Sau 6, 2023
13 Views
Komentavimas išjungtas įraše Sumedėję daugiamečiai augalai išaugina pumpurus

Sumedėję daugiamečiai augalai išaugina pumpurus

Written by

Pumpurai.

Sumedėję daugiamečiai augalai išaugina pumpurus. Iš jų pavasarį susiformuoja lapai ir ūgliai. Išbrinkę pumpurai rodo, kad jau prasidėjo jų gyvybinė veikla. Tai trumpiausia augalų formavimosi fazė. Išbrinkusiuose, bet neišsiskleidusiuose pumpuruose yra daugiausia aktyviųjų medžiagų. Tuomet ir reikia juos skinti ir iš jų ruošti vaistinę žaliavą.

Lietuvoje renkami beržo, pušies, juodosios tuopos, juodojo serbento pumpurai. Džiovinami jie ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje specialiose džiovyklose arba po skardos ar šiferio stogu, gerai vėdinamoje patalpoje.

Žolė.

Vaistažolės, kurių vartojama antžeminė augalo dalis, renkamos tuomet, kai augalas pradeda žydėti arba žydi, nes tada augale susikaupia daugiausia veikliųjų medžiagų. Baigiant augalui žydėti, veikliųjų medžiagų sumažėja, dėl to surinkta žaliava būna prasta. Atsiminkite: kasmet augalai formuojasi ne tuo pačiu metu. Tai priklauso nuo meteorologinių ir ekologinių sąlygų.

Todėl nurodyti tikslų žaliavai rinkti tinkamą laiką gana sunku. Tinkamiausias žaliavai rinkti laikas nustatomas stebint augalų formavimosi fazes. Renkant vaistažoles, labai svarbu ir oro sąlygos, dienos laikas. Geriausia jas rinkti saulėtą dieną, po pietų.

Lapai.

Juose vyksta veikliųjų medžiagų sintezė. Lapus reikia rinkti tada, kai jie išaugę normalaus didumo ir juose vyksta svarbiausi fiziologiniai procesai. Geriausia lapus rinkti tuomet, kai augalas pradeda žydėti arba žydi. Draudžiama rinkti pageltusius, dėmėtus lapus, kurie pažeisti kenkėjų ir ligų.

Lapai skinami saulėtą dieną ir greitai džiovinami nuo saulės apsaugotoje vietoje. Tiesioginiai saulės spinduliai daugelį veikliųjų medžiagų, taip pat ir chlorofilą, suardo, dėl to paruošta žaliava netenka natūralios žalios spalvos.

Žiedai.

Vaistinei žaliavai renkamas visas žiedynas, atskiri žiedai arba tik žiedo dalys. Viso augalo žiedynas renkamas liepos, šlamučio, ramunės; tik žiedai – kukurūzų piestelės, vainiklapiai – rugiagėlės, tūbės ir kt. Žiedai skinami žydėjimo pradžioje, kai yra gerai susiformavę.

Ramunių graižai skinami, kai liežuviniai žiedai esti horizontalioje padėtyje, o vamzdeliniai, kai pradeda skleistis. Reikia rinkti giedrą dieną, po pietų, geriau į pintines (nepatartina dėti į polietileninius maišelius), nes žiedai gležni, suspausti greitai kaista, keičiasi jų spalva ir veikliųjų medžiagų kiekis.

Surinktus žiedus reikia tuojau pat džiovinti nuo saulės apsaugotoje vietoje. Išdžiūvę žiedai turi būti natūralios spalvos ir kvapo.

Vaisiai ir sėklos.

Vaisius ir sėklas reikia rinkti tik visiškai prinokusius (išskyrus kmynų, krapų ir kalendros, nes jie prinokę išbyra). Pradėjus nokti vaisiams ir sėkloms, augalus reikia nupjauti ryte, surišti į ryšelius, išdžiovinti, paskui iškulti ir išvėtyti, t. y. atskirti šakeles, šiukšles, dulkes.

Sultingi vaisiai (uogos) renkami prinokę, sausi. Jie džiovinami 45°C temperatūroje. Sultingus vaisius ir uogas pirmiausia reikia vytinti žemesnėje temperatūroje, o paskui džiovinti 70-80°C temperatūroje gerai vėdinamoje patalpoje.

Žievė.

Daugiausia biologiškai veiklių medžiagų žievėje kaupiasi rudenį ir pavasarį. Žievę reikia lupti anksti pavasarį, kol dar neišsprogę pumpurai. Tuomet žievė gerai atsiskiria nuo medienos. Ji lupama sausą, giedrą dieną. Tinkamiausia yra 3-4 metų medelių kamieno ar šakelių žievė.

Lupant žievę, reikia daryti kas 20-30 cm skersines ir kas 2-3 cm išilgines įpjovas. Nuo medienos ji atskeliama mediniu, plastmasiniu arba kauliniu peiliu (metalinis peilis netinka žievė pajuoduoja). Žievę galima lupti tik miško kirtavietėse. Nulupta žievė džiovinama pastogėse arba nuo drėgmės ir saulės apsaugotose vietose.

Šaknys ir šakniastiebiai.

Šaknis galima kasti pavasarį ir rudenį, kai sunyksta antžeminės augalo dalys. Dažniausiai lengviau jas rasti rudenį, todėl ir iškasti patogiau. Tačiau gyvatžolės, putoklio, palemono, miškinės sidabražolės ir kitų augalų šaknys, kuriose kaupiasi raugai, saponinai, kasamos butonizacijos ir žydėjimo pradžioje.

Šakniastiebiai – tai stiebo kilmės požeminiai organai, kuriais augalas vegetatyviškai dauginasi arba kaupia maisto medžiagas. Vienų augalų jie ilgi ir ploni (varpučio), kitų stori ir mėsingi (ajero, vilkdalgio). Šakniastiebiai gali būti įkypūs (paparčio), vertikalūs (valerijono) ir horizontalūs (varpučio).

Vaistams ruošti tinka 3-5 metų augalų šakniastiebiai. Šaknis ir šakniastiebius galima kasti bet kuriuo dienos metu ir bet kokiomis oro sąlygomis. Iškastas augalo požemines dalis tuojau pat reikia nuvalyti, pašalinti pridėtines šaknis, nuplauti vandeniu ir paskleisti, kad apdžiūtų. Neplaunamos gleivių turinčios šaknys (svilarožės, saldymedžio). Kad greičiau išdžiūtų, storos šaknys perpjaunamos skersai arba išilgai į dvi ar keturias dalis.

Džiovinant bekvapius vaistinius augalus, oro temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip 60°C, o kvapias – ne aukštesnė kaip 30°C. Šaknys būna gražesnės, kai džiovinti pradedama apšildomose patalpose natūraliomis sąlygomis, o baigiama. Gerai išdžiovintos šaknys lengvai lūžta. Mokslininkai nustatė, kad geriausiai gydo ta vaistinė žaliava, kuri tinkamai surinkta ir gerai paruošta vartojimui.

Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/Augalai

Article Categories:
Augalai

Comments are closed.