams gydyti. Paprastojo amalo vandeninius preparatus reikia laikyti, šaltoje vietoje (šaldytuve) 2-3 paras. Šis augalas yra nuodingas, todėl juo galima gydytis tik pasitarus su gydytoju.
