Ploto niveliavimas magistralėmis. Niveliuojant magistralėmis, daromi teodolitiniai ėjimai magistralės. Jei galima, magistralės tiesiamos pagal vandenskyros ir vandentakos linijas. Magistralėse ženklinami tarpiniai taškai, o ėjimų kraštinėms sudaromi tokio ilgio ir tankumo skersiniai, kad būtų apimtos Visos būdingos reljefo lūžio vietos. Kai reikia, skersiniai gali būti tam tikru kampu pasukti magistralės atžvilgiu. Taškai ženklinami kuolais. Kartu daroma vietovės situacijos nuotrauka. Jos rezultatai ženklinami abrisuose.
Per magistralių taškus daromi techninio niveliavimo ėjimai. Skersinių taškai niveliuojami kaip tarpiniai. Kai skersiniai ilgi, jais taip pat daromi niveliavimo ėjimai.
Kamerinėmis sąlygomis skaičiuojamos magistralių posūkio taškų koordinatės ir visų niveliuotų taškų altitudės. Remiantis šiais duomenimis ir abrisais, sudaromas topografinis planas. Magistralių metodą patogu taikyti niveliuojant užstatytą, taip pat įvairaus reljefo teritoriją.
Ploto niveliavimas poliniu būdu. Vietovėje parenkami nuotraukos pagrindo taškai, per kuriuos daromi teodolitinis bei niveliavimo ėjimai. Pagrindo taške (arba šalia jo) statomas nivelyras, o niveliuojamuose taškuose (piketuose) paeiliui pastatoma matuoklė. Matuoklėje nivelyru daromos 1 cm tikslumu atskaitos. Atstumai iki matuoklės gali būti 100 – 150 m. Taškų altitudės skaičiuojamos kaip tarpinių taškų pagal prietaiso horizontą. Prietaiso horizontas randamas taip: nuotraukos pagrindo taško žinoma altitudė; matuoklės atskaita šiame taške.
Atėmus iš prietaiso horizonto matuoklės atskaita, gaunama piketo altitudė. Poliniu būdu dažnai niveliuojama užstatyta teritorija, kai jau esti padaryta horizontalioji nuotrauka. Šiuo atveju matuoklė statoma svarbiuose kontūruose, pažymėtuose abrise. Poliniu būdu patogu niveliuoti nivelyru, kuriame yra horizontalusis limbas, arba teodolitu su kompensatoriumi arba gulsčiuku prie žiūrono, taip pat elektroniniu tacheometru. Atskaičiuojant limbe polinę kryptį ir matuojant toliamačiu atstumą, galima tacheometriškai daryti horizontaliąją ir vertikaliąją nuotraukas. Šiuo metodu patogu niveliuoti užstatytas miestų teritorijas.
Menzulinės nuotraukos esmė. Menzulinė nuotrauka — senas dabar rečiau naudojamas topografinės nuotraukos būdas. Nuo tacheometrinės nuotraukos ji skiriasi tuo, kad ją atliekant naudojami kitokie prietaisai ir technologija. Taškų padėtis plane taip pat randama poliniu būdu, tačiau kryptys braižomos iš karto plane. Planas su horizontalėmis sudaromas tiesiog lauke, todėl greitai pastebimi ir ištaisomi netikslumai. Tačiau, palyginti su tacheometrine nuotrauka ją atliekant ilgesnė lauko darbų trukme, sunku automatizuoti plano
sudarymo eiga.
Svarbiausi prietaisai, naudojami darant menzulinę nuotrauką, yra menzula ir kipregelis. Ant menzulos lentos tvirtinamas popieriaus lapas, vadinamas planšete, o kipregeliu matuojama. Menzula statoma nuotraukos pagrindo taske (stotyje) A, planšetė orientuojama pagal pagrindo kryptį AB. Nuotraukos taško, pavyzdžiui, piketo C pa etis plane c randama kipregeliu išmatavus atstumą AC ir pagal jo liniuotes briauną plano masteliu atidėjus šį atstumą. Taip plane gaunami visi situacijos objektų ir reljefo nuotraukos taškai. Taškų altitudės taip pat matuojamos kipregeliu.
Menzulą 1590 m. sukonstravo Altdorio prie Miuncheno universiteto profesorius Johanas Richteris, pravarde Pretorius. Mensula lotynų kalbos žodis, lietuviškai reiškiantis staliuką.
Menzulą sudaro lenta, kelmelis ir stovas. Lenta medinė, 60X60 cm. Prie jos prisegama planšetė, kurioje braižomas planas. Lenta sraigtais tvirtinama prie kelmelio. Kelmelio kėlimo sraigtais ją galima gulsčiuoti. Atpalaidavus veržimo sraigtą, menzulos lentą galima sukti apie vertikaliąją ašį tvirtinimo sraigtu 4 kelmelis tvirtinamas prie stovo.
Menzulos komplektui dar priklauso centravimo šakutė su svambalu menzulai stotyje centruoti, pailga orientavimo busolė ir skėtis. Menzula turi atitikti tokius reikalavimus:
Turi būti stabili. Stabilumui tikrinti ant menzulos lentos dedamas kipregelis ir žiūronu vizuojama į aiškų vietovės tašką. Lenta paspaudžiama žemyn arba pasukama į šonus. Paleidus lentą, žiūrono vizavimo ašis turi grįžti į pradinę padėtį turi būti plokščias. Tikrinama įvairiomis kryptimis pridedant kipregelio liniuotės briauną. Nelygumas turi būti ne didesnis kaip 1 mm.
Lentos paviršius turi būti statmenas vertikaliajai ašiai. Lenta kruopščiai gulsčiuojama sureguliuotu kipregelio liniuotės gulsčiuku. Lėtai sukant lentą apie vertikaliąją ašį, gulsčiuko burbulėlis turi nenukrypti nuo nulinio taško daugiau kaip per dvi padalas. Pastebėtus menzulos trūkumus reikia pašalinti.
