Tūbė priklauso bervidinių (Scrophulariaceae) šeimai. Vaistinę žaliavą duoda dvi rūšys: gauruotoji tūbė (V. phlomoides L.) ir didžioji tūbė (V. thapsiforme Schrader.). Abi rūšys yra dvimečiai augalai. Lietuvos TSR savaime neauga. Tačiau, auginamos mūsų sąlygomis, duoda didelį derlių žiedų, o tinkamai juos sutvarkius — geros kokybės žaliavą.
Tūbių žiedų vainiklapiai (Flores Verbasci, Flores Thapsi barbati) medicinoje vartojami nuo senų laikų. Žieduose randama flavonininės kilmės dažinių, karotino (provitaminas A), gleivingų, cukrinių medžiagų, pėdsakai saponinų ir eterinio aliejaus.
Medicinoje žiedai bei iš jų pagaminti preparatai vartojami kvėpuojamųjų takų uždegiminiams procesams, katarams bei kitiems bronchų sutrikimams gydyti. Gleivingosios ir saponininės medžiagos ligoniams palengvina atsikosėjimą, iš kitos pusės, apsaugo bronchų gleivines nuo erzinimo. Provitaminas A skatina gleivinių ląstelių regeneraciją. Į vidų priimti tūbės preparatai veikia kaip mucilaginosum, expectorans bei secretolyticum. Tūbių žiedus bei jų preparatus gydytojai mėgsta vartoti vaikų praktikoje ir dažnai gauna teigiamus rezultatus.
Tenka pažymėti, kad tūbių sėklos yra nuodingos kai kurioms žuvų rūšims; prarijusios tam tikrą sėklų vietoj, žuvys apsvaigsta ir išplaukia į vandens paviršių
