Parduodamuose kavos mišiniuose dažniausiai yra cikorijos. Pagal valstybinius standartus į natūralią kavą galima primaišyti 20% cikorijos. Toks mišinys vadinamas „Natūrali kepinta kava su cikorija”.
Pramonė gamina nemažai kavos gėrimų, skirtų tiems, kurie natūralios kavos gerti negali. Lvovo kavos fabrike gaminama daugiau kaip dvidešimt pavadinimų įvairių mišinių, kuriuose nėra natūralios kavos, taigi ir kofeino.
Natūralią kavą pakeičiantys mišiniai sudaromi labai kruopščiai. Pirmiausia išanalizuojamos atskirų komponentų skoninės, maistinės ir aromatinės savybės. Vieni gėrimui suteikia skonį, kiti — kvapą, stiprumą ir kt. Panaudojami įvairiausi organinės kilmės produktai. Cikorijos, pienių šaknys, topinambų gumbai, turintys inulino; figos, morkos — jose daug cukraus; gilės, kaštonai, miežiai, avižos, salyklas — dėl krakmolo; sojos — baltymų; riešutai, vynuogių sėklos, abrikosų kauliukai — dėl riebalų. Rugiai, avižos, miežiai prisotina ekstraktą, kaštonai — sušvelnina skonį, riešutai suteikia stiprumo. Pavyzdžiui, Irako pietuose gaminamas gėrimas iš sugrūstų finiko kauliukų, pagal skoni labai primenantis kavą.
Kavos gėrimai gaminami įvairiems skoniams ir poreikiams. „Miežiniame” arba „Sveikatoje” nėra natūralios kavos — ją pakeičia cikorija. „Miežiniame” yra 20% cikorijos ir 80% miežių, „Kubanėje” — 16% cikorijos, 40 rugių, 30 miežių ir 15% avižų. „Sveikatoje” geras miežių ir gilių derinys. Vaikams skirti „Pionierių” ir „Vaikiškas” gėrimai. jų sudėtį įeina kaovela (kakavos pupelių luobelės) ir riešutų miltai. Tokia kava turi šokolado prieskoni.
Iš gaminamo kavos gėrimų asortimento reikia pasirinkti tinkamiausią savo skoniui ir pasitarus su gydytoju. Tokį gėrimą paruošti nesudėtinga: milteliai suberiami į karštą vandeni ir virinami 2-3 minutes, paskui leidžiama tirščiams nusėsti ant dugno ir gėrimas išpilstomas į puodukus. Įprasta porcija — vienas šaukštelis stiklinei vandens.
Spaudoje buvo paskelbta originali naujovė, atsiradusi Italijoje — kavos kvapo aerozolinis purkštuvas. Jei dėl sveikatos negalima gerti natūralios kavos, galima pasitenkinti jos kvapu.
Kava žmogui žinoma nuo neatmenamų laikų. Tai liudija iki mūsų dienų išlikusios legendos ir pasakojimai. Galima išgirsti apie šeichą Omarą, gydytoją ir dvasininką, gyvenusi uoloje kaip atsiskyrėlį. Labai dažnai jam į akis krisdavo nepaprastai gražus, kerinčiai giedantis paukštis. Omaras bandė ji pagauti, bet vietoje paukščio rankose liko nuostabios gėlės ir puikūs vaisiai. Omaras juos panaudojo kaip prieskoni nuovirams, kuriais gydė ateinančius pas ji ligonius. Nuoviras turėjo gydomųjų savybių ir garsas apie tai pasklido po visą Arabiją. Omarą paskelbė šventuoju, o Mekoje jo garbei pastatė vienuolyną.
Dažnai galima išgirsti legendą apie piemenį, kuris atkreipė dėmesi nepaprastą aktyvumą ožkų, kurios maitinosi lapais ir vaisiais krūmų, augančių kalnų šlaituose. „Šokančių ožkų” stebėjimus panaudojo vienuolyno vietininkas. Kavos vaisių ir lapų nuoviras padėdavo vienuoliams nežiovaujant ištverti ilgas naktines maldas.
