Dabartiniu metu daugiausia vartojamas tirštas beržo grybo ekstraktas — befunginas, kuris, kaip ir kitos vaistinės juodojo beržo grybo formos, rekomenduotas gydyti ligoniams su sumažėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu, kaip bendrai stiprinantis organizmą vaistas sergant navikinėmis ligomis, kartais vartojamas ir žvynelinei ligai gydyti. Juodojo beržo grybo preparatai netoksiški. Gydoma kursais, 3-5 mėnesius, su trumpomis pertraukomis. Gydant šio grybo preparatais, negalima į veną leisti gliukozės ir vartoti antibiotikų, nes jie sumažina beržo grybo poveikį.
Beržo grybo antpilą galima pasigaminti namuose: grybas nuplaunamas, po to įmirkomas virintame vandenyje, leidžiama pritraukti 4-5 valandas. Grybas pasidaro minkštesnis ir lengvai susmulkinamas trintuve arba sumalamas mėsmale. Vanduo, kuriame grybas buvo mirkomas, tinkamas antpilui. Viena dalis susmulkinto grybo užpilama penkiomis dalimis vandens, kuris liko po mirkymo, pašildžius jį iki 50°C (užpilti grybą aukštesnės temperatūros vandeniu nerekomenduojama, nes sumažėja jo aktyvumas), leidžiama pritraukti 48 valandas, vanduo nupilamas, nuosėdos išspaudžiamos per kelis marlės sluoksnius.
Gautas po to šiek tiek tirštesnis skystis praskiedžiamas vandeniu iki pradinio tūrio. Taip paruoštą antpilą galima laikyti 3-4 dienas. Suaugusiesiems jo duodama gerti ne mažiau kaip 3 stiklines per dieną skaidytinėmis dozėmis pusė valandos prieš valgį. Gydant juodojo beržo grybo antpilu, ligoniui rekomenduojama daugiausia augalinė dieta, pieno produktai, ribojamas mėsos ir riebalų kiekis, nevalgoma konservų, rūkytų produktų, aštrių ir prieskoninių pagardų. Kempininių šeimos medieną gadinančių grybų, ypač juodojo beržo grybo, medžiagų apykaitos produktų antinavikinio aktyvumo tyrimas parodė, kad susidarančių medieną gadinančiuose grybuose produktų terapines savybes tam tikru mastu lemia jų gebėjimas daryti įtaką bioctieminių reakcijų laisvųjų radikalų mechanizmui.
Juodajame beržo grybe kaip tik ir rasta didelė biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali žudančiai veikti navikines ląsteles, koncentracija. Vaistų, gautų iš juodojo beržo grybo, klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai parodė, kad yra tikslinga juos vartoti onkologiniams ligoniams gydyti. Vartodami juodąjį beržo grybą, Leningrado medicinos instituto hospitalinės terapinės klinikos bendradarbiai nustatė tam tikrą dėsningumą. Jo esmė: gydant juoduoju beržo grybu, nepriklausomai nuo vėžinio proceso lokalizacijos, ligonio savijauta gerėja.
Atsiradęs subjektyvus pagerėjimas, ilgai gydant šiuo grybu, pasižymi patvarumu ir ilga trukme, jis tikriausiai padeda sumažėti metastazių atsiradimo galimybei (navikinėms ląstelėms plisti po organizmą), nepaisyti ligos trukmės. Pastaraisiais metais gauta naujų vaistų iš juodojo beržo grybo. Lenkijoje gautas vandeninis ekstraktas injekcijoms raumenis. Juodojo beržo grybo preparatai teigiamai veikė ligonių, sergančių įvairiomis skrandžio ligomis, centrinę nervų sistemą. Vienoje Leningrado terapinėje klinikoje atliktas vandeninio ekstrakto injekcijų ir befungino palyginamasis tyrimas.
Vartojant juodojo beržo grybo preparatą injekcijoms raumenis, jis malšino skausmą, padėjo normalizuotis skrandžio rūgščių ir fermentų susidarymo funkcijai. Be kitų vaistų, juodasis beržo grybas pasirodė pakankamai efektyvus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti. Štai tie pranašumai, kuriuos turi juodasis beržo grybas, palyginti su įprastiniais preparatais, vartojamais terapinėje ir onkologinėje praktikoje: jis netoksiškas, gerai pakeliamas, normalizuoja ir stimuliuoja organizmo funkcijas.
Istorinius duomenis, mokslininkų prielaidas vis dažniau patvirtina praktiniai juodojo beržo grybo vartojimo gastritams, skrandžio opoms ir navikinėms ligoms gydyti rezultatai. Liaudyje paplito „arbatinis grybas”, kurio masyvų kūną sudaro mieliagrybių ir acto rūgšties bakterijų kolonija. Mieliagrybiai, būdami apatinėje gniužulo dalyje, perdirba tirpale esantį cukrų į spiritą ir anglies dioksidą. Dėl grybo gyvybinės veiklos saldžiame arbatos antpile galima rasti spirito, acto, gliukono, citrinos, rūgštynių ir pirovynuoginės rūgščių, fermentų, vitaminų C, P, B, kofeino, rauginių, dažinių ir antibiotinių medžiagų. įdomi „arbatinio grybo” atsiradimo Rusijoje istorija.
Šis grybas labai paplito tarp Tolimųjų Rytų gyventojų. Per Rusijos—Japonijos karą juo susidomėjo kareiviai. Pasibaigus karui, jie pasiėmė ji kaip suvenyrą. Gydytojų stebėjimai rodo, kad, reguliariai vartojant „arbatinį grybą” po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį 2-3 savaites, pagerėja ligonių, sergančių gastritu esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, hipertoninės ligos sklerozinėmis formomis, savijauta. „Arbatiniam grybui” išauginti būtinas virintas vanduo, kuriame cukraus koncentracija yra iki 10%, patalpos temperatūra 25-30°C, pritraukimo trukmė 1-2 savaitės. Būtinai turi būti silpnas arbatos antpilas.