Paprastoji pakalnutė – daugiametis žolinis augalas, kurio šakniastiebis – šliaužiantis ir šakotas. Stiebas – stačias, dideli, ilgakočiai, lankiškai gysloti. Žiedstiebis šiek tiek palinkęs, žiedai nusvirę į vieną pusę. Pakalnutė žydi gegužės-birželio mėnesiais baltais, kvapiais žiedais ir subrandina raudoną uogą.
Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, taip pat auginama darželiuose.
Vaistinei žaliavai renkama žydinti antžeminė augalo dalis. Džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje. Išdžiūvusią žaliavą reikia laikyti sausoje vietoje sandariuose induose.
Pakalnutėje yra širdį veikiančių glikozidų (pagrindiniai – konvaliatoksinas, konvaliazidas), steroidinių saponinų, eterinio aliejaus, organinių rūgščių (obuolių, citrinos, chelidoninės), krakmolo, vitamino C, farnezolo, likopeno, mineralinių medžiagų.
Įvairūs pakalnutės preparatai taikomi medicinoje širdies ligoms gydyti. Jie stiprina širdies raumens susitraukimus, intensyvina kraujotaką, retina širdies susitraukimo ritmą, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina skysčių kaupimąsi organizme. Pakalnutės veikliosios medžiagos ramina centrinę nervų sistemą, gydo širdies neurozes, kardiosklerozę. Ją galima vartoti kartu su valerijonu ir sukatžole.
Pakalnutės užpilui paruošti imama 4 g žaliavos ir užpilama stikline verdančio vandens.
Užpilą galima gerti tik pasitarus su gydytoju. Pakalnutės preparatus plačiai vartoja žmonės ir užsienyje. Pavyzdžiui, Bulgarijoje antžeminės augalo dalies galeniniais preparatais gydoma širdies neurozė, ypač klimakteriniu laikotarpiu, aritmija, ekstrasistolija ir kitos širdies ligos.
Pakalnutės žiedai vartojami Šveicarijoje, Suomijoje, šakniastiebiai – Jungtinėse Amerikos Valstijose, o antžeminė dalis – Europos šalyse. Liaudies medicina pakalnute gydo širdies ligas, vandenligę, epilepsiją, o išoriškai – kompresais – gydo akių ligas.
Pakalnutės išnokusios uogos vilioja visus. Todėl jomis dažnai apsinuodija vaikai! Pakalnutė nuodingas augalas, todėl vartoti jos preparatus galima tik paskyrus gydytojui.
