Paprastasis kadagys yra visuomet žaliuojantis, iki 4 m aukščio krūmas. Stiebas – stačias, žievė pilkšvai ruda. Lapai – standūs spygliai, suaugę po tris į menturius. Vaisius tamsiai mėlynas, blizgantis, malonaus kvapo kankorėžis. Jis prinoksta antrųjų metų rudenį. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais.
Auga durpynuose, pušynuose, žvyrynuose, rečiau mišriuose miškuose.
Vaistinei žaliavai rudenį renkami visiškai prinokę kankorėžiai (uogos). Po krūmu reikia patiesti paklodę, uogas nukrėsti, išrinkti priemaišas ir džiovinti natūraliai arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35-40°C temperatūroje.
Išdžiovinti kankorėžiai yra apvalūs, jų paviršius blizgantis arba matinis, melsvo arba violetinio atspalvio, malonaus kvapo. Išdžiovintus kankorėžius galima laikyti trejus metus.
Žaliavoje yra 2% eterinio aliejaus, kuris susideda iš daugelio komponentų (pineno, borneolio, kamfeno, dipenteno, terpineolio, terpineno ir kt.), cukraus, organinių rūgščių (obuolių, skruzdžių, acto), dažomųjų medžiagų, raugų ir mineralinių medžiagų, kartumynų, pektinų, antociano, vaško, glikozidų, flavonoidų, dervų, fitoncidų. Spygliuose yra 266 mg% vitamino C, karotino, fitoncidų.
Eterinio aliejaus randama ne tik uogose, bet jo yra ir spygliuose, medienoje.
Per parą vienas hektaras kadagyno išgarina apie 30 kg fitoncidų, kurie labai gerai valo orą nuo teršalų. Jie pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu, užmuša daugelį mikrobų. Šio amžiaus pradžioje kadagio eterinis aliejus buvo naudojamas chirurgijoje siuvamajai medžiagai-ketgutui – sterilizuoti. Žmonės nuo seno žinojo, kad geriausiai kadagys tinka statinėms, kuriose bus konservuojamos rudens gėrybės (kopūstai, agurkai ir kt.), dezinfekuoti.
Įvairių šalių žmonės seniai vartojo kadagio uogas gydymui, nors jų veikliosios medžiagos buvo ištirtos kur kas vėliau. Senovės gydytojai jas vartojo kaip sutraukiamąjį, šlapimo išskyrimą skatinantį, dujas iš žarnyno šalinantį vaistą.
Medicinoje kadagys vartojamas tik todėl, kad jame yra eterinio aliejaus. Jis stipriai varo šlapimą, žadina bronchų, tulžies sekreciją. Kadagio kankorėžio uogos žadina apetitą, skatina virškinimą, žarnyno peristaltiką. Kadagio uogų užpilui reikia 10 g žaliavos užpilti stikline verdančio vandens, kaitinti 10 minučių vandens vonelėje ir aušinti 45 minutes. Paskui reikia nukošti, likusią žaliavą nusunkti ir įpilti virinto vandens, kad gautųsi nurodytas tūris užpilo.
Geriama po vieną valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną nuo lėtinio šlapimo pūslės uždegimo, inkstų akmenligės, skrandžio bei kepenų ligų. Galima paruošti ir nuovirą: vieną valgomąjį šaukštą žaliavos reikia užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens, virinti 20 minučių, perkošti ir gerti po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Šiais vaistais galima gydyti viršutinių kvėpavimo takų ligas (kosulį, bronchitą, tracheitą, laringitą).
Kadagio eteriniu aliejumi gydoma sąnarių reumatas, podagra.
Juo trinamos skaudamos vietos. Iš kadagio ruošiamos ir aromatinės vonios nuo podagros ir reumato. Voniai paruošti reikia 200 g uogų užpilti dviem litrais verdančio vandens, pavirinti, nukošti ir supilti į vonią.
Kadagio kankorėžiai vartojami bendrai terapijai su kitomis vaistažolėmis gydant viršutinių kvėpavimo takų, virškinimo trakto, kepenų bei inkstų ligas. Jų galeniniai preparatai labai erzina inkstų parenchimą, todėl, sergant nefritu bei kitomis inkstų ligomis, reikia būtinai pasitarti su gydytoju.
Nepatartina ilgai gerti vaistažolių mišinių, kurių sudėtyje yra kadagio kankorėžių. Kadagio kankorėžiai vartojami ir maisto pramonėje. Tai prieskonis raugiant kopūstus, ruošiant mėsos patiekalus, gaminant alų, likerius ir kt.