Senieji elektros reiškiniai pirmuosius tyrinėtojus stebino tuo, kad jie atrodė beveik nematomi, bet kartu aiškiai veikiantys aplinką. Žmonės matė, kad patrintas gintaras ar stiklas ima traukti lengvus daiktus, tačiau negalėjo suprasti, kokia jėga tai sukelia. Tuo metu dar nebuvo nei šiuolaikinių fizikos sąvokų, nei tikslių matavimo prietaisų, todėl elektra atrodė kaip paslaptingas gamtos poveikis. Būtent šis neįprastas derinys – nematoma priežastis ir matomas rezultatas – labiausiai žadino smalsumą.
Vienas labiausiai stebinusių dalykų buvo tai, kad elektriniai reiškiniai veikė per atstumą. Tyrinėtojams atrodė neįprasta, jog vienas kūnas gali paveikti kitą jo neliesdamas. Patrintas daiktas staiga pradėdavo traukti dulkes, šiaudelius ar plunksnas, ir tai kėlė nuostabą, nes poveikis buvo akivaizdus, bet jo priežastis liko nematoma. Tokie stebėjimai vertė manyti, kad gamtoje egzistuoja jėgos, kurių žmogus negali tiesiogiai pamatyti.
Senieji elektros reiškiniai stebino ir savo netikėtumu. Elektrinis poveikis dažnai pasirodydavo staiga: po trynimo išryškėdavo trauka, pasigirsdavo spragtelėjimas ar sušvisdavo maža kibirkštis. Šie trumpi, bet ryškūs efektai tyrinėtojams atrodė nepaprasti, nes jie nebuvo pastovūs kaip daugelis kitų gamtos reiškinių. Elektra pasirodydavo akimirksniu ir taip pat greitai išnykdavo, todėl ją buvo sunku ne tik paaiškinti, bet ir nuosekliai tirti.
Didelę nuostabą kėlė ir tai, kad ne visi kūnai elgėsi vienodai. Buvo pastebėta, kad vienos medžiagos elektrinasi lengviau, kitos silpniau, o kai kurios beveik nereaguoja. Tyrinėtojai ėmė lyginti gintarą, stiklą, šilką, vilną ir kitus paviršius, kad suprastų, kodėl rezultatai skiriasi. Šie skirtumai stebino todėl, kad rodė: elektra nėra vien atsitiktinis triukas, o tam tikras dėsningas, nors dar nesuprastas reiškinys.
Dar labiau tyrinėtojus nustebino tai, kad įelektrinti kūnai kartais ne tik traukia, bet ir stumia vieni kitus. Iš pradžių manyta, kad visas elektrinis poveikis susijęs tik su trauka, tačiau eksperimentai parodė sudėtingesnį vaizdą. Kai kuriais atvejais du įelektrinti kūnai elgdavosi priešingai nei tikėtasi. Būtent ši aplinkybė tapo vienu svarbiausių postūmių ieškoti naujų paaiškinimų ir galiausiai vedė prie dvejopos elektros sampratos.
Senieji elektros reiškiniai stebino ir tuo, kad jie buvo ne tik matomi, bet kartais ir juntami kūnu. Žmonės galėjo pajusti silpną elektros smūgį, ypač vėlesniuose eksperimentuose, kai buvo naudojami krūvį kaupiantys įrenginiai. Toks tiesioginis pojūtis dar labiau stiprino įspūdį, kad čia susiduriama su neįprasta gamtos jėga. Elektra nebeatrodė vien regimas efektas – ji tapo ir fiziškai patiriamu reiškiniu.
Svarbi nuostabos priežastis buvo ir tai, kad ankstyvieji elektros bandymai balansavo tarp mokslo ir reginio. Kibirkštys, prilimpantys popierėliai, spragtelėjimai ir netikėti išlydžiai atrodė įspūdingai ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei. Dėl to elektra ilgą laiką buvo suvokiama ir kaip pažinimo objektas, ir kaip savotiškas gamtos stebuklas. Tačiau būtent šis įspūdingumas padėjo pritraukti daugiau dėmesio ir paskatino tolimesnius tyrimus.
Tyrinėtojus stebino ir tai, kad elektriniai reiškiniai buvo pakartojami. Nors iš pradžių jie atrodė keisti ir nepaaiškinami, ilgainiui paaiškėjo, kad tam tikromis sąlygomis juos galima vėl sukelti. Tai buvo labai svarbu, nes pakartojamumas yra vienas pagrindinių mokslo požymių. Kai pasidarė aišku, kad elektra nėra vien atsitiktinis efektas, pradėta rimčiau ieškoti jos dėsnių.
Kuo senieji elektros reiškiniai stebino tyrinėtojus, geriausiai parodo jų neįprastas pobūdis. Jie buvo nematomi, tačiau veikė; trumpalaikiai, tačiau stiprūs; paslaptingi, bet pakartojami. Visa tai vertė kelti klausimus ir ieškoti naujų paaiškinimų. Iš nuostabos pamažu gimė stebėjimas, iš stebėjimo – bandymas, o iš bandymo – mokslas.
Šiandien senieji elektros reiškiniai gali atrodyti paprasti, nes juos aiškiname formulėmis ir teorijomis. Tačiau pirmiesiems tyrinėtojams jie buvo tikras iššūkis vaizduotei ir pažinimui. Būtent todėl galima sakyti, kad senųjų elektros reiškinių paslaptingumas tapo viena svarbiausių priežasčių, paskatinusių elektros mokslo raidą.
