IŠ KUR ATSIRANDA MINTYS?
Kadaise — o kai kurie žmonės net ir dabar — į šį klausimą atsako labai lengvai: žmogus turi sielą, dėl to jis ir geba galvoti.
Tačiau mokslas tokio atsakymo negali pripažinti teisingu: toks atsakymas nepagrįstas ir, iš esmės, nieko nepaaiškina. Bet jeigu mes, užuot spėlioję, naudosimės patikrintais faktais, tai atsakymas turės mokslų pobūdį.
Mokslininkai atliko daug tyrinėjimų: kada atsiranda mąstymas; kada išnyksta, kaip jis vyksta, ko reikia jam vykti. Jų surinkti gausūs faktai įrodo, kad žmogaus mąstymas yra aukštoji smegenų veikla, ir leidžia suformuluoti dėsnius, pagal kuriuos jis vyksta. Smegenų veiklos dėsnių tyrinėjimo srityje ypač yra pasidarbavę akademikas I. Pavlovas ir jo mokykla. Jų darbų dėka mokslas apie smegenų veiklą pasiekė žymią pažangą. Ir mes galime žymiai giliau ir tiksliau, negu prieš kelis dešimtmečius, atsakyti iškeltą klausimą. Pasistengsime atsakyti šį klausimą kuo trumpiau.
Mąstymas būna įvairaus sudėtingumo: vienaip mąsto, pavyzdžiui, vaikas, kuris stengiasi pasiekti per aukštai padėtą lėlę, ir kitaip mokslininkas, kuriantis naują teoriją. Vadinasi, „mąstymas” reiškia dvi skirtingas procesų rūšis: vadinamąjį vaizdinį motorini mąstymą ir mąstymą sąvokomis. Pirma panagrinėsime paprasčiausią mąstymo formą.
Mąstymas prasideda ten, kur, tenkinant koki nors poreikį, atsiranda kliūtis, kuriai nugalėti tam tikras individas neturi jokių įgimtų arba įgytų priemonių. Tai patikrinsime, kaip pavyzdį paėmę elementarią, paprastą mąstymo formą, pasitaikančią gyvuliams (yra žinoma, kad labai organizuoti gyvuliai turi protingos elgsenos pradmenų).
Priešais alkaną beždžionę buvo pastatyta uždara dėžutė su vaisiumi. Norėdama gauti šitą maistą, beždžionė turi įveikti — atidaryti dėžutę. Dėžutė padaryta taip, kad, norint ją atidaryti, reikia įstatyti lazdelę esančią viršuje angelę ir suduoti per ją. Vadinasi, kliūtį galima bus įveikti tada, kai pasidarys aišku, jog lazdelė, angelė dėžutėje ir tai, kad ją reikia atidaryti, šiuo atveju vienas nuo kito priklausomi. Taigi savotiško praktiško mąstymo dėka gyvulys gali „pažinti” šią priklausomybę ir išmokti atidaryti dėžutę.
Tai vyksta šitaip. Beždžionės vidaus organų būklė (alkio pojūtis), dėžutės vaizdas, joje padėto vaisiaus kvapas — tai įvairūs dirgikliai, sukeliantieji ypatingus procesus nervų sistemoje. Nuo šių dirgiklių gyvulio nervais eina impulsai, kurie pasiekia smegenis. Šie impulsai, tartum greitasis traukinys, tuojau pat atitinkamu keliu eina toliau, raumenis.
