Paprastasis kukurūzas – vienametis kultūrinis augalas, turintis kuokštinę šaknį, išsiraizgiusią 30-50 cm gylyje. Stiebas tvirtas, status, pilnaviduris, 1-5 m aukščio, bambliuotas.
Lapai pražanginiai, lancetiški arba lancetiškai linijiški, lygiakraščiai, bekočiai, 5-12 cm pločio. Lapų viršus plikas, apačia šiek tiek plaukuota. Žiedai – vienalyčiai, moteriški ir vyriški formuojasi ant to paties augalo. Vyriškas žiedynas skėstašakėse šluotelėse stiebo viršūnėje, moteriškas.
Lapų pažastyse.
Sudėtinė varpa ilgio ir 2-10 cm skersmens stora, mėsinga burbuolė. Augalas išaugina 1-2 ir daugiau burbuolių. Vaisius gali būti baltas, geltonas, rausvas, žalsvas, o grūdas – stambus, plikas, apvalus ar suplotas.
Kukurūzas atvežtas iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Ten buvo auginamas jau prieš daugelį tūkstantmečių. Tai seniausia Persų, Bolivijos ir Meksikos indėnų auginama kultūra duonai. XV a. Kolumbas atvežė grūdus į Ispaniją, čia juos pradėta auginti soduose. Portugalai atvežė grūdus į Indiją, vėliau jie pateko į Javos salą ir Kiniją.
Kukurūzai greitai paplito Azijoje, Irane ir Mažojoje Azijoje. Į Rusiją kukurūzai buvo atvežti iš Krymo. Dabar kukurūzai auginami visuose žemynuose, tropikuose bei subtropinėse ir vidutinio klimato šiltesnėse juostose. Didžiausi pasėlių plotai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Tarybų Sąjungoje.
Lietuvoje kukurūzai pradėti auginti 1955 metais.
Grūdai vartojami maistui, žolė ir grūdai – pašarui. Gydomoji žaliava purkos bei gemalų aliejus. Purkos vaistams renkamos vaškinėje fazėje, džiovinamos pastogėje arba džiovykloje 40°C temperatūroje.
Kukurūzo purkose yra 2,5% riebalų, apie 0,12% eterinio aliejaus, 2,7% dervų, 3,8% sakų, apie 1,15% karčiųjų glikozidų 3,18% saponinų, fitosterolo, stigmasterolo, kriptoksantino, inozito, vitaminų (C, B3, K), 0,05% alkaloidų, 13% raugų, apie 5% mineralinių medžiagų (kalio, mangano, kalcio).
Grūduose taip pat yra 61,2% krakmolo, 4,2-4,75% pusiau džiūstančio aliejaus, 9-12% baltymų, 7,4% pentozanų, apie 0,21% alkaloidų, vitaminų (0,15-0,2 mg% B₁, apie 100 mg % B2, B6, 1,8-2,6 mg % PP, 0,7 mg% B2, E, apie 0,1 mg% H), flavonoidų (kvercetino, izokvercitrino), karotinoidų ir kt.
Mokslininkai nustatė, kad kukurūzų purkos skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, stabdo kraujavimą. Medicininėje praktikoje vartojami kukurūzų purkų ekstraktai, tabletės, milteliai, arbatos, antpilai. Kukurūzų purkų užpilas (10 g purkų 1 stiklinei karšto vandens) efektyvesnis negu kiti preparatai.
Jo reikia gerti po 1 valgomąjį šaukštą kas 3 valandos.
Vartojant kukurūzų purkų preparatus, ne tik daugiau išsiskiria tulžies, bet pasikeičia ir jos sudėtis: sumažėja klampumas, specifinė masė, bilirubino kiekis.
Dėl to preparatai, pagaminti iš kukurūzų purkų, vartojami sergant tulžies pūslės ir takų uždegimais, taip pat kepenų ligomis.
Esantis purkose vitaminas K didina protrombino ir trombocitų kiekį kraujyje, dėl to greičiau kreša kraujas. Kukurūzų purkos vartojamos ir kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas sergant inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, taip pat jomis gydomi įvairūs pabrinkimai užpilas (30 g žaliavos 1 stiklinei karšto vandens, geriama po vieną valgomąjį šaukštą šešis kartus per dieną) labai skatina šlapimo išsiskyrimą iš organizmo, todėl rekomenduojamas ligoniams, kurie serga įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat sutrikus vandens bei druskų apykaitai.
Dabar gydymui plačiai pradėtas naudoti kukurūzų aliejus, kuris gaminamas iš kukurūzų gemalų. Kukurūzų aliejuje yra nesočiųjų riebiųjų rūgščių, fosfatidų ir kitų medžiagų, kurios mažina cholesterino kiekį kraujyje. Kukurūzų aliejų (iki 75 g per parą), derinant su kitais preparatais, patartina vartoti nuo aterosklerozės. Medikai nustatė, kad kukurūzų aliejus skatina tulžies sekreciją. Jame yra vitamino E, todėl jis rekomenduojamas nuo hipovitaminozės.
Aliejumi gydomos ir odos ligos.
Iš kukurūzų atliekų gaminama gliutamino rūgštis, kuri kartu su kitais vaistais vartojama nervinėms, psichinėms ir kitoms ligoms gydyti. Ši rūgštis yra kraują gaminančio vitamino – folinės rūgšties – komponentas, todėl labai svarbi medžiagų apykaitai.
Žmonės seniai vartoja ir nuovirus (10 g purkų išmirkoma 1,5 stiklinės šalto vandens ir verdama emaliuotame inde 30 minučių ant nekaitrios ugnies), ir užpilus (1 g purkų užplikinama viena stikline karšto vandens). Ataušinti ir perkošti nuovirai bei antpilai geriami po 1-2 valgomuosius šaukštus keletą kartų per dieną.
Purkų nuoviras rekomenduojamas sergant kepenų ir inkstų ligomis, tulžies pūslės akmenlige, kraujuojant, esant širdies kilmės pabrinkimams. Be to, šis nuoviras yra ir raminamasis vaistas. Kukurūzų purkas, virtas su medumi, reikėtų gerti sergant plaučių tuberkulioze.
Farmacijos pramonė iš kukurūzų purkų gamina skystą ekstraktą (Extractum Stigmatum maydis fluidum), kuris vartojamas po 30-40 lašų 2-3 kartus per dieną, taip pat purkas džiovina, iš kurių namie galima pasigaminti antpilą.