Racionalus nuotekų tvarkymo problemų sprendimas – ne tik reikiamo nuotekų išvalymo užtikrinimas, bet kartu ir minimalios išlaidos, o taip pat kitų esminių rodiklių pasiekimas. Tokiais esminiais rodikliais yra: nuotekų tvarkymo sistemų (tinklų ir valymo įrenginių) statybos kaštai, skaičiuojant vienam gyventojui; eksploatacinės išlaidos, skaičiuojant vienam gyventojui ir kt.
Nuotekų tvarkymo sistemų visapusiška analizė
Nuotekų tvarkymo sistemų visapusiška analizė ir teisingos išvados yra galimos tik naudojant sistematizuotą ir vieningą vertinimo metodiką. Tokia vertinimo metodinė priemonė Lietuvoje paruošta 1998 m. Tai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vandenų švaros asociacijos paruoštos „Nuotekų valymo įrenginių technologijų bei projektinių sprendimų ir įrangos vertinimo rekomendacijos“ [57].
Sumažėjus nuotekų srautams, daugelis neprižiūrimų, apleistų valymo įrenginių laikinai yra pajėgūs sulaikyti ir kaupti nuotekų teršalus ir išleisti į vandens telkinius iki normatyvinių reikalavimų lygio išvalytas gyvenviečių nuotekas.
Tokia situacija padėjo formuotis nuomonei, kad sudėtingesnės, kvalifikuotesnės priežiūros reikalaujančios, mechanizmus turinčios nuotekų valyklos yra nereikalingos, kad pakanka paprastesnių, visiškai arba beveik be priežiūros veikiančių ir elektros energijos nereikalaujančių ,,gamtinio valymo” įrenginių (tokių nėra arba tai – upės ir ežerai).
Daugelyje gyvenviečių buvo pradėta esamus intensyvaus valymo įrenginius pertvarkyti į ekstensyvaus valymo įrenginius, nenaudojančius elektros energijos ir, tariamai, nereikalaujančius jokios arba bent kiek sudėtingesnės priežiūros.
Deja, neretai tokie pertvarkymai, pagrįsti praktikoje nepasitvirtinusiomis prielaidomis, naujai sukurtomis, nerealiomis technologinėmis schemomis, nedavė lauktų rezultatų. Daugelyje gyvenviečių esamų intensyvaus valymo įrenginių, pirmiausia, su aerotankais ir papildomo valymo aerotvenkiniais, pertvarkymas į ekstensyvaus valymo įrenginius kainavo keletą kartų brangiau negu būtų kainavęs esamų intensyvaus valymo įrenginių pertvarkymas juos modernizuojant, o pertvarkyti įrenginiai veikia blogai, nepakankamai išvalo nuotekas. Didelės pertvarkymams išleistos lėšos tapo nuostoliais, klaidomis, kurių ištaisymui vėl reikia nemažų lėšų. Ryškūs tokios neproduktyvios veiklos pavyzdžiai – nuotekų valyklų Rumšiškėse (Kaišiadorių r.), Želvoje (Ukmergės r.), Eigirgaloje ir Linksmakalnyje (Kauno r.) ir kitur pertvarkymas, atsisakius valymo aktyviuoju dumblu.
Įvairių techninių sprendimų, panaudotų Lietuvoje pertvarkyti esamus intensyvaus valymo įrenginius į ekstensyvaus valymo įrenginius, patirtis yra pateikta atitinkamuose šio leidinio skyreliuose.
Mažų nuotekų kiekių tvarkymo tendencijos ir kryptys Europos Sąjungoje
Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims, ruošiantis tapti Europos Sąjungos (ES) nare, būtina derintis prie reikalavimų, numatytų atitinkamuose šios ES dokumentuose, bei Lietuvos derybinėje pozicijoje, – taip pat įvertinant šalies ekonominę būklę ir turimą techninį potencialą, nuotekų tvarkymo būklę, patirtį ir tradicijas, esamą gamtinę aplinką, tai yra, vietos sąlygas.
Užsienio šalių patirties ir vietinės kilmės naujovių diegimas Lietuvoje gali būti sėkmingas tik atlikus profesionalių esamų įrenginių techninį ir ekonominį vertinimą, naujų technologijų efektyvumo stebėjimus, patikrinus jas praktinėmis sąlygomis.
Pagrindinės nuostatos nuotekų tvarkymo srityje yra išdėstytos 1991 m. gegužės 21 d. ,,Europos Tarybos direktyvose 91/271/EEC dėl miesto nuotekų valymo” [19].
Pagrindiniai Europos Sąjungos reikalavimai vandens valdymui yra pateikti 2000 m. spalio 23 d. ,,Bendrojoje vandenų politikos direktyvoje (Framework for community action in the field of water policy) 2000/60/EEC”.
Šaltinis: Nuotekų valymo įrenginių kiekių tvarkymo būklė Lietuvoje
