Turėkite galvoje, kad išorinis elgesys negali iš karto atskleisti visų kūdikio vidaus pasaulio ypatumų. Pasitelkite visą savo įžvalgumą ir objektyvumą.
,,Koks jis lengvabūdis! Niekuo rimtai nesidomi…” – kartais mes linkę aimanuoti, žiūrėdami į vaiką, kuris greit kuo nors susižavi, bet ir greit meta visa į šoną; jis, rodos. ir minutės nepasėdės vienoje vietoje; nuolat vaidijasi su kitais vaikais, žaislai jo rankose ilgai neišbūna sveiki… Bet, pažiūrėję atidžiau, suvoksime mažojo temperamento ypatumus, galėsime pamatyti, kaip jis sprendžia jam iškilusius uždavinius… Ir galbūt įsitikinsime, kad mūsų ,,lengvabūdis” mažasis nepaprastai nuovokus, kad jis visa suvokia ir perpranta tiesiog iš pusės žodžio. Tik turint galvoje jo energijos perteklių, reikia kantriau mokyti jį drausmės: pirmiausia išorinės, o tuomet kartu išsiugdys ir vidinė drausmė, jausmų ir minčių drausmė.
O štai visiška priešingybė – grabus, lėtas, nelinkęs bendrauti mažasis; jis toks ,,kietakaktis”, kad jūs vėl beveik linkę įtarti jį atsiliekant protiškai. Neskubėkite! Juk jūs patys geriau už kitus žinote, kiek daug žodžių vaikas moka, kaip įdomiai jis gali kartais įsišnekėjęs papasakoti, ką regėjęs, ką girdėjęs; ne kartą pastebėjote, kad visus įpareigojimus jis atlieka kruopščiai ir sąžiningai… Vadinasi, greičiausiai prieisite išvadą, kad jo tobulėjimo vaizdą tarsi užtušuoja kai kurie temperamento bruožai.
Taigi nepasikliausime išoriniu elgesiu, pasistengsime žvelgti plačiau., Norėdami pataisyti kai kurias vaiko elgesio ypatybes, nesistenkite jų ,,rauti su šaknimis”. Štai tas pats lėtas vaikas. Jau supratome, kad jo intelekto raida normali, bet vis dėlto jo lėtumas dar kai kada neramina: mažasis nesuspėja su draugais, jam sunku laikytis režimo. Žinoma, norėtųsi, kad jis pratintųsi suktis greičiau.
Paprastai ragindami, nieko nelaimėsime. Nuolatinis raginimas, juo labiau grasinimas bausmėmis sukels skriaudos jausmą ir protestą. Mažasis turi mokytis greičiau veikti jūsų padedamas. Pirmiausia svarbu remtis asmeniniais vaiko interesais. Kuo labiausiai domisi jūsų sūnus ar dukra? Nuo to ir pradėkite: ,,Jeigu spési apsivilkti iki žadintuvo skambučio, aš spėsiu tau perskaityti naują pasaką“. Jei greitai sutvarkysi žaislus, liks laiko pažiūrėti multiplikacinį filmą”, .Jeigu pavalgysi kartu su visais – padėsi man indus plauti, bet laukti taves negalėsiu”.
Tačiau maža sužadinti norą daryti viską greičiau, reikia kartu mokyti vaiką atlikti savo kasdieninius reikalus kuo racionaliau. Lėtai ir netvarkingai rengiasi? Nuodugniai parodykite iš eilės visas operacijas”, tegu iš pradžių jūsų mažasis rengiasi lėtai, bet tvarkingai. trumpinkite Pasistatę laikrodį, surenkite varžybas su minučių rodykle rengimąsi viena minute per dieną, kol pasieksite reikiamą normą.
Neužmirškite vaikų girti už spartą. Galbūt dar toji sparta ir sąlyginė, bet svarbu pats tobulėjimo faktas. Ir tegu vaiko laimėjimus sužino visi šeimos nariai. Tikriausiai jūsų lėtam vaikui sunku greitai įsitraukti į žaidimus, darbą. Todėl beprasmiška tiesiog jam liepti: ,,Statyk!”, ,,Piešk!” Geriausia ramiai ir konkrečiai nurodyti kartu patariant: ,,Nori piešti mišką? O kur augs tavo medžiai?“, ,,Tu pradedi statyti namą? Nagi pirmą aukštą mú-rykime kartu“.
Ne tik pradėti darbą, bet ir baigti jį mažajam sunku. Neverta vaiko griežtai nutraukti: ,,Tuoj pat baik žaisti ir marš pietauti!” Duokite jam šiek tiek laiko, kad jis galėtų persiorientuoti: ,,Greitai pietausime, pamažu baik žaidimą“. O irzliai raginti vaiką, duoti jam garo už tai, kad jis neįvykdė liepimo taip greitai, kaip jūs norėtumėte, absoliučiai neleistina.
Tikriausiai lėtam jūsų vaikui bus naudingi tokie žaidimai, kur dominuoja greičio lenktynės (,,Kas daugiau per minutę surinks nuo grindų degtukų?”, ..Kas greičiau sudės į dėžutę kubelius?”). Tikimės, kad pasistengsite, jog vaikas praloštų ne dažniau už jus.
Vadinasi, pagrindinė jūsų linija tokia: nesistengti lėto vaiko paversti smarkiu (ir juo labiau nesiimti čia visiškai beprasmiškų ,,ryžtingų priemonių”), o pasistengti jo lėtumą atitinkamai apriboti, pasitelkus malonų žodį, patarimą, žaidimą.
Išsamiai kalbėjome tik apie vieną bruožą, galintį kelti tėvų susirūpinimą. Galima buvo, žinoma, panagrinėti ir kurį nors kitą bruožą. Bet auklėjimo taktikos paprastai laikomasi visada tos pačios, o tai ir norėta čia pabrėžti.
Tėveliai, stenkitės įveikti savo garbės troškimą. Jūsų troškimas regėti savo vaiką tobulą visiškai natūralus ir sveikintinas. Bet vis dėlto norime jus perspėti. Kartais vaiko pažanga atrodo esanti svarbesné pirmiausia ne jam pačiam, o tėvams. Ne taip jau retai mažasis tampa didžiavimosi objektu”.
Tačiau geriau jsigilinus paaiškėja, kad tasai vaiko tobulumas tik kurio nors mokėjimo išdresiravimo” rezultatas, o bendra jo protinė raida, moralinių bruožų tobulumo lygis galėtų būti daug aukštesnis. Absoliučiai smerktinos visai jau feljetoniškos situacijos: ,,Tomuk, parodyk svečiams, kaip tu moki deklamuoti!” Atkreipkime dėmesį, kad gana dažnai tėvai kruopščiai, labai pasiaukojamai ugdo (patys arba pasitelkę specialistus) mažo vaiko kuriuos nors specialius gabumus ir mokėjimus, tačiau tuo kenkia visam kitam. Čia gali turėti reikšmę ,,mados” kaita. Anksčiau daž-niausiai būdavo šnekama apie troškimą ugdyti muzikos ar vaizduojamojo meno vunderkindus”.
Dabar gana dažnai žavimasi ankstyvąja sporto specializacija. Kai kurie tėvai labai stengiasi lavinti vaiką pirmiausia intelektualiai… Gal būtų neteisinga tvirtinti, kad tokios tėvų pastangos visada siejasi, kaip tik su garbės troškimu. Esame linkę pripažinti, kad kai kada visa tai daroma paties vaiko labui”, tvirtai įsitikinus, kad tik taip jo gabumai galės gražiausiai suklestėti…
Ir vis dėlto pakartosime dar: jeigu prisiminsite, kad vaikas turi vystytis harmoningai, neimsite, naudodamiesi mažojo psichikos lankstumu, plastiškumu, dirbtinai ugdyti ,,ankstyvų” jo sugebėjimų. Visada turėsite galvoje, kad ikimokyklinė vaikystė – amžiaus tarpsnis, kai klojami pirmiausia bendrieji žmogaus asmenybės pagrindai. Tuo turite rūpintis pirmiausia. Kito laiko tam nebus.
