Komponentinio sistemos modelio elementai

Komponentinio sistemos modelio elementai

Organizacijos informacijos sistemos komponentams ir sąsajoms tarp jų identifikuoti siūloma nauja grafinė notacija – komponentinis sistemos modelis. Šis modelis apjungia veiklos informacinės architektūros (VIA) modelio ir darbų sekos modelio savybes.

Veiklos informacinės architektūros modelis apibrėžia IS komponentų tipus, atitinkančius organizacijos veiklos domenus, kurie aprašyti Komponentinio sistemos modelio elementai lentelėje. Remiantis tuo, komponentinis sistemos modelis (analogija su darbų sekų modeliu) skirstomas į penkis takelius, kurie skirti atitinkamo vieno veiklos domeno komponentams:

• takelis „valdymo funkcijos“ atitinka verslo domeną ir skirtas šiame domene naudojamiems IS komponentams (tai IS vartotojo sąsajos komponentai) specifikuoti;

Komponentinio sistemos modelio elementai

·  takelis „taikomieji uždaviniai“ atitinka informacinių procesų domeną ir skirtas IS taikomųjų uždavinių logiką (skaičiavimus ir kitokį duomenų apdorojimą) realizuojantiems komponentams (tai IS funkciniai komponentai) specifikuoti;

·  takelis „duomenų struktūros“ atitinka informacijos domeną ir skirtas IS saugyklose (duomenų bazėse, duomenų sandėliuose) saugomos informacijos elementams, t.y. duomenų komponentams specifikuoti;

·  takelis „technologiniai procesai“ atitinka technologinių procesų domeną ir skirtas šiame domene naudojamiems IS komponentams (tai IS vartotojo sąsajos komponentai) specifikuoti;

·  takelis „išorinės aplinkos veiksniai“ atitinka VIA modelio aplinkos domenus (verslo rinkos, technologijų ir informacinių technologijų rinkos) ir skirtas šiuose domenuose esantiems aktualiems komponentams (sąveikaujantiems su jau aptartais IS komponentais) specifikuoti.

Komponentiniame sistemos modelyje informacijos sistemos komponentas vaizduojamas stačiakampiu suapvalintais kampais, sąsajos tarp komponentų žymimos rodyklėmis, šalia nurodomi sąsajų tipai.

Komponentiniame sistemos modelyje gali būti nurodytos valdymo eigos sąsajos (angl. control flow – CF), kurios sieja vieno domeno komponentus ir nurodo priežastinius domeno komponentų ryšius. Pastebėsime, kad terminas „valdymo eiga“ naudojamas objektiniame modeliavime ir reiškia proceso vykdymo valdymą.

Komponentinio sistemos modelio sudarymas

Komponentinis sistemos modelis suformuojamas transformuojant darbų sekų modelį pagal šias taisykles:

1.  Darbų sekos modelyje skaičiavimą atliekantys procesai transformuojami į informacinių procesų domeno (IPD) komponentus.

2.  Darbų sekos modelyje valdymą atliekantys procesai transformuojami į verslo domeno (BD) komponentus.

3.  Informacijos srautai, jungiantys procesus darbų sekos modelyje, transformuojami į duomenų domeno (DD) komponentus.

Materialūs srautai darbų sekos modelyje transformuojami į technologinių procesų domeno (TPD) komponentus.

Komponentinių sistemos modelių hierarchija

Analizuojant IS projektavimo aplinkoje saugomus darbų sekos modelius (jie aprašo veiklos funkcijas), gali būti sudaromi komponentiniai IS modeliai, suformuojama jų hierarchija (H={1,2„ n}), kuri siejasi su darbų sekų modelių hierarchiją. Kiekvienas kitas hierarchijos lygmuo detalizuoja aukštesniojo lygmens modelio komponentus (Komponentinių sistemos modelių hierarchijos pavyzdys pav.)

Komponentinių sistemos modelių hierarchijos pavyzdys

Komponentinio sistemos modelio atskiro domeno komponentėms ir jų ryšiams modeliuoti gali būti naudojami UML ar kitų notacijų (pavyzdžiui, IDEF standarto) atitinkami modeliai. Pavyzdžiui, BD, TPD ir DD komponentams ir jų struktūriniams ryšiams modeliuoti gali būti pritaikyta klasių diagrama, IPD komponentams modeliuoti -bendradarbiavimo diagrama.

Projektuojant integruotas kompiuterizuotas informacijos sistemas tikslinga apjungti IS kūrimą informacinės architektūros modelio pagrindu bei komponentinį IS projektavimą, siekiantį surinkti IS iš kompiuterizuotų veiklos komponentų.

Komponentinis IS projektavimo metodas susieja IS architektūros modelį, darbų sekų modelį ir atvaizduoja juose esančią informaciją į naujo tipo modelį – komponentinį sistemos modelį, kuriame išskiriami tokio tipo komponentai: valdymo funkcijos (BD), skaičiavimai arba funkciniai komponentai (IPD), duomenų struktūros (DD), technologiniai procesai (TPD), išorinė aplinka (ENV).

Pagrindiniai komponentinio sistemos modelio sudarymo tikslai yra išsaugoti veiklos modelyje egzistuojančias sąsajas tarp IS informacinės architektūros komponentų bei tiksliau specifikuoti komponentus ir jų sąsajas. Toks modelis padėtų užtikrinti organizacijos veiklos ir visų projektuojamų sistemų integralumą.

Organizacijos IS komponentų identifikavimas leistų IS projekte pakartotinai naudoti specifikuotus komponentus, kurie išsaugo veiklos srities procesų ir objektų semantiką, o realizavus projektą – surinkti IS taikomąsias programas iš komponentų, turinčių prasminius vardus aprašytoje straipsnyje sistemos komponentų diagramoje. Naudojantis aprašytu metodu, galima modifikuoti CASE priemonių (ir struktūrinių funkcinių, ir objektiškai orientuotų), kuriose naudojami veiklos procesų modeliai (darbų sekų modeliai arba jų analogai), projektavimo aplinkas.

About author

Author
magyyyla4423