Geodeziniai metodai hidrotechnikoje ir statyboje buvo taikomi senovės Egipte dar XX—XVIII a. pr. m. e. Dešimtajame dešimtmetyje pr. m. e. Kinijoje buvo speciali geodezinė tarnyba, skirta topografiniams darbams atlikti. VII a. pr. m. e. Babilone, Asirijoje ir Sumerų valstybėje molio plytelėse buvo sudarinėjami specialūs ir geografiniai žemėlapiai. VI a. pr. m. e. tarp Nilo ir Raudonosios jūros veikė kanalas su drėkinimo sistemomis. Tuo metu atlikti ir pirmieji Zemės matavimai. Paminėtini graikų mokslininko Eratosteno III a. pr. m. e. atlikti Zemės matavimai, nustatant geografinio laipsnio linijinj dydj.
Geodezinių matavimų vystymasis
Geodezija ypač pradėjo vystytis XVII a., kai I. Niutonas ir R. Hjugensas Zemės paplokštumą nustatė grynai teoriškai, o Prancūzijos mokslų akademija, siekdama nustatyti Zemės formą, atliko geografinio laipsnio matavimus Prancūzijoje, Peru ir Laplandijoje. XVIII a. pradžioje pradėta domėtis Zemės reljefu, imta vaizduoti jj planuose ir žemėlapiuose, jvestas tarptautinio ilgio matas — metras. Atsirado nauji, patogesni matavimo prietaisai. Vystant šalitl gynybą ir ekonomiką, imta sudarinėti planus ir žemėlapius.
Geodeziniai matavimai Lietuvoje (Vilniuje) pradėti vykdyti jau XVI a., sudarant Lietuvos—Lenkijos 1512 bei 1526 metų žemėlapius, taip pat Valakų reformos metu, ruošiant karališkųjų žemių ir kai kurių didikų dvarų planus. Apie 1589 m. M. Strubičius, pasinaudojęs maršrutine nuotrauka, daryta 1575-1580 m. žygio j Pskovą metu, sudarė Lietuvos, Livonijos ir Maskvos kunigaikštystės 1: 170 000 mastelio žemėlapi. 1548 m. lietuvis geodezininkas A. Vydas pirmą kartą sudarė Maskvos valstybės žemėlapi. Pirmuosius tikslius ir didelės apimties geodezinius darbus 1590-1600 m. atliko Trakų vaivada Mikalojus Kristupas Radvila. Remiantis jo darbais, 1613 m. išleistas 1 : 300 000 mastelio keturių lapų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis.
Jis buvo tiksliausias iš to meto Europos žemėlapių. 1790-1800 m. buvo atliekami geodeziniai darbai, sudarant Kauno, Vilniaus ir Gardino planus. Prie jų prisidėjo ir žinomas architektas L. Stuoka-Gucevičius, tuo metu Vilniaus universitete dėstęs. geodeziją. 1801-1806 m. buvo tyrinėjamas Nemuno žemupys. Darbams vadovavo žinomas Lietuvos istorikas T. Narbutas. Tyrinėjimai buvo tęsiami ir vėlesniais metais, nes vandens keliai to meto gyvenime buvo ypač svarbūs. Dar 1796 m. buvo mėginimų Nemuną sujungti su Venta. Pradėta kanalo statyba ties Kurtuvėnais sustojo. Vertinga geodezinė nuotrauka, ruošiant 1 : 33 300 mastelio žemėlapi, buvo padaryta Suvalkijoje 1795-1800 m.
Kartografuojamoji teritorija jau buvo suskirstyta lapais (su sąlygine koordinačių sistema). Klaipėdos krašte XVIII—XIX a. pradžioje atlikta nemaža geodezinių matavimų, ruošiant 1 : 50 000 ir 1 : 150 000 mastelių žemėlapius. 1872 m. Klaipėdos krašte pradėta daryti menzulinė 1 : 25 000 mastelio nuotrauka. Ja remiantis, 1875 m. buvo sudarytas 1 : 100 000 mastelio žemėlapis. Juo naudotasi, sudarant daug vėlesnių ž’emėlapių. Likusioje Lietuvos dalyje geodezinius ir kartografinius darbus vykdė carinės Rusijos generalinio štabo, inžinerijos, artilerijos karininkai.
Trianguliacijos darbai
1816-1820 m. pulkininkas K. Teneris atliko tikslius pirmos eilės trianguliacijos darbus. Jam padėjo ir kartu dalyvavo Vilniaus universiteto profesoriai ir specialistai: J. Chodzka, M. Glušnevičius, J. Sniadeckis, P. Slavinskas, M. Zilinskas ir kt. Prūsijoje sėkmingai dirbo kiti Lietuvos geodezininkai: J. Narūnavičius, J. Vainauskas su sūnumi ir kt. J. Narūnavičiaus išleistas vadovėlis (Geometria albo Rozmiar) buvo pagrindas leidžiant daugeli vėlesnių vadovėlių Prūsijoje ir Lenkijoje.
1826 m. Vilniaus universitete buvo isteigta Geodezijos katedra. Jos pirmuoju vedėju paskirtas A. Šakinis.
1871-1897 m., pradėjus Lietuvoje plačiai tiesti plentus ir geležinkelius, buvo atlikta daug tikslios niveliacijos matavimų. Pastatyta apie 100 reperių.
Ypač suaktyvėjo geodeziniai darbai 1924 m., įsteigus Pabaltijo geodezinę komisiją. Buvo atliekama pirmos eilės trianguliacija (vadovas M. Ratautas), didelio tikslumo niveliacija (vadovas P. Butrimas). Geofiziniams darbams vadovavo K. Sleževičius, astronominiams B. Kodatis. 1940 m., atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, Kauno universitete buvo jsteigta geodezijos katedra ir pradėta ruošti inžinieriai geodezininkai.
Šaltinis: matavimai24.lt – geodeziniai, kadastriniai matavimai Vilniuje
