Begonijos priklauso begoninių (Begoniaceae) šeimai. Kilusios iš Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos. Mėgsta šiek tiek rūgščią dirvą. Gerai auga daliniame pavėsyje. Ypač vešliai sužydi vasaros antroje pusėje.
Gumbinė begonija (B. tuberhybrida) išauga 30-40 cm aukščio. Lapai stambūs, širdiški, dantyti. Žiedai vienalyčiai, 10-20 cm skersmens, balti, geltoni, rožiniai, raudoni, pilnaviduriai ir tuščiaviduriai.
Gumbinių begonijų gumbai rudenį iškasami ir laikomi durpėse 10-12°C temperatūroje. Vasario mėnesį sodinami į vazonus ir laikomi šviesioje vietoje šiltnamyje ar kambaryje iki gegužės pabaigos, kai sodinama į gėlynus.
Puošnioji begonija (B. semperflorens) dažnai vadinama ,,ledinuke”. Užauga 20-30 cm aukščio. Lapai nedideli, žali arba raudoni. Žiedai sukrauti kekėmis lapų pažastyse, smulkūs, rožiniai, balti, raudoni, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai. Lauke žydi iki šalnų.
Begonijos dauginamos sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklos sėjamos sausio-vasario mėnesį į lengvą lapinę žemę su durpėmis ir smėliu. Sėklos labai smulkios, jos neužžeriamos. Dėžutės laikomos 20°C temperatūroje. Drėgmė palaikoma purškiant.
Sudygę daigeliai kelis kartus pikuojami. Balandžio mėnesį augalėliai susodinami į vazonėlius ir laikomi šiltoje, šviesioje vietoje. Gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje sodinami į gėlynus. Čia jos auga ir žydi iki pirmųjų rudens šalnų.
Gumbines begonijas galima dauginti gumbo dalimis. Jie skaldomi taip, kad turėtų nors po vieną daigelį. Žaizdos apibarstomos medžio anglies milteliais.
Puošniosios begonijos dauginamos auginiais. Rudenį augalus susodiname į vazonus ir laikome ant palangės. Kovo-balandžio mėnesį auginiai nuskinami ir susodinami į puveningą žemę.
