Pelkinė vingiorykštė yra daugiametis, iki 150 cm aukščio stačias, briaunotas, viršutinė žolinis augalas. Stiebas plunksniški, dideli, žiedai – maži, dalis šakota. Lapai tanki viršūninė šluotelė. Augalas jų daug. Žiedynas žydi birželio-liepos mėnesiais baltais arba neryškiai rausvais, kvapiais žiedeliais.
Vingiorykštė auga upių, ežerų pakrantėse, šlapiose pievose, pelkėse, krūmuose.
Lietuvoje – paplitęs augalas. Gydymui dažniausiai skinami žiedynai, kartais ir žydinti antžeminė augalo dalis. Džiovinama gerai vėdinamose patalpose ar pastogėse. Išdžiūvusi žaliava yra savotiško kvapo, saldžiai sutraukiančio skonio. Vaistinėje žaliavoje yra flavonoidų, eterinio aliejaus, vanilino, fenolio glikozidų, pigmentų, raugų ir mineralinių medžiagų, organinių rūgščių (citrinos ir salicilo), vitamino C, karotino ir kt.
Iš vingiorykštės paruošti preparatai vartojami sergant inkstų, šlapimo pūslės, širdies ligomis, taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą, tinka nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų (karščiuojant, sergant sloga, bronchitu, gripu), nuo viduriavimo (neinfekcinės kilmės), reumatinių ir galvos skausmų. Jos dedama į vaistinių augalų mišinius, kuriais gydomas reumatas ir mažinama temperatūra.
Liaudies medicinoje vingiorykšte gydomos Virškinimo trakto, plaučių ligos, bronchitas, gyvačių įkandimas, odos ligos ir kt. Be to, homeopatijoje šio augalo preparatais gydomas reumatas ir podagra. Užpilui paruošti imama vienas valgomasis šaukštas žaliavos ir užpilamas stikline verdančio vandens, kaitinama 10 minučių vandens vonelėje, aušinama 45 minutes, nusunkiama, pripilama vandens iki ankstesnio tūrio (200 ml). Geriama po pusę stiklinės tris kartus per dieną.