Sodo tepalas dažniausiai naudojamas vaiskrūmių, vaismedžių, kambarinių lapuočių, bonsų ir sumedėjusių dekoratyvinių augalų sužalojimams, atsiradusiems po skiepijimo, genėjimo ar pjovimo, gydyti. Šis tepalas puikiai pašalina žalą, padarytą dėl kamieno ar žievės įtrūkimų, atsiradusių dėl mechaninių traumų ar pernelyg didelio saulės spindulių poveikio. Sodo tepalu patartina duoti tas vietas, kurias suvalgė graužikai.
Kaip ir bet kuris farmacinis produktas, sodo tepalas apima daugybę naudingų ir žalingų savybių. Svarbiausias dažnai pabrėžiamas požymis yra jo gebėjimas sterilizuoti ir taisyti botaninius sužalojimus. Be to, šis tepalas nepriekaištingai sulaiko drėgmę augaluose, neleidžia išgaruoti per žaizdas ir taip sumažina augalo kančias. Be to, sodininkystės aliejai yra patogūs naudoti, be jokio riebumo.
Vis dėlto, specialistų įžvalgomis, optimalus sodininkystės tepalo panaudojimas slypi vaismedžių skiepijimo ir nežymių traumų valdymo srityje. Dideles žaizdas patepus sodininkystės aliejumi, medienos džiūvimo procesas pailgėja, o apdorotos vietos gali irti. Be to, sodininkystės tepalo trūkumas yra jo polinkis kietėti esant žemai temperatūrai ir nepakankamai sukibti su vaismedžių žaizdomis. Be to, jei sodininkystės aliejus sudarytas iš dirbtinės aliejaus sudėties, kai yra veikiamas šiluma, jis turi polinkį plisti į periferiją ir potencialiai apdeginti vaismedžių žievę.
Kokius argumentus pateikia sodo aliejų kritikai?
Ekspertai vis dažniau abejoja, ar būtina gydyti žaizdą, padarytą nupjovus šaką sveikam medžiui. Jie teigia, kad sveikam medžiui būdingos savisaugos savybės, o aliejaus naudojimas ne tik kenkia natūraliems jo gynybiniams mechanizmams, bet ir skatina patogenams palankią aplinką. Jie labai nerekomenduoja naudoti medienos dėmių ar antiseptikų, nes medžiagos, tinkamos medienai konservuoti konstrukcijų ar baldų konstrukcijoje, yra kenksmingos gyvam organizmui.
Nepaisant to, pasitaiko atvejų, kai medį reikia gydyti, nes jis negali savaime išgyti, o tai pabrėžia aukštos kokybės sodo aliejaus naudingumą.
Didelę reikšmę turi natūralios medžiagos.
Renkantis veiksmingą sodo aliejų, labai svarbu pirmenybę teikti natūralioms, o ne sintetinėms medžiagoms. Specializuotose parduotuvėse galima įsigyti platų sodo aliejų asortimentą, todėl renkantis būtina imtis atsakomybės. Prieš perkant jau paruoštą sodo aliejų, reikėtų nuodugniai išnagrinėti jo gamyboje naudojamus ingredientus. Kuo didesnis natūralių aliejų kiekis sodo aliejuje, tuo jis bus maitinamesnis ir naudingesnis.
Prisiminkime, kokiam tikslui reikalingas sodo aliejus.
Be to, yra pažangiausių sodo aliejų, sudarytų su išskirtiniu mišiniu, žinomu kaip sintetinė žievė, kurie suteikia didesnį patogumą, greitesnį naudojimą ir žymiai sutaupo išlaidas, kai jie naudojami kartu su įprastais kanifolijos pagrindu pagamintais sodo aliejais. Šiuose balzamuose yra biologiškai aktyvių junginių, kurie skatina audinių atjauninimą, pagreitina pjūvių ir sužalojimų taisymą, apsaugo nuo kenkėjų ir patogenų, stabdo džiūvimą ir atmosferos poveikį.
Taip pat galima rinktis purškiamus sodo aliejus, kurie efektyviai ir tolygiai padengia įvairius paviršius – lygius ar nelygius, šlapius ar sausus, ypač nepasiekiamose vietose, tuo pačiu užtikrinant apsaugą nuo žalingų aplinkos elementų.
Patartina atsispirti pigesnių tepalų, esančių rinkoje, žavesiui, nes dėl jų sudėties iš cheminių atliekų jie dažnai pasižymi prastesnės kokybės kokybe. Tiesą sakant, jų naudojimas transplantato žaizdoms gali būti žalingas, o ne naudingas.
Amatiniai botaniniai aliejai, pagaminti iš asmeninio sodo.
Sodininkai dažnai turi tendenciją kurti savo aukštos kokybės sodo tepalus. Laimei, procesas nėra pernelyg sudėtingas ir yra daugybė receptų, iš kurių galima rinktis. Kai kurie dažniausiai naudojami naminių sodo tepalų ingredientai yra bičių produktai, tokie kaip vaškas ir pikis, valgomieji riebalai, tokie kaip saulėgrąžų, sėmenų, kukurūzų aliejus ir lajus, taip pat terpentinas, dervos, tokios kaip kanifolija, variklinis aliejus, medicininis spiritas ir pelenai. Tiems, kurie nori išbandyti savo jėgas kuriant savo sodo tepalus, rekomenduojame paeksperimentuoti su keletu paprastų variantų.
Vienas iš variantų – 1 dalį lydytų kiaulienos riebalų sumaišyti su 4 dalimis kanifolijos ir vaško, mišinį kaitinti 20 minučių, tada leisti jam atvėsti prieš minkant ir įvynioti į alyvuotą popierių arba polietileno plėvelę. Kitas variantas apima 3 dalis vaško, 2 dalis bičių vaško, 6 dalis kanifolijos ir 1 dalį terpentino ištirpinti ant silpnos ugnies, leisti jam atvėsti, o tada kruopščiai sumaišyti 1 dalį terpentino. Prieš naudojant sodo aliejų, svarbu jį išminkyti.
